Sniego ši žiema Lietuvoje nepagailėjo. Bet, užsitęsus krizei, kalnų slidininkams, kaip ir visiems kitiems, labiausiai trūksta pinigų. O kai jų visiems neužtenka, prasideda įtarinėjimai, kivirčai, mėtymasis purvais.
Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos (LKSF) Paulius Augūnas neslepia – jis jau priprato prie nuolatinių priekaištų. Jo manymu – dažnai nepagrįstų. Tad ramiai tęsia darbus. O jų šią žiemą netrūksta.
Po šalies pirmenybių į gimtinę grįžę kalnų slidininkai šį šeštadienį Ignalinoje dalyvaus tradicinėse Rolando Sėliuko atminimo varžybose.
Vasario 5–6 d. šalies žiemos sporto sostinėje Ignalinoje kalnų slidininkai iki 21 metų rungsis dėl „Fischer” taurės, suaugusieji – dėl „Žalgiriados“ apdovanojimų. Vasario 26–ąją numatytos „Head“ taurės varžybos Birštone, o kovo 12–ąją Anykščiuose vyks kova dėl šios miesto taurės.
Anykščiuose tokios varžybos rengiamos pirmą kartą. Jie paprašė LKSF, kad padėtume jas surengti. Smagu, kad geografija plečiasi. Ir dalyvių daugėja“, – sakė P.Augūnas.
LKSF vadovas labiausiai apgailestauja, kad jau ne pirmą sezoną varžybos nerengiamos Vilniuje, nes nepavyksta susitarti su Žiemos trasos Liepkalnyje šeimininkais. Be to, šlaitai čia dažniausiai nepakankamai gerai paruošti, tad sportininkai rizikuotų sugadinti slides.
„Didžiausias mūsų šio sezono galvos skausmas – Baltijos taurės varžybos Suomijoje. Jose trečius metus iš eilės kovoja geriausi Lietuvos, Latvijos ir Estijos kalnų slidininkai. Varžybas rengia paeiliui kiekviena šalis. Tad šiemet jos – ant mūsų pečių. Nors trūksta ir pinigų, ir žmonių, tikiu, kad renginys pavyks“, – vylėsi P.Augūnas.
Suomu. Taip vadinasi vietovė Laplandijoje, kurioje kovo 21–25 dienomis varžysis Baltijos šalių kalnų slidininkai. Nuo Suomijos sostinės Helsinkio iki varžybų vietos – 930 km. Greta speigračio esantis slidinėjimo kurortas yra už 42 km nuo šiauriausio Suomijos miesto Kemijarvio.
„Ten puikūs kalnai, kuriuose vyksta ir FIS varžybos. Bet daugiau nieko – tik viešbutis ir namukai. Artimiausia parduotuvė – už 10 kilometrų“, – pasakojo LKSF vadovas.
Kodėl lietuviai, latviai ir estai varžosi Suomijoje?, – paklausėme P.Augūno.
Baltijos taurės varžybas pirmieji rengė estai.Todėl ir pasirinko Suomiją. Norėtume perkelti varžybas į kitus kraštus, pavyzdžiui, Austriją. Bet estams ten toli keliauti. Ieškosime kompromiso.
Tikimės, kad šis renginys artimiausiais metais bus skirtas ne tik trijų šalių sportininkams. Ir šiemet svečių teisėmis jau dalyvaus rusai, kelių kitų valstybių atstovai. Ateityje gal pavyktų gauti Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) varžybų statusą.
Baltijos taurės varžybų dalyviai suskirstyti į septynias amžiaus grupes – nuo penkiamečių iki veteranų. Bet trasos yra aukšto lygio, tad rimčiau nesportuojantiems ten būtų sudėtinga.
Išvardijote varžybas, kurias rengia LKSF. O kur dar varžysis geriausieji mūsų šalies kalnų slidininkai?
Svarbiausias šių metų renginys visiems Lietuvos žiemos sporto šakų atstovams – vasario 12-19 dienomis Čekijoje, Liberece vyksiantis Europos jaunimo olimpinis festivalis. Jam rengėmės ir pernai, ir šiemet, būtent dalyvavimui šiame renginyje ir skyrėme daugiausia lėšų.
