<rss version="2.0" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:comments="https://www.15min.lt/">
	<channel>
		<title>Tema Gyvybės mokslai RSS | 15min.lt</title>
		<link>https://www.15min.lt/tema/gyvybes-mokslai-81036</link>
		<atom:link href="https://www.15min.lt/tema/rss/gyvybes-mokslai-81036" rel="self" type="application/rss+xml" />
		<description>15min.lt tema</description>
		<language>lt-lt</language>
		<copyright>Copyright © 2026, 15min.lt</copyright>
		<pubDate>Sun, 04 Oct 2026 03:05:18 +0300</pubDate>
		<lastBuildDate>Sun, 04 Oct 2026 03:05:18 +0300</lastBuildDate>
		<generator>15min.lt XML Generator</generator>
		<managingEditor>15min@15min.lt</managingEditor>
		<webMaster>admin@15min.lt</webMaster>
		<image>
			<url>https://www.15min.lt/img/static/15min_logo_1.gif</url>
			<title>Tema Gyvybės mokslai RSS | 15min.lt</title>
			<link>https://www.15min.lt/tema/gyvybes-mokslai-81036?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<width>144</width>
			<height>78</height>
		</image>
				<item>
			<title><![CDATA[VU mokslininkai sukūrė naują genetinį įrankį ir pirmą kartą Lietuvoje – genetiškai modifikuotus stuburinius]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/vu-mokslininkai-sukure-nauja-genetini-iranki-ir-pirma-karta-lietuvoje-genetiskai-modifikuotus-stuburinius-1290-2770506?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/vu-mokslininkai-sukure-nauja-genetini-iranki-ir-pirma-karta-lietuvoje-genetiskai-modifikuotus-stuburinius-1290-2770506" title="VU mokslininkai sukūrė naują genetinį įrankį ir pirmą kartą Lietuvoje – genetiškai modifikuotus stuburinius" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2026/09/24/small/zebrines-danijos-6ab4c8516a3d8.jpg" alt="" /></a><br />Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkai sukūrė genetinį įrankį, leidžiantį itin efektyviai kontroliuoti genų aktyvumą skirtingais modelinių žuvų – zebrinių danijų – vystymosi etapais. Sukurtas įrankis suteikia galimybę tirti, kaip tų pačių genų funkcijos keičiasi organizmui vystantis ir vėlesniais gyvenimo etapais, rašoma VU pranešime žiniasklaidai.]]></description>
			<author></author>
			<category>Mokslas/IT</category>
			<pubDate>Thu, 24 Sep 2026 09:54:40 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/vu-mokslininkai-sukure-nauja-genetini-iranki-ir-pirma-karta-lietuvoje-genetiskai-modifikuotus-stuburinius-1290-2770506?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[Virginijui Šikšniui įteiktas Tekančios saulės ordinas už Lietuvos ir Japonijos ryšių stiprinimą]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/virginijui-siksniui-iteiktas-tekancios-saules-ordinas-uz-lietuvos-ir-japonijos-rysiu-stiprinima-56-2763078?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/virginijui-siksniui-iteiktas-tekancios-saules-ordinas-uz-lietuvos-ir-japonijos-rysiu-stiprinima-56-2763078" title="Virginijui Šikšniui įteiktas Tekančios saulės ordinas už Lietuvos ir Japonijos ryšių stiprinimą" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2026/09/14/small/6aa795218a372_d_20260914_092142_587-6aa795219b464.jpg" alt="" /></a><br />Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesoriui Virginijui Šikšniui įteiktas Japonijos Tekančios saulės ordinas už nuopelnus skatinant akademinius mainus ir stiprinant Japonijos ir Lietuvos tarpusavio supratimą.]]></description>
			<author></author>
			<category>Lietuva</category>
