Mano nuomone, pasaulyje nėra kitų tokių sporto rungtynių, kurios būtų pasiekusios tokį globalizacijos lygį kaip NBA. NBA jau seniai nustojo būti vietinėmis varžybomis ir tapo žiūrimiausiomis pasaulyje rungtynėmis.
 |
| Jeremy Lino marškinėliai |
Nepaisant to, kad krepšinis nėra JAV sporto šaka „Nr.1“, NBA tapo viena iš pasaulio sporto varžybų lyderių.
NBA vadovai puikiai supranta, kad mūsų laikais pinigus atneša ne tik bilietų į rungtynes pardavimas, bet ir teisės į NBA.tv transliacijas, reklama portale NBA.com, prekyba firminiais NBA produktais, žaidėjų ir komandų populiarumas. Būtent dėl to jie taip ir rūpinasi visais rinkodaros ir NBA prekės ženklo aspektais, o ypač žaidėjų, kurie yra pagrindinis, svarbesnis už komandas NBA produktas, reklamavimu. Pavyzdžiui, koks nors krepšinio gerbėjas iš Vokietijos palaiko „Mavericks“, ne dėl to, kad jam tiesiog patinka ši komanda, o dėl to, kad joje žaidžia Dirkas Nowitzkis. Jei rytoj Dirkas pasirašys kontraktą su „Celtics“, tas sirgalius kaip ir anksčiau palaikys Nowitzkį, bet jau ne „Mavericks“.
 |
| Kevino Duranto marškinėliai |
Kitas toks pavyzdys – „Twitter“ marškinėliai, kuriais neseniai pradėjo prekiauti NBA. Marškinėliai buvo sukurti tam, kad sirgaliai greičiau galėtų rasti savo mėgstamiausius žaidėjus socialiniame tinkle „Twitter“ ir skaityti jų naujienas. Skirtingai nuo Europos, NBA žaidėjus pasaulyje reklamuoja ne tik jų komandos arba jų agentai, bet ir pati NBA, kuri tam turi specialų planą.
O kas vyksta Europoje?
Kaip pavyzdį paimsime karaliaujančią Europoje sporto šaką futbolą. Anglijos „Premier“ lygos vadovai turbūt geriausiai supranta dabartinę pasaulio rinką. Galbūt tai nei pati patraukliausia, nei galingiausia lyga (galime tiesiog palyginti Ispanijos ir Anglijos komandų, dalyvaujančių „Čempionų“ arba Europos lygose, skaičių), bet ji yra labai gerai reklamuojama televizijoje, PremierLeague.com svetainėje ir, svarbiausia, pajamos, kurias atneša TV transliavimo teisės, yra labai gerai paskirstytos tarp klubų.
Kas gi vyksta Ispanijoje?
 |
| Scanpix/AP nuotr./Cescas Fabregas ir Lionelis Messi |
Ispanijos „La Liga“, kaip asociacija, nesugeba atitinkamai reklamuoti savo produkto pasaulyje. Dėl šios priežasties, kai kurie klubai, o ypač „FC Barcelona“ ir Madrido „Real“ yra priversti patys griebtis iniciatyvos. O kaip gi kiti Ispanijos klubai? Kartais išradingų idėjų ir iniciatyvų nepakanka, nes tam, kad jos būtų įgyvendintos, dar prireikia lėšų, gabumų, struktūros ir t.t. Ispanijos klubų aukšti pasiekimai Europoje (penki iš aštuonių „Čempionų“ ir Europos lygų pusfinalininkų yra ispanų komandos) neturėtų klaidinti „La Liga“ vadovų, nes tai nereiškia, kad problemos asociacijoje neegzistuoja. Ispanijoje yra komandų, kurios dėl savo pasiekimų turėtų būti daug įtakingesnės Europoje, bet kai kurios iš jų netgi neturi rėmėjų.
O Vokietijoje, pavyzdžiui, yra ilgos rėmėjų eilės, kurie laukia, kai koks nors „Bundesliga“ klubas pasirinks būtent juos. Ir tai vyksta nepaisant to, kad vokiečių klubų pasiekimai Europoje yra daug kuklesni už Ispanijos.
Ispanijos „La Liga“ be abejo turi potencialą, bet, deja, neturi plano. „La Liga“ nepateikia ir nereklamuoja savo produkto taip, kaip tai daro Anglijos „Premier“ lyga. Jos interneto strategija praktiškai neegzistuoja, Ispanijoje beveik nekalbama užsienio kalbomis, yra nesusitarimų su Ispanijos futbolo federacija ir, apskirtai, organizacija yra labai prasta. Pavyzdžiui, sezono pradžioje net nežinoma, kur ir kada bus žaidžiamas Karaliaus taurės finalas. Arba šį savaitgalį prieš Madrido „Real“ ir „Sporting“ mačą tiek Mourinho, tiek „Sporting“ treneris Clemente atsisakė pasirodyti spaudos konferencijoje. Kitų tipų varžybose už tokius sprendimus skiriamos baudos ir sankcijos. Tačiau Ispanijos „La Liga“ toleruoja tokį varžybų pagrindinių veikėjų elgesį ir neleidžia klubų sirgaliams klausytis savo dievukų nuomonių. Tokiu būdu asociacija padaro žalą Ispanijos futbolo įvaizdžiui visame pasaulyje. Ji nesirūpina savo produktu. Ispanijos „La Liga“ yra tokia, kaip ir šiuo metu pati šalis: dezorganizuota ir be aiškaus vadovavimo.
Po buvusio klubo prezidento Joano Laportos, kuris buvo vietinės politikos šalininkas (katalonizmo, nacionalizmo), „FC Barcelona" pakeitė požiūrį į kai kuriuos dalykus ir Sandro Rosellio, kuris atėjo ne iš politikos, o iš verslo pasaulio, dėka nukreipė savo idėjas ir veiksmus globalizacijos linkme.
 |
| Klubo nuotr./Futbolo rojus |
Kalbant apie Madrido „Real“, „karališkasis“ klubas kaip ir anksčiau stebina savo gerbėjus išradingumu (Karinos Kvašnionos tinklaraštis: ko siekia „Real“, už milijardą JAV dolerių įkurdamas futbolo rojų dirbtinėje saloje?). Manau svarbu paminėti šį Madrido „Real“ žingsnį link globalizacijos. Pavyzdžiui, Madrido „Real“ simbolis, kuris papuoš JAE pramogų kompleksą ir kitus „karališkojo“ klubo produktus, parduodamus Artimuosiuose Rytuose, bus pavaizduotas be katalikiško kryžiaus tam, kad musulmonų šalyse būtų išvengti bet kokie su tuo susiję nesusipratimai. Be abejo tai labai protingas Madrido „Real“ rinkodaros triukas. Įdomu, ar dabar dėl tos pačios priežasties Cristiano Ronaldo bus priverstas pakeisti savo „Twitter“ profilio pavadinimą @Cristiano (ispanų ir portugalų kalbomis tai reiškia „krikščionis“).
