Gyvenimo posūkis ir treniruotės prieš aušrą
Po veržlaus debiuto Vankuverio olimpinėse žaidynėse 2010-ais metais, kur M.Strolia kartu su Modestu Vaičiuliu komandinėje sprinto rungtyje užėmė 18-tą vietą, Lietuvos olimpinės misijos vadovė Vida Vencienė duetui prognozavo šviesią ateitį ir perspektyvas Sočio olimpinėse žaidynėse. Pasiektas karjeros pikas, o debiutantui M.Stroliai buvo suteikta išskirtinė garbė per žaidynių uždarymą nešti Lietuvos trispalvę.
Tačiau abu sportininkai po Vankuverio žaidynių buvo kurį laiką pasitraukę iš slidinėjimo arenų – Modestui teko kovoti su Laimo liga, o Mantas nusprendė po studijų pailsėti nuo profesionalaus sporto ir išbandyti savo jėgas užsienyje.
Jau po poros metų olimpiečiui pavyko Londone įkurti riedslidžių akademiją, kur į treniruotes susiburdavo kelios dešimtys žmonių. Sportas tapo hobiu, bet toli nuo jo nenutoldavo.
„Pavasarį, rudenį ir vasarą anksti ryte važinėdavausi riedslidėmis po Londono gatves, kol dar automobilių nebūdavo. Taip pat dažnai bėgiodavau. Jeigu elgiesi protingai – treniruotis galima visur“, – apie savo rutiną Didžiojoje Britanijoje pasakojo Mantas ir pridūrė, kad sąlygos nebuvo prastos – yra gerų pakilimų, tad ir treniruočių į kalną netrūko.
Kiekvieną dieną vedžiau treniruotes 4–6 valandas, o laisvu laiku jau pats sportuodavau. Tas ir vargino, bet kartu užgrūdino.
Gyvendamas svetur Mantas daug keliavo, o darbą pavykdavo suderinti su sportu. Pernai jis buvo 3 savaites išvykęs su britų kariškiais į slidinėjimo treniruočių stovyklą Švedijoje, kur dirbo kaip treneris. Vienus mokė slidinėjimo pagrindų, o kiti rengėsi pasaulio kariškių biatlono čempionatui.
„Kiekvieną dieną juos mokiau 4–6 valandas, o laisvu laiku pats sportuodavau. Stengdavausi pasportuoti ryte prieš užsiėmimą ir vakare. Tai vargino, bet kartu užgrūdino“, – apie alinančias treniruotes ir kone visą dieną ant slidžių pasakojo M.Strolia, patikinęs, kad tai padeda perprasti tinkamą techniką – esant nuovargiui, norisi simuliuoti, o tam reikia priešintis.
Mantas pripažino, kad šiandieninės sąlygos žiemos sportui Lietuvoje yra kur kas sudėtingesnės nei prieš dešimtmetį – tinkamų sąlygų treniruotis ant sniego gimtinėje beveik nėra.
„Kadangi aš buvau nemažą laiką išvykęs iš Lietuvos, man prisitaikyti prie situacijos yra kur kas lengviau. Patirtis prisitaikyti prie gyvenimiškų pokyčių padėjo man išlaikyti discipliną ir kai aplinkybės nėra palankios“, – teigiamai apie savo patirtį užsienyje atsiliepė M.Strolia.
Kova dėl paskutiniojo kelialapio – su broliu
Kelialapį į olimpiadą slidininkas iškovojo likus vos mėnesiui iki Pjongčango žaidynių atidarymo, o pagal atrankos kriterijus vos per plauką aplenkė devyneriais metais jaunesnį brolį Tautvydą.
Buvo tokia maža svajonė, kad kartu su broliu galėtume startuoti olimpiadoje, bet aišku – pirmu numeriu patekęs Modestas Vaičiulis šį sezoną labai stiprus.