			<pubDate>Mon, 14 Sep 2026 09:33:02 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/virginijui-siksniui-iteiktas-tekancios-saules-ordinas-uz-lietuvos-ir-japonijos-rysiu-stiprinima-56-2763078?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[Premjeras su „Investors’ Forum“ atstovais aptars biotechnologijų, gyvybės mokslų plėtrą]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/premjeras-su-investors-forum-atstovais-aptars-biotechnologiju-gyvybes-mokslu-pletra-662-2753328?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/premjeras-su-investors-forum-atstovais-aptars-biotechnologiju-gyvybes-mokslu-pletra-662-2753328" title="Premjeras su „Investors’ Forum“ atstovais aptars biotechnologijų, gyvybės mokslų plėtrą" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2026/08/14/small/ekonomikos-ir-inovaciju-ministerijos-ir-ukrainos-gynybos-sektoriaus-imones-demz-sutarties-pasirasyma-6a7ed471cc556.jpg" alt="" /></a><br />Premjeras Mindaugas Sinkevičius pirmadienį susitiks su investuotojų asociacijos „Investors’ Forum“ atstovais aptarti biotechnologijų, gyvybės mokslų plėtrą ir investicijas.]]></description>
			<author></author>
			<category>Finansai</category>
			<pubDate>Mon, 31 Aug 2026 06:16:02 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/premjeras-su-investors-forum-atstovais-aptars-biotechnologiju-gyvybes-mokslu-pletra-662-2753328?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[Nauja teorinė žmogaus amžiaus riba – 190 metų: kodėl negalime gyventi amžinai?]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/sveikata/naujiena/ilgaamziskumas/nauja-teorine-zmogaus-amziaus-riba-190-metu-kodel-negalime-gyventi-amzinai-1702-2731580?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/sveikata/naujiena/ilgaamziskumas/nauja-teorine-zmogaus-amziaus-riba-190-metu-kodel-negalime-gyventi-amzinai-1702-2731580" title="Nauja teorinė žmogaus amžiaus riba – 190 metų: kodėl negalime gyventi amžinai?" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2026/07/27/small/ilgaamziskumas-6a6721b533616.jpg" alt="" /></a><br />Nors ilgaamžiškumo technologijos sparčiai tobulėja, žmogaus gyvenimo trukmė vis tiek turi biologines ribas. Naujas mokslininkų tyrimas rodo, kad net ir sukūrus tobulą senėjimą stabdantį gydymą, žmogus negalėtų gyventi amžinai. Tačiau teoriškai vidutinė gyvenimo trukmė galėtų pailgėti iki 150–190 metų.]]></description>
			<author></author>
			<category>Ilgaamžiškumas</category>
			<pubDate>Mon, 27 Jul 2026 12:24:03 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/sveikata/naujiena/ilgaamziskumas/nauja-teorine-zmogaus-amziaus-riba-190-metu-kodel-negalime-gyventi-amzinai-1702-2731580?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[Kodėl chaosas mūsų organizmui yra naudingas? KTU mokslininkė paaiškina paradoksą]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/kodel-chaosas-musu-organizmui-yra-naudingas-ktu-mokslininke-paaiskina-paradoksa-1290-2728616?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/kodel-chaosas-musu-organizmui-yra-naudingas-ktu-mokslininke-paaiskina-paradoksa-1290-2728616" title="Kodėl chaosas mūsų organizmui yra naudingas? KTU mokslininkė paaiškina paradoksą" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2019/12/22/small/mokslas-5dff806f848cc.jpg" alt="" /></a><br />Vystantis mokslui ir technologijoms, vis daugiau dėmesio skiriama chaoso teorijos taikymui įvairiose srityse. Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) Matematinio modeliavimo katedros mokslininkė dr. Inga Telksnienė apžvelgia chaoso teorijos plėtros medicinoje tendencijas ir akcentuoja didžiulį šios teorijos potencialą diagnozuojant ligas bei individualizuojant pacientų gydymą, rašoma KTU pranešime žiniasklaidai.]]></description>
			<author></author>
			<category>Mokslas/IT</category>
