Paulas Biedermannas turėjo sukrusti, kai praėjusį gruodį D.Rapšys kėsinosi į dar 2009 metais vokiečio pasiektą pasaulio rekordą.
Tais laikais iš poliuretano pagamintais ilgais superkostiumais plaukikai pasiekė įspūdingų rezultatų, kurių dalis išsilaikė iki šių dienų. Nors plaukikų apranga pasikeitė, D.Rapšys yra nusiteikęs įrodyti, jog ir su trumpesnėmis kelnėmis galima plaukti labai greitai.
22 metų panevėžiečiui priklauso geriausias sezono rezultatas 200 m laisvuoju stiliumi rungtyje, o jis dar tik įsibėgėja.
Apie pasaulio rekordo šturmą, jo vardo plaukimo varžybas Varėnoje, aistrą automobiliams, Juliją Jefimovą ir jos problemas dėl dopingo su D.Rapšiu kalbėjomės 15min studijoje.
– Danai, pasaulio rekordas yra svajonė ar tikslas?
– Kažkada buvo svajonė, o dabar – tikslas. Kai pamatai, kad praplauki ir tavo rezultatas yra netoli rekordo, tai galvoji, kad gali jį pagerinti.
Praeitais metais pasirodžiau ir tikiu, kad galiu padaryti tai trumpajame baseine čempionate KInijoje (šių metų gruodį), o Europos čempionate ilgajame baseine (šių metų liepą) bus sunkiau, bet irgi bus gerai.
– Pernai Europos čempionate Danijoje 200 m laisvuoju stiliumi – 1 min. 40,85 sek. Ir buvote arti rekordo rungtyje, kurioje rekordus yra gerinę legendos – Ianas Thorpe, Michaelas Phelpsas. Beje, gal tarp jų yra jūsų idealas?
– Iš jų labiau gal mokaisi technikos ir iš kiekvieno gali ko nors pasisemti, nes kiekvienas yra buvęs žvaigždė.
– Nuo 2009 metų planetos rekordas šioje rungtyje priklauso vokiečiui Paului Biedermannui – 1 min. 39,37 trumpajame baseine ir 1 min. 42 sek. ilgajame. Tačiau tada dar buvo plaukiama ilgais superkostiumais iš poliuritano. Ar pačiam yra tekę jais plaukti?
– Kažkada, kai buvau labai jaunas, bet nelabai net prisimenu. Vyko Anykščiuose čempionatas, tai davė pabandyti pažįstamas. Jis man tik uždėjo tą kostiumą ir iškart jaunučių rekordą keliomis sekundėmis pagerinau 200 metrų kompleksiniu būdu. Atsimenu, laimės pilnos kelnės buvo, galvojau, kad su tais kostiumais visą gyvenimą plauksime, jie ir atrodo gerai, figūrą išryškina, ir pats jautiesi kiečiau (šypsosi).
– Dabar aptemptas ilgas kelnes užsidedate tik tada, kai einate atsiimti apdovanojimų – per Europos čempionatą neradote savų, teko skolintis trenerės, kiek pamenu.
– Trenerės dydis labiausiai atitiko mano kojas, savo kelnes buvau palikęs, viskas taip greitai įvyko. Su šortais nenueisi, o visi skubino, tai teko užsidėti, viską spaudė, vos laiptais užlipau. Kiti prizininkai draugiškai juokėsi iš manęs, klausė, ar čia mūsų tokia nauja apranga.
– Tada užsilipote ant tako virvės ir rėkėte iš džiaugsmo, o vėliau sakėte, kad ne auksas, o rezultatas svarbu. Kas yra sekundė plaukiant 200 m laisvuoju stiliumi?
– Aš nežinau, kiek aš galiu padaryt. Keistas jausmas, kai esi pasiruošęs, bet nežinai ribų. Jau ryte atplaukiau ir sekunde pasigerinau rekordą. Jaučiau, kad vakare gali būt dar geriau. Įšokau į baseiną ir jau po 100 metrų mačiau, kad visi atsilieka. Žinojau, kad jėgų yra ir jų užteks. Aš jau paliečiau sienelę, atsisukau į švieslentę ir ten tas rezultatas mano. Tada gera jėgų banga užplūdo, atrodė, kad galėčiau dar kartą 200 metrų nuplaukti ir dar greičiau. Tikrai labai gera buvo.
