Nepaisant to, 27-erių P.Nausėda, kuris yra ir Vilniaus tarybos narys, pareiškė, jog kilęs skandalas nėra pagrindinė jo atsistatydinimo priežastis.
Anot dabar jau buvusio LLRF prezidento, jis pasitraukė dėl „prasidėjusių nesutarimų tarybos viduje, nepasitikėjimo vienas kitu ar tiesiog nenoro dirbti komandoje“.
Viešas P.Nausėdos atsistatydinimo laiškas (kalba netaisyta – past.):
Noriu pranešti, kad nuo šios dienos oficialiai palieku Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidento ir tarybos nario pozicijas. Dvejus metus turėjau absoliučią Federacijos narių paramą ir pasitikėjimą, tačiau pastaruoju metu prasidėję nesutarimai Tarybos viduje, nepasitikėjimas vienas kitu ar tiesiog nenoras dirbti komandoje man yra nepriimtinas. Esu komandinio darbo žmogus ir viešojoje erdvėje neatlygintinai dirbti darbus įmanoma tik bendraminčių kolektyve ir kada lengva ir kada sunku.
Pastarasis skandalas dėl neadekvačių samdomo darbuotojo veiksmų, pažeminus visus Lietuvos ledo ritulio rinktinės žaidėjus tik paskatino tokius mano veiksmus. Nenoriu nieko kaltinti, tiesiog suprantu, kad reikės dar nemažai laiko, kol naujieji gyvenimo sąlygas diktuojantys valdymo, bendravimo, atsakomybės veiksniai ypatingai viešosiose organizacijose, tokiose kaip sporto federacijos išstums nusistovėjus ir seniai gyvenimo ritmu nealsuojančius stereotipus.
Per dvejus metus esu nuveikęs galybę matomų ir nematomų darbų ir už juos esu dėkingas komandos nariams (sportininkams, Tarybos nariams, Federacijos nariams) už jų paramą ar kritiką, veiklumą ar neveiklumą. Noriu išskirti reikšmingiausius nuveiktus LLRF darbus, per pastaruosius dvejus metus Lietuvos ledo ritulio labui:
1.Lietuvos ledo ritulio federacijos valdymo restruktūrizacija – Narių susirinkimas, veiksni 9 narių Taryba, Prezidentas;
2.Kreditorinių LLRF įsipareigojimų padengimas 40%;
3.Federacijai skiriamų valstybės programinių lėšų sistemingas didėjimas 20 proc kasmet;
4.Lietuvos čempionatas – kuris vienija beveik 30 Lietuvos ir užsienio klubų!
5.Kasmetinis vaikų sistemingai popamokinę veiklą siejančių su ledo rituliu didėjimas 20 proc.;
6.Atsiradusios ledo ritulio lygos, mokyklos ir klubai skirtingose miestuose ir miesteliuose;
7.Didėjantis vaikų sporto mokyklų ir atskirų vyrų klubų finansavimas skirtingose miestuose, ypatingai ženklus skirtumas savivaldybės atskirų programų finansavimo;
8.Tarptautinė sutartis dėl sportinio inventoriaus, kurio 100 tūkst. Litų – pirmą kartą Lietuvos Ledo ritulio istorijoje;
9.Išskirtinės dėmesys ir sąlygų sukūrimas nacionalinių rinktinių pasirengimo procesams finansuoti ir įgyvendinti (bendra rinktinių finansavimo suma 2011/12 m. 350 tūkst. Litų!);
10.Nauji ledo ritulio infrastruktūros objektų projektai;
11.Per labai trumpą laiką užmegzti puikūs tarptautiniai santykiai su artimiausiais kaimynais ir didžiosiomis pasaulio ledo ritulio šalimis;
12.Maksimaliai išnaudotas viešoji erdvė – ledo ritulys tapo žinomas kiekviename Lietuvos kampelyje, ledo ritulininkus žmones mini pagal pavardes, atpažįsta gatvėse – mes pakeitėme ledo ritulio statusą visų sportų šakų kontekste šalyje!
13.Socialinio teisingumo ledo ritulyje atsiradimas – globos namų, socialiniai remtinų vaikų integraciją būtent į ledo ritulį – tai prasidėjo nuo Elektrėnų, atsirado projektas Vilniuje, pavyzdžiu pasekė ir kitų miestų sporto mokyklos.
14.Per dvejus metus – LT buvo registruota apie 50 užsienio ledo ritulininkų – tiek nėra buvę per pastarąjį dešimtmetį.
Per šiuos daugiau nei dvejus nemokamos veiklos metus niekada nesiekiau ir neturėjau asmeninės naudos – tik savo noro, atsidavimo ir pasiaukojimo vedamas skyriau savo laiką, žinias ledo ritulio labui.
Linkiu ledo rituliui paties geriausio!
Petras Nausėda