			<pubDate>Wed, 22 Jul 2026 09:57:56 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/kodel-chaosas-musu-organizmui-yra-naudingas-ktu-mokslininke-paaiskina-paradoksa-1290-2728616?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[„Galbūt“, „Ūsinis“, „Barstukas“: kaip šie pavadinimai atsidūrė pasaulinėse virusų duomenų bazėse?]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/galbut-usinis-barstukas-kaip-sie-pavadinimai-atsidure-pasaulinese-virusu-duomenu-bazese-1290-2722734?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/galbut-usinis-barstukas-kaip-sie-pavadinimai-atsidure-pasaulinese-virusu-duomenu-bazese-1290-2722734" title="„Galbūt“, „Ūsinis“, „Barstukas“: kaip šie pavadinimai atsidūrė pasaulinėse virusų duomenų bazėse?" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2020/10/21/small/kaip-atrodo-virusas-patekes-i-krauja-5f8fe96c17d20.jpg" alt="" /></a><br />Karštą vasaros dieną instinktyviai nuvijote nuo vaisių ar gaiviojo gėrimo skardinės įkyrią vaisinę muselę? Visai tikėtina, kad kartu su ja atsikratėte ir vieno dažniausių šių vabzdžių palydovų – RNR viruso, pavadinto „Galbūt“. Šis netikėtą pavadinimą turintis virusas yra įtrauktas į tarptautines genetinių sekų duomenų bazes – kaip ir „Ūsinis“, „Barstukas“, „Pikulas“ ar „Patulas“.]]></description>
			<author></author>
			<category>Mokslas/IT</category>
			<pubDate>Mon, 13 Jul 2026 08:51:07 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/galbut-usinis-barstukas-kaip-sie-pavadinimai-atsidure-pasaulinese-virusu-duomenu-bazese-1290-2722734?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[Gelmėse rastos banginių kapinės nustebino mokslininkus: toks telkinys dar nebuvo aptiktas]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/gelmese-rastos-banginiu-kapines-nustebino-mokslininkus-toks-telkinys-dar-nebuvo-aptiktas-1290-2702740?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/gelmese-rastos-banginiu-kapines-nustebino-mokslininkus-toks-telkinys-dar-nebuvo-aptiktas-1290-2702740" title="Gelmėse rastos banginių kapinės nustebino mokslininkus: toks telkinys dar nebuvo aptiktas" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2024/02/14/small/miegantys-banginiai-65ccd48c31d1f.jpg" alt="" /></a><br />Indijos vandenyno gelmėse mokslininkai aptiko iki šiol neregėto masto banginių kapines. Beveik 500 banginių kūnų liekanų parodė, kad net ir atokiausios vandenyno vietos gali būti ne tik gyvybės oazės, bet ir unikalus evoliucijos archyvas, rašo „Nature“.]]></description>
			<author></author>
			<category>Mokslas/IT</category>
			<pubDate>Sat, 13 Jun 2026 12:51:48 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/gelmese-rastos-banginiu-kapines-nustebino-mokslininkus-toks-telkinys-dar-nebuvo-aptiktas-1290-2702740?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[VU Gyvybės mokslų centre įdiegtas beveik 1 mln. eurų vertės ląstelių stebėjimo aparatas]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vu-gyvybes-mokslu-centre-idiegtas-beveik-1-mln-euru-vertes-lasteliu-stebejimo-aparatas-56-2641646?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vu-gyvybes-mokslu-centre-idiegtas-beveik-1-mln-euru-vertes-lasteliu-stebejimo-aparatas-56-2641646" title="VU Gyvybės mokslų centre įdiegtas beveik 1 mln. eurų vertės ląstelių stebėjimo aparatas" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2020/10/21/small/prezidento-gnausedos-vizitas-fiziniu-ir-technologijos-mokslu-centre-5f8ff364b9b7e.jpg" alt="" /></a><br />Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) įdiegtas beveik 1 mln. eurų vertės aukšto informatyvumo vaizdinimo (angl. High-Content Imaging, HCI) aparatas, skirtas ląstelių stebėjimui.]]></description>
			<author></author>
			<category>Lietuva</category>
			<pubDate>Sun, 15 Mar 2026 16:14:03 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vu-gyvybes-mokslu-centre-idiegtas-beveik-1-mln-euru-vertes-lasteliu-stebejimo-aparatas-56-2641646?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[Vilniaus universiteto mokslininkai atskleidė naują bakterijų gynybos mechanizmą]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/vilniaus-universiteto-mokslininkai-atskleide-nauja-bakteriju-gynybos-mechanizma-1290-2624916?