– Jūsų ambicijas sustiprina ne tai, kiek nedaug trūksta, bet ta progresija, kuria jūsų rezultatas gerėja. Juo labiau kad anksčiau pagrindinė rungtis buvo plaukiant nugara – ar dabar jau visiškai apsivertėte plaukti ant pilvo?
– Taip.
– Kokia progresija dar gali būti? Kur yra ribos?
– Kai tu dirbi ir pasieki Europos čempiono vardą, po to turi dar dukart daugiau dirbti. Nėra taip, kad nori likti ten pat. Bus linksma, manau. Reikia nusiteikti, kad bus sunku ir teks dirbti.
– Ar šis būdas ir smagesnis, nes pats greičiausias (nugara tik trečias, po peteliškės)?
– Taip, nes gali ir truputį pasimaudyti, bet šiaip sunku bet kuriuo būdu. Visi yra savaip sunkūs. Gal tu plaukdamas peteliške pavargsi po 50 metrų, o laisvu stiliumi – po 200 metrų. Automatiškai turi daugiau ir plaukt. Man laisvu stiliumi dirbti yra sunkiau nei, tarkim, peteliške.
– Kiek dabar per pratybas skiriate laisvam stiliui ir kiek nugarai?
– Gal 98 proc. laisvu stiliumi ir 2 proc. nugara.
– Jums dabar priklauso 16 šalies rekordų trumpajame ir ilgajame baseine. Tik Rūta Meilutytė jų turi daugiau. Ar dar galite padidinti jų skaičių?
Su trenere visad norime ką nors pabandyti, o kai pabandau – vėl Lietuvos rekordas.
– Man rekordai nėra rodiklis, aš gerinu tuos rezultatus ir jie laikomi kaip Lietuvos rekordai. Manau, kad ateityje dar pagerinsiu. Lietuvos čempionatuose smagu pabandyti ir kažkokius naujus būdus. Su trenere visad norime ką nors pabandyti, o kai pabandau – vėl Lietuvos rekordas (šypsosi). Smagu, kad kitų būdų nesitreniruoju ir pavyksta pagerinti rekordą. Ir kitiems plaukikams kartelę užkeliu.
– Europos čempionas laisvuoju stiliumi, bronzos laimėtojas plaukiant nugara. Peteliške irgi plaukiate galingai. Kaip sekasi plaukti krūtine?
– Oi, žinokit, Dievas man nedavė plaukti krūtine. Mano tos kojos kaip varlės neišsisuka niekaip. Turi kažkas iš aukščiau duoti, kad galėtum krūtine plaukti. O visi kiti būdai yra susiję. Krūtine man niekaip neišeina. Jei išmokčiau plaukt, tai irgi būčiau prie lyderių pasaulyje kompleksiniu plaukimu, manau. Nes visus būdus turiu, trūksta tik šito. Mane treniruotėje net mergaitės lenkia krūtine, tai nemalonu (juokiasi).
Dievas man nedavė plaukti krūtine. Mano tos kojos kaip varlės neišsisuka niekaip.
– Už rekordų slepiasi juodas darbas ir ilgos treniruotės. Jų būna 3 per dieną – dvi baseine po 2 val. Dar salėje – pusantros. Viso 5,5 valandos kasdien ir labai daug monotonijos. Ką įprastai galvojate plaukdamas ir žiūrėdamas į liniją dugne?
– Aš net ir apsirengiau juodus marškinėlius, nes nėra juodas gyvenimas. Manęs ir kiti sportininkai ir treneriai klausia, kaip aš motyvuojuosi. Net prašo, kad pamotyvuočiau kitą sportininką. Manęs prašo padėti kitam, bet aš ir pats turiu su savimi visą laiką dirbti. Man atrodo, kad pasiektas tikslas yra didžiausias motyvacijos šaltinis. Visi žmonės dirba tam, kad ką nors turėtų. Šitas ir veda visada link tikslo. Jei tikslo neturėtum, tai ir darbas būtų bereikšmis. Sunkiose treniruotėse būna visko, bet kiekvieną rytą atsikeli ir eini plaukti.
– Ar yra pratimų, dar ko nors, kad jums pralinksmina?