Liberece startuos keturi 16-mečiai Lietuvos kalnų slidininkai – Aivaras Tumas, Kasparas Pajarskas, Ieva Januškevičiūtė ir Marcelė Kuliešiūtė. Gaila, kad negalėjome paimti Lauros Pamerneckytės, nes ji niekuo nenusileidžia kitoms dviems merginoms.
Buvo nuspręsta, kad žaidynėse gali startuoti po du vaikinus ir merginas, tad teko daryti savotišką atranką – skaičiavome Lietuvos čempionato ir prieš tai Slovakijoje vykusių FIS varžybų rezultatus.
Kodėl Lietuvos rinktinėje nėra talentingiausiu šalies kalnų slidininku vadinamo 14–mečio Roko Zavecko?
Jis dar per jaunas dalyvauti šiose varžybose. Jam artėja labai svarbus startas – 2012 metų jaunimo žiemos olimpinės žaidynės Insbruke. Tikiuosi, kad jis pateks į jas.
Rokas kartu su Domu ir Egle Augustaičiais, Kasparu Gudžiumi ir trenere Anžela Aleksandravičiene šią savaitę iškeliauja į Slovakiją, kur dalyvaus FIS vaikų varžybose. Kovo mėnesį Italijoje vyks neoficialus vaikų pasaulio čempionatas. R.Zaveckas turėtų ten startuoti. Ir dar mėgins suspėti į Baltijos taurės varžybas Suomijoje, nors teks dvi paras lėkti automobiliu be sustojimo. Gal rasime, kas padės vairuoti.
LKSF priekaištaujama, kad ji remia tik vieno klubo – „Kalnų erelių“ – slidininkus.
Mes neremiame nei vieno klubo, nes tam nėra pinigų. Be to, tai neįeina į LKSF funkcijas. Kažkada federacija „Kalnų ereliams“ ir „Alpių aidui“ nupirko lazdas trasoms, grąžtus. Tai atsiėjo nemažai, nes viena lazda kainuoja 32 eurus. Kitų klubų tuo metu nebuvo.
Dabar, jei remtume klubus, pinigų neužtektų niekam.
Iš valstybės biudžeto per Kūno kultūros ir sporto departamentą pernai gavome 35 tūkstančius litų. Dar 15 tūkstančių skyrė Lietuvos olimpinio komiteto fondas. Aktyviai ieškome rėmėjų, bet esant dabartinei ekonominei situacijai jų labai mažai. Negalima lyginti su 2007 ar 2008 metais, kai pinigų buvo pakankamai.
Lietuvos kalnų slidinėjimo klubuose yra apie 100 vaikų. Jei padalintume visiems tuos 50 tūkstančių, kiekvienam vaikui tektų po 500 litų. Iš esmės – nieko.
Federacija juk turi ne tik remti kalnų slidininkus, bet ir rengti varžybas, populiarinti sporto šaką.
Todėl, kaip ir visose sporto šakose, remiami aukščiausio lygio sportininkai, kurie, tikėtina, pasieks geriausių rezultatų.
Šį sezoną svarbiausias renginys – Jaunimo olimpinis festivalis. Todėl į jį pretenduojantys sportininkai sulaukė daugiausia federacijos dėmesio. O tai, kad visi jie priklauso “Kalnų ereliams” – sutapimas. Jei būtų tokio amžiaus slidininkų kituose klubuose, jie irgi pretenduotų į rinktinę.
Mes iš anksto apsvarstome, kam ir kada labiausiai reikės pinigų. Pastaruoju metu daugiausia remiami pajėgiausi „Kalnų erelių“ nariai, FIS vaikų varžybų dalyviai. Kitąmet daugiau gaus tie, kurie rengsis Jaunimo olimpiadai Insbruke.
Auga dar viena karta, kuriems dabar – 8–10 metų. Tai Radvilas ir Matas Janulioniai, Gustas Grinbergas, dar keletas kitų. Jie netrukus startuos FIS vaikų varžybose. Tad ir šiuos slidininkus reikės vežti į stovyklas užsienyje, kad greičiau tobulėtų.
Yra daug įvairaus amžiaus rinktinių, kurias federacija turi paremti. Nes vien iš tėvų pinigų jaunieji kalnų slidininkai tikrai neišgyvens. Bet be tėvų pinigų federacija irgi neišsivers.