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/vilniaus-universiteto-mokslininkai-atskleide-nauja-bakteriju-gynybos-mechanizma-1290-2624916" title="Vilniaus universiteto mokslininkai atskleidė naują bakterijų gynybos mechanizmą" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2020/02/13/small/32227323_m-5e4546bf715bc.jpg" alt="" /></a><br />Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkai paskelbė naują mokslinį straipsnį prestižiniame žurnale „Nature Structural & Molecular Biology“. Publikacijoje atskleidžiamas iki šiol menkai ištirtas bakterijų antivirusinės gynybos mechanizmas, kurio veikimo principai gali būti pritaikomi kuriant naujus genomo redagavimo ar biologinės kontrolės įrankius, rašoma VU pranešime žiniasklaidai.]]></description>
			<author></author>
			<category>Mokslas/IT</category>
			<pubDate>Sun, 22 Feb 2026 17:00:00 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/vilniaus-universiteto-mokslininkai-atskleide-nauja-bakteriju-gynybos-mechanizma-1290-2624916?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[„Sengirės kine“ – poetiškas žvilgsnis į nepaprasto grožio naktinių drugių pasaulį]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/kultura/naujiena/kinas/sengires-kine-poetiskas-zvilgsnis-i-nepaprasto-grozio-naktiniu-drugiu-pasauli-4-2557552?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/kultura/naujiena/kinas/sengires-kine-poetiskas-zvilgsnis-i-nepaprasto-grozio-naktiniu-drugiu-pasauli-4-2557552" title="„Sengirės kine“ – poetiškas žvilgsnis į nepaprasto grožio naktinių drugių pasaulį" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2025/11/05/small/6-nakties-sveciai_filmo-kadras-690b00a9d959b.jpg" alt="" /></a><br />„Sengirės kine“ visoje Lietuvoje rodomas amerikiečių menininko Michaelio Gitlino filmas „Nakties svečiai“ (The Night Visitors), atveriantis duris į paslaptingą, nenusakomo grožio naktinių drugių pasaulį. Įspūdingais vaizdais žiūrovus apdovanojantis filmas paliečia ne vieną aktualią ekologinę temą – tarp jų ir neatsakingos žmogaus veiklos padarinius trapioms, tačiau mums gyvybiškai svarbioms ekosistemoms, praneša „Sengirės kino“ organizatoriai.]]></description>
			<author></author>
			<category>Kinas</category>
			<pubDate>Wed, 05 Nov 2025 10:16:52 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/kultura/naujiena/kinas/sengires-kine-poetiskas-zvilgsnis-i-nepaprasto-grozio-naktiniu-drugiu-pasauli-4-2557552?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[Atskleistas naujas sunkios depresijos gydymo būdas]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/sveikata/naujiena/psichika/atskleistas-naujas-sunkios-depresijos-gydymo-budas-1758-2500906?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/sveikata/naujiena/psichika/atskleistas-naujas-sunkios-depresijos-gydymo-budas-1758-2500906" title="Atskleistas naujas sunkios depresijos gydymo būdas" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2024/06/27/small/2342902823-667d0e89d9b5d.jpg" alt="" /></a><br />Depresija yra globali ir kasmet didėjanti problema – naujausi tyrimai rodo, kad šia liga serga apie 6,4 proc. europiečių. Vienas iš jos įveikimo būdų yra gydymas medikamentais, tačiau specialistai pastebi, kad dalis sergančiųjų yra jiems atsparūs.]]></description>
			<author></author>
			<category>Psichika</category>
			<pubDate>Tue, 05 Aug 2025 16:31:09 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/sveikata/naujiena/psichika/atskleistas-naujas-sunkios-depresijos-gydymo-budas-1758-2500906?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[Genų terapija kiekvienam: ar redaguoti DNR bus taip pat paprasta, kaip pasiskiepyti?]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/genu-terapija-kiekvienam-ar-redaguoti-dnr-bus-taip-pat-paprasta-kaip-pasiskiepyti-1290-2436982?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/genu-terapija-kiekvienam-ar-redaguoti-dnr-bus-taip-pat-paprasta-kaip-pasiskiepyti-1290-2436982" title="Genų terapija kiekvienam: ar redaguoti DNR bus taip pat paprasta, kaip pasiskiepyti?" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2025/04/23/small/virginijus_siksnys1_vunuotr-6808f6ea411a1.jpg" alt="" /></a><br />Įsivaizduokite, kad kiekvieno mūsų genetinė informacija – tai tarsi biblioteka, kurioje keliuose šimtuose kruopščiai surašytų knygų galime rasti informaciją apie tai, kas mes esame: nuo akių spalvos iki polinkio į tam tikras ligas. Jei šiose knygose įsivelia bent viena klaida, ji gali lemti rimtas mūsų sveikatos problemas. Ilgą laiką tokių klaidų ištaisyti nebuvo įmanoma, tačiau tai pasikeitė atsiradus genų žirklių technologijai. Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Virginijaus Šikšnio su komanda atrastos genų žirklės veikia kaip tikslus redaktorius, leidžiantis taisyti DNR klaidas tarsi tekstą kompiuteryje.  ]]></description>
			<author></author>
			<category>Mokslas/IT</category>
			<pubDate>Sun, 27 Apr 2025 14:46:00 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/genu-terapija-kiekvienam-ar-redaguoti-dnr-bus-taip-pat-paprasta-kaip-pasiskiepyti-1290-2436982?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[M.Skłodowskos-Curie dotacijos laimėtoja dr.M.Gabrielaitė stažuotės metu spręs globalias mokslines problemas]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/m-sklodowskos-curie-dotacijos-laimetoja-dr-m-gabrielaite-stazuotes-metu-spres-globalias-mokslines-problemas-1290-2352064?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/m-sklodowskos-curie-dotacijos-laimetoja-dr-m-gabrielaite-stazuotes-metu-spres-globalias-mokslines-problemas-1290-2352064" title="M.Skłodowskos-Curie dotacijos laimėtoja dr.M.Gabrielaitė stažuotės metu spręs globalias mokslines problemas" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2024/11/29/small/migle-gabrielaite-6749bfb10e7e2.jpg" alt="" /></a><br />Mokslininkė, bioinformatikė dr. Miglė Gabrielaitė neseniai pelnė prestižinę Marie Skłodowskos-Curie podoktorantūros dotaciją (angl. Marie Skłodowska-Curie Actions Postdoctoral Fellowships, MSCA PF) – vieną svarbiausių Europos Komisijos teikiamų dotacijų jauniesiems tyrėjams – projektui Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centre (GMC) atlikti, rašoma VU pranešime spaudai.]]></description>
			<author></author>
			<category>Mokslas/IT</category>
			<pubDate>Sun, 01 Dec 2024 11:00:00 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/m-sklodowskos-curie-dotacijos-laimetoja-dr-m-gabrielaite-stazuotes-metu-spres-globalias-mokslines-problemas-1290-2352064?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[VAKCINA: mitai ir faktai]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/video/vakcina-mitai-ir-faktai-260902?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/video/vakcina-mitai-ir-faktai-260902" title="VAKCINA: mitai ir faktai" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2024/11/26/big/vakcina-mitai-ir-faktai-6745a8035de3e.jpg" alt="" /></a><br />]]></description>
			<author>15min.lt</author>
			<category>Video</category>
			<pubDate>Thu, 01 Jan 1970 03:00:00 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/video/vakcina-mitai-ir-faktai-260902?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[Mokslininkų sukurtas metodas leis išaiškinti ląstelių vystymosi, vėžinių susirgimų ir senėjimo mechanizmus]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/mokslininku-sukurtas-metodas-leis-isaiskinti-lasteliu-vystymosi-veziniu-susirgimu-ir-senejimo-mechanizmus-1290-2316910?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/mokslininku-sukurtas-metodas-leis-isaiskinti-lasteliu-vystymosi-veziniu-susirgimu-ir-senejimo-mechanizmus-1290-2316910" title="Mokslininkų sukurtas metodas leis išaiškinti ląstelių vystymosi, vėžinių susirgimų ir senėjimo mechanizmus" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2015/12/07/small/biotechnologiju-laboratorija-56659fa4d5ee4.jpg" alt="" /></a><br />Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) mokslininkų grupė vadovaujama prof. Habil. dr. Sauliaus Klimašausko drauge su VU Chemijos ir geomokslų fakulteto chemikais vad. prof. dr. Viktoro Masevičiaus sukūrė naują metodą, kuris gali padėti geriau suprasti epigenetinius pokyčius ląstelėse. Ši technologija gali būti pritaikoma sprendžiant tokius globalius klausimus kaip vėžiniai susirgimai, senėjimas bei organizmo vystymosi mechanizmai.]]></description>