– Anksčiau mes keliaudavome trise ar dviese, bet dabar komanda prasiplėtė ir yra žymiai smagiau. Ir konkurencijos daugiau. Tai, ką plaukdavai užsimerkęs, dabar jau konkuruoji su kitais.
– Kelis kartus jaunystėje buvote vos neišmestas iš baseino, nes buvote neklaužada. Kuo būtumėte dabar, jei tai būtų įvykę?
– Na, aš nebūdavau blogas, bet norėdavosi išsidirbinėt iš visko. Nervindavau visus, bet daug žmonių sakė, kad mane galėjo nuvest į bet kurią sporto šaką ir aš taip pat būčiau užsibrėžęs tikslą ir jo siekęs. Kažkur vis tiek būčiau čempionas. Atėjau į baseiną ir nebuvau kažkoks talentas. Dirbi ir pasieki savo.
– Galėjote mesti plaukimą, nes patyrėte rimtų bėdų dėl stuburo slankstelio. Jums padėjo vokietis medikas, – papasakokite daugiau apie tą situaciją.
– Prasidėjo sunkesni salės pratimai su štangomis, atlikinėdavom viską su treneriu, jis prižiūrėjo viską. O kai tavęs nemato, darai savo pratimus, nori daryti daugiau nei leidžia galimybės. Gavos taip, kad kėliau štangą ir nepaskaičiavau pajėgumo. Praėjo mėnuo ir jaučiau, kad viskas ne taip, kaip turi būti. Ėjo metai ir skaudėjo. Kreipėmės į Lietuvos daktarus, kai kurie net nenorėjo apsiimti. Vienas išvis pasakė, kad nebegalėsiu plaukti, nebent kažkokiu gal kitokiu būdu. Čia buvo vienas „smagiausių momentų“, kai atėjo su popieriumi ir pasakė, kad va, yra tokia problema ir nebegalėsi plaukti. Viskas jau, atrodė.
Tada mums padėjo buvęs prezidentas Tomas Kučinskas, kuris suorganizavo daktarą Vokietijoje, mes ten nuvykome, jis viską padarė, pasakė, kad jokių problemų nėra. Jis sakė, kad, jei man daktaras pasako, kad negaliu plaukti, tai jis nėra daktaras. Šitas dalykas motyvavo, kad viskas bus gerai. Jis pažadėjo, kad viskas bus gerai ir kad padarys viską, kad bėdos išsispręstų. Jam pavyko po antro gydymo seanso ir jau antri metai nieko nebejaučiu.
– Dabar plaukiate daug, ar lengvai užmiegate po didelių krūvių?
– Tie užmigimai po varžybų, kai kokio kofeino išgeri, tai būna sunku. Jei kažką laimi, tai euforija trukdo. Paprastom dienom tai geriausia užmigti prie kokio filmo ar serialo. Jei paprastai atsigulu į lovą, tai niekaip nepavyksta. Dar iki šiol taip niekada nepavyko užmigti. Kartais žiūri jau tą patį filmą penktą kartą kaip foną ir padeda.
– Po Europos čempionato aukso užlipote ant tako ir rėkėte iš džiaugsmo – esate emocionalus?
– Gal ne. Ir tuo momentu nebuvo, kad va kaip čia rėksiu ir kaip visi girdės. Visi laimi, užlipa ant to tako, rėkia kažką, tai pagalvojau, kad nesu blogesnis. Užsilipau, parėkiau kažką, nebuvo, kad automatiškai tai padaryčiau, gal ir vaidybos buvo, bet jausmas tai geras.
– Mėgstate žiūrėti internete greitus automobilius. Lenktynes ar šiaip nuotraukas žiūrėti?
– Taip, nuolat žiūriu, kaip važiuoja, kaip burzgia. Daug laiko praleidžiu prie kompiuterio. Toks režimas, kad arba miegi, arba prie kompiuterio būni. Pomėgių nelabai ir turime. Mano didžiausias gal pomėgis yra gulėti ir nieko neveikti. Pats geriausias dalykas.
– Saulius Skvernelis metų pradžioje buvo apsilankęs Panevėžyje ir pažadėjo, kad kitais metais miestas turės naują 10 takų 50 metrų baseiną. Kokia yra situacija jūsų akimis, kalbant apie baseinus?