„Iš pradžių buvo smagu, kad iškovojau paskutinį kelialapį, bet po to šiek tiek ir liūdna pasidarė. Ruoštis atsirinkti į rinktinę ir pradėjau dėl to, kad broliui sudaryčiau konkurenciją ir daugiau laiko praleistume kartu. Buvo tokia maža svajonė, kad kartu su broliu galėtume startuoti olimpiadoje, bet aišku – pirmu numeriu patekę Modestas Vaičiulis šį sezoną labai stiprus“, – pirminius dviprasmiškus jausmus atskleidė Mantas, patikinęs, kad jo brolio Tautvydo dar laukia šviesi ateitis – po ketverių metų galės išnaudoti savo šansą.
Poros metų pertrauka buvo gera proga pailsėti psichologiškai, o įdirbis niekur nedingo.
Iki savo debiuto Vankuverio olimpinėse žaidynėse Mantas profesionaliai slidinėjo apie septynerius metus, tad poros metų pertrauka buvo gera proga pailsėti psichologiškai, o įdirbis niekur nedingo.
„Per porą metų galėjau pasiekti tą sportinę formą, kurią turėjau per Vankuverio olimpines žaidynes“, – sakė lietuvis.
Po aštuonerių metų pertraukos į olimpines žaidynes Mantas sugrįžta kaip universalus slidininkas. 31 metų atletas startuos net penkiose distancijose: 30 km skiatlone, sprinto ir sprinto estafetės bei asmeninėse 15 km lenktynėse laisvu stiliumi ir 50 km distancijoje klasika.
Norint iškovoti teisę startuoti ilgiausioje 50 km distancijoje Mantui dar reikėjo pakovoti dėl Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) reitingo taškų. Dar sausio viduryje Vokietijos taurės varžybose Oberhofe jam pavyko įvykdyti kvalifikacinį barjerą ir šiai rungčiai.
„Šiaip esu sprinteris, bet Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija nusprendė, kad antrasis slidininkas turėtų būti universalesnis – į tai atsižvelgė sudarinėdami rinktinę“, – pasakojo paskutinis prie Lietuvos olimpiečių slidininkų rinktinės prisijungęs M.Strolia.
Komandiniam duetui – antras dublis
Vienas svarbiausių Lietuvos olimpiečių slidininkų prioritetų Pjongčange – greita komandinė sprinto estafetė. Po vieno olimpinio ciklo pertraukos, Mantas kartu su Modestu vėl pečius surems su pajėgiausiais planetos slidininkais.
M.Strolia pastebi, kad per daugelį metų daug kas pasikeitė ir šiandien jie – kur kas aukštesniame lygyje. „Prieš aštuonerius metus mūsų pasirengimui buvo labiau akcentuojamas greitis – iki trijų minučių maksimalaus darbo“, – apie savo, kaip olimpiečio, debiutą Vankuveryje 2010-ais metais prisiminė M.Strolia, kai jam buvo 23-eji, o komandos nariui – vos 20 metų.
Tačiau slidininkas atkreipia dėmesį, kad per aštuonerius metus daug kas pasikeitė. Ne tik inventorius, treniruočių metodika, bet ir pati konkurencinė aplinka. Mantas prisimena, kaip Vankuveryje Didžiosios Britanijos slidininkai nebuvo stiprūs konkurentai, tačiau šiandien turi kur kas pajėgesnę komandą.
„Kelis pastaruosius sezonus britai užlipa ant aukščiausios apdovanojimų pakylos ir pasaulio taurės etapuose“, – pokyčius ir slidinėjimo lygį dviejų olimpinių ciklų tarpe vertino M.Strolia ir priduria, kad šiemet yra užsibrėžę iškovoti kur kas aukštesnę vietą komandinėje rungtyje. Tačiau vertinti būsimų varžovų neskuba – dauguma šalių deleguoja ir po keliolika olimpiečių, tad kas startuos šioje rungtyje, taip pat nuspręs tik žaidynių metu.
Žiemos olimpinės žaidynės Pietų Korėjoje vyks vasario 9–25 dienomis. Iš viso Lietuvai olimpinėse žiemos žaidynėse Pietų Korėjoje atstovaus 3 slidininkai: M.Strolia, M.Vaičiulis ir Marija Kaznačenko.