Tačiau visąlaik atsiranda žmonių, kurie, nežinodami, koks išties yra federacijos biudžetas, kelia triukšmą ir kiršina visą kalnų slidininkų bendruomenę.
Ar LKSF remia geriausią šalies kalnų slidininką Vitalijų Rumiancevą?
Po Vankuverio olimpiados V.Rumiancevas buvo įtrauktas į 2014 metų olimpinės rinktinės kandidatų trečiąjį sąrašą. Šiai grupei priklausančiam sportininkui metams skiriama 3000 litų. Ką galima padaryti su tokia suma kalnų slidininkui, jei padalintum ją dvylikai mėnesių?
Pasitarėme su sportininku, su jo treneriu Jurijumi Švecovu. Vitalijus turėjo dirbti, kad pragyventų.Todėl laikinai sustabdė sportinę veiklą.
Bet praėjusių metų pabaigoje Vitalijus, neįspėjęs federacijos, sugalvojo sugrįžti ir dalyvauti vasarį Vokietijoje vyksiančiame pasaulio čempionate. Nors tai nebuvo planuota, radome lėšų jam nupirkti naujas slides, apmokėti kelionę, rasti jai transportą.
Gaila, kad nesusikalbėjimas, nenoras pasidalinti informacija lemia tokius nesusipratimus.
Jei Vitalijus būtų jau rudenį pasakęs, kad nori pratęsti karjerą, galėjome padėti daug daugiau. Galėjome nuvežti į nemokamą FIS stovyklą Austrijoje, kur lietuvius treniravo geriausi austrų treneriai.
Kodėl Lietuvos čempionatas pastaraisiais metais vyksta Alpėse, o ne kur nors arčiau. Juk ne kiekvienas gali sumokėti už kelionę į Austriją ar Italiją?
Pastaruosius kelerius metus Lietuvos čempionatas vyksta FIS patvirtintose trasose, kur rengiamos oficialios varžybos.
Tose trasose Italijoje, kur šiemet kovojo Lietuvos pirmenybių dalyviai, gruodį vyko Europos taurės varžybų trys etapai. O per metus ten surengiama apie 60 FIS lygio varžybų.
Savo čempionatus Alpėse daro nemažai kitų šalių atstovų, net savo kalnus čekai ar slovakai. Taip pat – olandai, britai.
Pastaruoju metu Lietuvos vis daugiau aukštesnio lygio kalnų slidininkų, kurie gali varžytis tokiose trasose. Nemažai ir mėgėjų, kuriems šios trasos įkandamos.
Be to, jau antrus metus kiek lengvesnėje trasoje rengiame varžybas mažiausiai patyrusiems kalnų slidininkams. Kad jie pamatytų, kas yra slidinėjimas tikruose kalnuose. Tokių šiemet Italijoje susirinko per 40 – nuo 5 iki 75 metų amžiaus. Neabejoju, kad kitąmet kai kurie dalyvaus pagrindinėse varžybose.Jau girdėjau, kaip tarpusavyje apie tai kalbėjosi.
Šalies čempionato dalyvius išskirstome į daug grupių, kad jie galėtų kovoti su panašaus amžiaus ir fizinių galimybių varžovais. Nes jei visi būtų vienoje grupėje, Lietuvos pirmenybėse tikriausiai liktų vos 20 dalyvių. Kitiems būtų neįdomu. O jei čempionatą rengtume Vilniuje ar Ignalinoje, būtų neįdomu geriausiems kalnų slidininkams.
Tikrai negrįžtamai praėjo tie laikai, kai čempionatas, kaip prieš 15 ar 20 metų, vyktų Lietuvoje.
Lietuvoje vyksta daug varžybų, kuriose gali dalyvauti visi norintys.
Kurie Lietuvos kalnų slidininkų gali pretenduoti į 2014 metų Sočio olimpiadą?
Manau, kad šįkart turėsime kaip niekada daug pretendentų.
Tarptautiniai reikalavimai yra labai aiškūs – sportininkas turi turėti ne daugiau nei 140 FIS taškų. Kuo mažiau tų taškų turi, tuo geriau. Taškai skaičiuojami oficialiose FIS varžybose pagal jų lygį ir atsilikimą nuo lyderio.