– Šiuo metu – visiška tragedija. Turime baseiną Kaune, bet vyksta taip, kad mums net nebeduoda takų plaukti. Žmonės gal daugiau pinigų atneša nei kad sportininkai plauktų tam takelyje. Nebeturime nei takų, nei tinkamo laiko plaukimui. Tenka olimpiečiams ieškoti kitų baseinų. Priima Alytus, turi gerą baseiną, ten dirba labai geri žmonės. Plauk kiek nori. Jiems tikrai labai noriu padėkoti.
– 15min skaitytojas Vitalijus klausia, kas lemia pasirodymą varžybose: fizinis ar psichologinis pasirengimas.
– Iki pat starto, tai gal fizinis, bet, kai reikia eiti ant bokštelio, tada arena ošia, tavęs visi laukia, tada psichologija veikia. Turi nepalūžti, nepasiduoti, visi žiūri į tave, žvilgsniais žudo, galvoja, kad va jau suplėšys mane. Aš irgi stengiuosi parodyti, kad nu iš Panevėžio atėjęs ir pasiruošęs laimėt. Priešininkai irgi pamato, kad nebus sunku, bet bandai nekreipti į juos dėmesio, klausai muzikos ir tiek.
– Kita skaitytoja klausia, ar turite draugę?
– Taip, jau labai gera ta draugė, 7 metai jau. Lauksim kažko rimčiau.
– Kaip jums dokumentinis filmas „Rūta“, sukurtas apie plaukikę Rūtą Meilutytę?
– Negalėjome pažiūrėt ir iki dabar nesu matęs, nes tada, kai jį rodė, buvome stovykloje užsienyje. Bet ir mama, ir sesė matė, tai sakė, kad labai geras filmas, motyvuojantis. Labai gerai, kad visi pamato, kokia yra plaukiko duona. Iki šiol nesu matęs filmo, tai tikiuosi, kad pamatysiu. Panevėžyje kadangi neberodo tokių filmų, tai teks atlėkti į Kauną ar Vilnių pasižiūrėti.
– Norėtumėte kada nors filmo, kuris vadintųsi „Danas“?
– Ai, aš gal paprastesnis, nelabai man tokių dalykų reikia. Kad visi pamatytų, tai čia visi jau Rūtos filmą pamatė ir žino, kaip viskas yra.
– Kaip atrodo, ar Rūta bus laiminga Los Andžele, naujoje aplinkoje?
– Čia nuo žmogaus priklauso. Rūta mėgsta iššūkius, išvažiuoti, pamatyti, aš iš komforto zonos nenoriu išeiti. Jei reikėtų, gal ir išeičiau. Rūta ieško savo bazės, nes, jei kažkas nepatinka, nesi laimingas ir nieko gero nebus. Amerikoje ją paėmė geri specialistai ir viskas bus gerai.
Mano atveju, Panevėžyje tas baseinas nėra geras, bet visi yra šalia: draugai mergina, trenerė. Viskas susideda į tai, kad nesinori niekur vykti. Tuo labiau kad viskas ir einasi gerai.
– Rūta Meilutytė dirbs pas Dave'ą Salo – legendinį amerikietį trenerį, nors informacijos apie jį nėra ypač daug. Ar tarp plaukikų daug kalbama apie trenerius?
– Iki šiol nežinojau, kad toks treneris yra. Išvis daug nežinau apie JAV trenerius, išskyrus M.Phelpso. Daugiau nei vieno ir nežinau, gal jie nesireiškia labai. Nei kalbėjom su kažkuo, nei ką. Žiūrėsim, kaip bus.
– Treneris D.Salo dirbo ir su Julija Jefimova. Kokia jūsų nuomonė apie ją?
– Nežinau, mano manymu, viskas yra per daug sureikšminta. Nemanau, kad aukšto lygio sportininkai specialiai vartoja kažką. Kai Julija antrą kartą buvo pagauta, mes visi vartojome meldoniumą: ir aš, ir mano draugai, nes jis nebuvo kaip dopingas. Tada jau padarė jį kaip dopingą, bet buvo neaišku, kiek jis gali išlikti organizme. Geriausia tada, kai tave pagauna už dopingą, o tu nieko nežinai, bet tada sugrįžti po visko su tokiu trenksmu. Bam ir tampi pirmas vėl ir nebėra jokio dopingo.