			<author></author>
			<category>Mokslas/IT</category>
			<pubDate>Fri, 04 Oct 2024 11:50:29 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/mokslininku-sukurtas-metodas-leis-isaiskinti-lasteliu-vystymosi-veziniu-susirgimu-ir-senejimo-mechanizmus-1290-2316910?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[Iš gyvybės mokslų norint 5 proc. BVP, šiems reikia gauti dar 2,5 mlrd. eurų pajamų]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/is-gyvybes-mokslu-norint-5-proc-bvp-siems-reikia-gauti-dar-25-mlrd-euru-pajamu-662-2316702?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/is-gyvybes-mokslu-norint-5-proc-bvp-siems-reikia-gauti-dar-25-mlrd-euru-pajamu-662-2316702" title="Iš gyvybės mokslų norint 5 proc. BVP, šiems reikia gauti dar 2,5 mlrd. eurų pajamų" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2016/03/29/small/vilniaus-universiteto-biotechnologijos-instituto-profesoriaus-virginijaus-siksnio-laboratorija-56fae26399779.jpg" alt="" /></a><br />Ekonomikos ir inovacijų ministerijai nubrėžus ambiciją iki 2030 metų pasiekti, kad Lietuvoje 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sukurtų gyvybės mokslų sektorius, biotechnologijų sektoriaus atstovai sako, kad tam reikia papildomų 2,5 mlrd. eurų pajamų, penktadienį rašo „Verslo žinios“.]]></description>
			<author></author>
			<category>Finansai</category>
			<pubDate>Fri, 04 Oct 2024 09:05:04 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/is-gyvybes-mokslu-norint-5-proc-bvp-siems-reikia-gauti-dar-25-mlrd-euru-pajamu-662-2316702?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[Lietuvos sezonas Prancūzijoje: mokslininkai pristatė pasiekimus gyvybės mokslų ir onkologijos srityse]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/lietuvos-sezonas-prancuzijoje-mokslininkai-pristate-pasiekimus-gyvybes-mokslu-ir-onkologijos-srityse-1290-2312264?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/lietuvos-sezonas-prancuzijoje-mokslininkai-pristate-pasiekimus-gyvybes-mokslu-ir-onkologijos-srityse-1290-2312264" title="Lietuvos sezonas Prancūzijoje: mokslininkai pristatė pasiekimus gyvybės mokslų ir onkologijos srityse" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2024/09/27/small/lietuvos-mokslininkai-prancuzijoje-66f6622f5e37e.jpg" alt="" /></a><br />Rugsėjo 25–26 dienomis grupė Lietuvos mokslininkų prisijungė prie šiuo metu jau vykstančių Lietuvos sezono Prancūzijoje renginių. Lietuvos Respublikos ambasadoje Prancūzijoje surengta mokslinė konferencija, kurioje daugiau kaip 30 mokslininkų iš Lietuvos universitetų, kitų mokslo ir verslo institucijų pristatė reikšmingiausius pasiekimus gyvybės mokslų ir onkologijos srityse, rašoma pranešime spaudai.]]></description>
			<author></author>
			<category>Mokslas/IT</category>
			<pubDate>Fri, 27 Sep 2024 10:46:54 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/lietuvos-sezonas-prancuzijoje-mokslininkai-pristate-pasiekimus-gyvybes-mokslu-ir-onkologijos-srityse-1290-2312264?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[VU profesorius A.Petronis įvertintas prestižinėje biologijos mokslų organizacijoje]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/vu-profesorius-a-petronis-ivertintas-prestizineje-biologijos-mokslu-organizacijoje-1290-2271350?