V.Rumiancevui prieš Vankuverio žaidynes buvo nurodyta turėti ne daugiau 70–ties taškų. Jis įvykdė uždavinį. Tai buvo mūsų nustatytas normatyvas, daug aukštesnis, nei tarptautinis.
Labai skaudu, kad Vitalijaus pasirodymas Vankuverio olimpiadoje Lietuvoje buvo įvertintas nepatenkinamai. Tai padaryta neįsigilinus į jo rezultatą – 59–oji vieta slalome milžine tarp 101 dalyvio. Visi sakė, kad vieta žema. Bet juk ne vietoje esmė, o tai, kad jis turėjo aplenkti daugiau nei 30 procentų konkurentų. Vitalijus tai padarė ir pagal šį rodiklį buvo vienas geriausių tarp visų mūsų olimpiečių. Tad nepatenkinamas įvertinimas – labai neobjektyvus.
Slalome Vitalijus galėjo būti dar aukščiau, bet kaip tikras sportininkas nepaklausė patarimo stengtis tik pasiekti finišą. Jis siekė kuo geresnio rezultato ir trasos nebaigė.
V.Rumiancevas vėl yra pagrindinis mūsų pretendentas į olimpines žaidynes, jei ir toliau rimtai sportuos. Į Sočį gali taikyti ir antrus metus iš eilės absoliučiu Lietuvos čempionu tapęs 19–metis Karolis Janulionis.
Dar yra būrelis jaunesnių vaikinų ir merginų, kuriems 2014–aisiais bus 18–20 metų. Mes darysime viską, kad jie ir toliau sėkmingai tobulėtų.
Kaip tikitės prisidėti prie jų tobulėjimo?
Dabar turime labai tamprius ryšius su Tarptautine ir Europos slidinėjimo federacijomis.Su pastarąja, kurios variklis – austrai, bendraujame labai artimai. Šie ryšiai leidžia gauti kvietimus į nemokamas stovyklas. Šiaip jos kainuotų daugiau nei pusę LKSF biudžeto. Tokios stovyklos labai naudingos jauniems kalnų slidininkams. Be to, su vaikais važiavo ir mūsų treneriais Jiems darbas su tokio lygio austrų, italų specialistais – neįkainojama mokykla. Jokiose vadovėliuose nerasi to, ką jie pamatė dirbdami drauge su Alpių šalių treneriais.
Ryšiai su Austrijos kalnų slidinėjimo federacijos vadovais padeda ir mūsų lygumų slidininkams. Per stovyklą Austrijoje jie gavo nemokamus slidinėjimo pasus, kainuojančius po kelis šimtus litų. Taip padedame pataupyti Lietuvos nacionalinei slidinėjimo asociacijai (LNSA). Jai priklauso ir LKSF.
Pernai labai teisingai nuspręsta, kad aš pasitraukiu iš LNSA prezidento posto – buvo labai sunku viską suspėti sėdint ant dviejų kėdžių. Dabar ten atėjo labai aktyviai dirbantys vadovai, santykiai su jais – puikūs, bendradarbiaujame. Nes tarptautinėse varžybose LNSA atstovauja visiems Lietuvos slidininkams.
Suaktyvėjo ir snieglentininkai, jų gretose yra entuziastingų žmonių, talentingų vaikų. Tikriausiai vasario 6 dieną Ignalinoje vyks ir jų varžybos, bus įrengta kroso trasa.
Gaila, kad Vilniuje negalime vystyti kalnų slidinėjimo ir snieglenčių sporto. Kalbėsime su miesto valdžia – reikėtų surasti kalną, kur, įrengus keltuvą ir trasas, galėtų treniruotis sportininkai.
Pavasarį bus atsidaryta Druskininkų uždara slidinėjimo trasa. Su ja siejame labai daug vilčių. Lietuviai turės unikalią galimybę treniruotis visus metus. Tai kainuos, bet kelionės treniruotis kitose šalyse – dar brangesnės. Druskininkų baze domisi ir kitų šalių komandos. Galima su kitų valstybių slidininkais rengti bendras treniruotes. Tai labai padėtų tobulėti.
Atsiradus Druskininkų trasai, Lietuvos kalnų slidinėjimo laukia ir kiekybinis, ir kokybinis šuolis.