– Bet du kartai, kaip J.Jefimovos atveju, jau nėra atsitiktinumas?
– Aš pirmo karto nelabai ir atsimenu. Dažniausiai visų pasiteisinimas būna, kad jie nežinojo, kad vartojo, bet tiesos niekas nežino. Gal tas žmogus iš tikro nieko nevartojo. Bet kai pasako, kad esi pagautas už dopingą, tada jau visi žmonės galvoja, kad jau vartojo daug, kad byckė pūtėsi nežmoniškai. Bet taip nėra. Dopingo gali rasti ir dėl kremo. Buvo slidininkei, kai pagavo už vazeliną. Man tas dopingas išvis toks... Suprantu, kai pagauna už tą raumeninės masės auginimą, už hormonus, bet, jei pagauna už vazeliną, tada nežinau...
– Lyginant su kitomis šalimis, Lietuvos plaukikai neturi bėdų dėl dopingo, nors tikrinami turbūt dažnai. Kas lemia, kad plaukime mūsų šalyje visi yra be nuodėmių?
– Viskas yra stebima, viską galima susivesti ir pažiūrėti, ar leidžiama. Aš to dopingo vartojimo aukštame lygyje visai nesuprantu. Jei tu vartoji, tai tave pagaus. Ne šiandien, tai ryt. Vistiek pagaus. Nesuprantu tikslo. Gal bandai apgauti, kad nepastebėtų, bet būna, kad žmones pagauna, kai jie varžybose dalyvauja. Jei paimi medalį, tai tave tikrai 100 proc. patikrins.
– Sugrįžtant prie J.Jefimovos, ar esate bendravę?
– Ne. Mūsų ir būdai skirtingi. Pasisveikinam ir viskas, daugiau kažkaip nieko. Bet ji labai maloni, draugiška. Nėra taip, kad čia Julija pati blogiausia. Malonus žmogus ir tiek.
– Kas yra jūsų geriausias draugas plaukime?
– Tai turbūt Andrius Šidlauskas. Su juo daugiausiai laiko praleidžiame. Kartais nebegaliu jau su juo būti, bet kitoje stovykloje vėl susitinkame (šypsosi).
– Šiais metais svarbiausios varžybos laukia Glazge, kai liepą ten vyks Europos čempionatas. Ką norėsite ten nuveikti?
– Kai tampi čempionu trumpam baseine, tai reikia bandyti tapti ir ilgam. Rezultatai motyvuoja, kad gali būti labai gerai.
Ilgajame dar reikia padirbėti dėl rekordų. Greičiau nei per 1:45 min. turėčiau plaukti, o tada būtų jau gerai šiais metais.
– Jums yra skirtumas, ilgasis (50 m) baseinas ar trumpas (25 m), ar ne?
– Tas rekordininkas Paulas Biedermannas buvo nesveikas, žvėriškas. Jis turėjo savybę plaukti labai stipriai paskutinę atkarpą. Tarp jo rezultatų trumpajame ir ilgajame baseine labai mažas laiko tarpas, gal tik 3 sekundės. Jis tikras žvėris buvo.
Aš pradėsiu nuo trumpojo baseino, o tada žiūrėsim ir ilgame.
– Gegužės 5 dieną Varėnoje vyks Dano Rapšio plaukimo taurės varžybos. Kiek pats dalyvausite?
– Labai smagu, kad mano vardu yra rengiamos varžybos. Viskas praėjusiais metais pavyko, susirinko daug žmonių, labai linksmai ir fainai praleidom laiką.
Šiais metais gal pasiimsiu savo plaukmenis ir parodysiu, koks yra tas plaukimo greitis, gal kai kurie tik per televizorių matę yra. Padarysiu taip, kad visi realybėje pamatytų. Smagios varžybos, tikimės, kad susirinks daug žmonių. Bus faina.
– Varžybos bus padalintos į dvi grupes: mėgėjišką ir rimtesnę?
– Taip, viena grupė bus grynai mėgėjiška tiems, kurie kartą per metus ežeruose ar jūroje paplaukia.
Tiems, kurie gali plaukti, turi kostiumus, tai jie ir varžysis kitoje grupėje, kad ir konkurencija būtų įdomesnė.