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/vu-profesorius-a-petronis-ivertintas-prestizineje-biologijos-mokslu-organizacijoje-1290-2271350" title="VU profesorius A.Petronis įvertintas prestižinėje biologijos mokslų organizacijoje" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2024/07/09/small/vilniaus-universiteto-vu-ir-toronto-universiteto-profesorius-arturas-petronis-668d42699e2b9.jpg" alt="" /></a><br />Vilniaus universitetas dalinasi džiugia žinia – Europos mokslo elitas įvertino Vilniaus universiteto (VU) ir Toronto universiteto profesoriaus Artūro Petronio veiklą ir pritarė jo narystei Europos molekulinės biologijos organizacijoje (EMBO). Naujieji nariai buvo paskelbti liepos 9 d. EMBO 60 metų jubiliejaus proga.]]></description>
			<author></author>
			<category>Mokslas/IT</category>
			<pubDate>Tue, 09 Jul 2024 17:17:30 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/vu-profesorius-a-petronis-ivertintas-prestizineje-biologijos-mokslu-organizacijoje-1290-2271350?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[Pokalbis su mokslininke Urte Neniškyte: kodėl pasaulio geriausiųjų reitinguose mažai ES universitetų?]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/pokalbis-su-mokslininke-urte-neniskyte-kodel-pasaulio-geriausiuju-reitinguose-mazai-es-universitetu-1290-2248460?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/pokalbis-su-mokslininke-urte-neniskyte-kodel-pasaulio-geriausiuju-reitinguose-mazai-es-universitetu-1290-2248460" title="Pokalbis su mokslininke Urte Neniškyte: kodėl pasaulio geriausiųjų reitinguose mažai ES universitetų?" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2024/04/18/small/dr-urte-neniskyte-6620df079bbf4.jpg" alt="" /></a><br />Vienas pagrindinių bet kokio progreso ir inovacijų variklių yra mokslininkų darbas ir universitetų veikla. Tačiau Europos Sąjungos (ES) universitetai pasaulio geriausiųjų sąrašuose – gana reti svečiai: reitingų viršūnėse karaliauja Didžiosios Britanijos, Jungtinių Valstijų ir Azijos universitetai. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro tyrėja dr. Urtė Neniškytė įsitikinusi, kad nemaža dalimi tai – tiesiog įvaizdžio ir inertiškumo klausimas.]]></description>
			<author></author>
			<category>Mokslas/IT</category>
			<pubDate>Fri, 31 May 2024 16:03:13 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/pokalbis-su-mokslininke-urte-neniskyte-kodel-pasaulio-geriausiuju-reitinguose-mazai-es-universitetu-1290-2248460?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[Ko reikia, siekiant ugdyti moterų lyderių STEAM srityje kartą?]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/ko-reikia-siekiant-ugdyti-moteru-lyderiu-steam-srityje-karta-233-2237178?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/ko-reikia-siekiant-ugdyti-moteru-lyderiu-steam-srityje-karta-233-2237178" title="Ko reikia, siekiant ugdyti moterų lyderių STEAM srityje kartą?" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2024/05/07/small/stovyklos-dalyves-ir-organizatoriai-663a1df38b399.jpeg" alt="" /></a><br />Mokslo istorijos metraščiuose tokie vardai kaip Marie Curie, Rosalind Franklin ir Ada Lovelace skamba kaip novatorės, pionierės, kurios nepaisė visuomenės normų ir įnešė svarų indėlį į mokslo srityje. Jų pasiekimai yra įkvėpimo šaltinis, tačiau šiomis dienomis, moterų kelias STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) disciplinose tebėra nelengvas. Nepaisant žingsnių lyčių lygybės link, mergaičių ir moterų atstovavimas kai kuriose STEAM mokslų srityse vis dar atsilieka. Lietuvoje, tik kas dešimta mergina, siekianti aukštojo mokslo, teikia pirmenybę šios srities studijoms.]]></description>
			<author></author>
			<category>Švietimas</category>
			<pubDate>Tue, 07 May 2024 15:27:29 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/ko-reikia-siekiant-ugdyti-moteru-lyderiu-steam-srityje-karta-233-2237178?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
			</channel>
</rss>