– Kaip susidomėjote greičiausiu komandiniu sportu pasaulyje?
– Pirmą kartą ant ledo iščiuožiau būdamas ketverių. Tėtis žaidė ledo ritulį ir aš norėjau sekti jo pavyzdžiu. Čiuožti patiko iš karto, ledo ritulio treniruotes pradėjau lankyti šešerių, prisijungiau prie savo gimtojo miesto komandos ,,Rokiškis“. Niekada neturėjau minčių keisti sporto šaką, nes žaisdamas ledo ritulį ir būdamas komandos nariu pamirštu visas problemas bei jaučiu malonumą.
– Kodėl pasirinkote vartininko poziciją, kuo ji jums patinka?
– Tėtis buvo vartininkas, todėl po kelerių metų žaidimo puolėjo pozicijoje, nusprendžiau pabandyti pažaisti vartininko pozicijoje. Vartų sargo vaidmuo mane sužavėjo, žaisdamas šioje pozicijoje jaučiau didelį malonumą, tad joje ir likau.
– Kaip derinate mokslus ir ledo ritulį?
– Šiuo metui mokausi Vilniaus „Ozo“ gimnazijoje, nuotoliniu būdu. Sekasi palyginti sunkiai, tačiau stengiuosi visur suspėti. Esu abiturientas ir planuoju šiais metais baigti mokyklą.
– Ar tiesa, kad jūsų sėkmės simbolis yra moliūgas, kodėl?
– Ne, tai – netiesa. Sėkmės simbolio neturiu. Manau, kad viskas priklauso nuo nusiteikimo, azarto ir minčių. Sėkmę ir rezultatus lemia ne simboliai, o motyvacija ir darbas.
– Ar pats pasirinkote 30 numerį ir kodėl?
– Šį numerį pasirinkau pats, nes tokiu numeriu žaidžia mano dievaitis Niujorko „Rangers“ (NHL) komandos vartininkas Henrikas Lundqvistas. Žinoma, svajoju su juo susitikti ir pasikalbėti.
– Ar brangu būti vartininku?
– Tikrai brangu. Gera vartininko apranga kainuoja apie 5–10 tūkst. litų ir jeigu klubas ja neaprūpina, ne kiekvienas vartininkas gali sau leisti ją nusipirkti. Vaikų apranga pigesnė, bet ją reikia keisti kas 1–2 metus, nes vaikas auga, todėl daugelis tėvelių susiduria su šia problema ir bando ieškoti pigesnių variantų.
– Kiek sveria vartininko apsaugos?
– Net neįsivaizduoju, bet aš juos vilkėdamas jaučiuosi kaip su vasariniais drabužiais (šypsosi).
– Ar profesionalus žaidėjas turi laisvalaikio?
– Turi, bet kiekvienas jį praleidžia skirtingai. Aš laisvu metu dažniausiai miegu, žaidžiu kompiuteriu, kartais su komandos draugais nuvykstame į Vilnių ar Kauną.
– Kaip sutariate su kitais komandos vartininkais (V. Kuzminu ir A. Pavliukovu)?
– Su Artūru bendraujame mažiau, bet palaikome gerus santykius. Su V. Kuzminu esame ne tik kolegos, bet ir geri draugai, dažnai kalbamės, aptariame rungtynes, stengiamės vienas kitą palaikyti.
– Kokius tikslus sau keliate šį sezoną, ar jau galvojate apie kitą sezoną?
– Noriu padėti komandai patekti į atkrintamąsias varžybas, gerai pasirodyti su Lietuvos U-20 rinktine ir norėčiau būti įtrauktas į Lietuvos nacionalinės rinktinės kandidatų sąrašą. Apie kitą sezoną kol kas jokių minčių neturiu.
– Kaip įsivaizduojate save po dešimties metų?
– Įsivaizduoti labai sunku, bet norėčiau žaisti ledo ritulį gerame klube, turėti gerą mašiną ir gražius namus.
