<rss version="2.0" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:comments="https://www.15min.lt/">
	<channel>
		<title>Tema Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas II RSS | 15min.lt</title>
		<link>https://www.15min.lt/tema/lietuvos-didysis-kunigaikstis-augustas-ii-8965</link>
		<atom:link href="https://www.15min.lt/tema/rss/lietuvos-didysis-kunigaikstis-augustas-ii-8965" rel="self" type="application/rss+xml" />
		<description>15min.lt tema</description>
		<language>lt-lt</language>
		<copyright>Copyright © 2026, 15min.lt</copyright>
		<pubDate>Wed, 22 Apr 2026 04:59:26 +0300</pubDate>
		<lastBuildDate>Wed, 22 Apr 2026 04:59:26 +0300</lastBuildDate>
		<generator>15min.lt XML Generator</generator>
		<managingEditor>15min@15min.lt</managingEditor>
		<webMaster>admin@15min.lt</webMaster>
		<image>
			<url>https://www.15min.lt/img/static/15min_logo_1.gif</url>
			<title>Tema Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas II RSS | 15min.lt</title>
			<link>https://www.15min.lt/tema/lietuvos-didysis-kunigaikstis-augustas-ii-8965?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<width>144</width>
			<height>78</height>
		</image>
				<item>
			<title><![CDATA[Pramogos ir slapti susitarimai: 1701 m. Biržuose lėbavo galingiausi Rytų Europos valdovai]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/ar-zinai/pramogos-ir-slapti-susitarimai-1701-m-birzuose-lebavo-galingiausi-rytu-europos-valdovai-1634-1611992?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/ar-zinai/pramogos-ir-slapti-susitarimai-1701-m-birzuose-lebavo-galingiausi-rytu-europos-valdovai-1634-1611992" title="Pramogos ir slapti susitarimai: 1701 m. Biržuose lėbavo galingiausi Rytų Europos valdovai" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2021/07/22/small/birzu-pilis-60f99b4128884.jpg" alt="" /></a><br />XVIII a. pr. Europą sukaustė du kariniai konfliktai. Prancūzija ruošėsi kariauti prieš Vakarų Europą (Angliją, Šv. Romos imperiją su daugeliu vokiečių kunigaikštysčių, Olandiją) dėl Ispanijos sosto.]]></description>
			<author></author>
			<category>Ar žinai?</category>
			<pubDate>Sat, 18 Dec 2021 23:03:46 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/ar-zinai/pramogos-ir-slapti-susitarimai-1701-m-birzuose-lebavo-galingiausi-rytu-europos-valdovai-1634-1611992?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[Augustas II Stiprusis – nepelnytai nuvertintas ir pamirštas Abiejų Tautų Respublikos valdovas]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/prenumerata/gyvenimas/augustas-ii-stiprusis-nepelnytai-nuvertintas-ir-pamirstas-abieju-tautu-respublikos-valdovas-1222-1322038?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/prenumerata/gyvenimas/augustas-ii-stiprusis-nepelnytai-nuvertintas-ir-pamirstas-abieju-tautu-respublikos-valdovas-1222-1322038" title="Augustas II Stiprusis – nepelnytai nuvertintas ir pamirštas Abiejų Tautų Respublikos valdovas" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2020/05/22/small/augustas-ii-stiprusis-5ec7a5b4184b4.jpg" alt="" /></a><br />Lygiai prieš 350 metų, 1670-ųjų gegužės 22 dieną, Saksonijoje gimė būsimasis Abiejų Tautų Respublikos valdovas, Vetinų dinastijos atstovas Frydrichas Augustas I, vėliau tapęs Augustu II Stipriuoju. Abiejų Tautų Respublikos soste sėdėję Saksų Vetinų dinastijos atstovai – tiek Augustas II, tiek Augustas III – tam tikra prasme yra primiršti. Pasak istoriko, vyresniojo Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojo Gintauto Sliesoriūno, amžininkai Augustą II vertino kur kas palankiau, nei vėliau ir šiandien apie juos rašę ir rašantys istorikai.]]></description>
			<author></author>
			<category>Gyvenimas</category>
			<pubDate>Fri, 22 May 2020 21:01:46 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/prenumerata/gyvenimas/augustas-ii-stiprusis-nepelnytai-nuvertintas-ir-pamirstas-abieju-tautu-respublikos-valdovas-1222-1322038?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: Lietuvos valdovų apsilankymai Vilniuje iki XVII a. vidurio]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-lietuvos-valdovu-apsilankymai-vilniuje-iki-xvii-a-vidurio-582-429698?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-lietuvos-valdovu-apsilankymai-vilniuje-iki-xvii-a-vidurio-582-429698" title="LDK istorija: Lietuvos valdovų apsilankymai Vilniuje iki XVII a. vidurio" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2014/02/24/small/taip-galejo-atrodyti-vilnius-burmistro-luko-markoviciaus-laikais-xvi-amziuje-530b4d642fe6e.jpg" alt="" /></a><br />Valdovų kelionių maršrutai (itinerariumai) teikia žinių apie valstybės valdymo sistemos ypatumus, atskirų valdų svarbą, aprūpinimo sistemos funkcionavimą, išlaidų sistemą, padeda pažinti dvaro organizaciją, komunikacijos sistemą, kelių tinklą. Yra akivaizdus ryšys tarp valdovų kelionių ir aplankomos rezidencijos klestėjimo. Tai svarbu, kai kalbame apie LDK sostinę Vilnių. Iki XIV a. pab. – XV a. Lietuvos valdovų apsilankymai Vilniuje reiškė miesto tapimą svarbiu politiniu centru, stiprino vienos sostinės padėtį. Po Liublino unijos Abiejų Tautų Respublikoje susikūrus dviem centrams Vilniui ir Krokuvai (vėliau Varšuvai), karūnuotojo asmens apsilankymas Vilniuje reiškė politinio ir kultūrinio svorio sugrąžinimą, LDK kaip nepriklausomos valstybės patvirtinimą.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Wed, 28 May 2014 20:54:06 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-lietuvos-valdovu-apsilankymai-vilniuje-iki-xvii-a-vidurio-582-429698?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: Ona Kotryna Sanguškaitė-Radvilienė – ideali žmoni ar valdinga intrigantė?]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-ona-kotryna-sanguskaite-radviliene-ideali-zmoni-ar-valdinga-intrigante-582-401902?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-ona-kotryna-sanguskaite-radviliene-ideali-zmoni-ar-valdinga-intrigante-582-401902" title="LDK istorija: Ona Kotryna Sanguškaitė-Radvilienė – ideali žmoni ar valdinga intrigantė?" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2014/01/29/small/kunigaikstiene-ona-kotryna-radviliene-52e915875e1d4.jpg" alt="" /></a><br />XVII–XVIII a. sandūroje gyvenusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo kanclerio Karolio Stanislovo Radvilos (1669–1719) žmona Ona Kotryna Sanguškaitė-Radvilienė (Anna Katarzyna z Sanguszków Radziwiłłowa (1676–1746) amžininkų buvo vertinama labai prieštaringai. Vieni ją laikė idealios moters ir žmonos pavyzdžiu, kiti (tarp jų ir valdovas Augustas II) stebėjosi, kaip LDK kancleris gali su tokia žmona ištverti?]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Wed, 29 Jan 2014 20:59:13 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-ona-kotryna-sanguskaite-radviliene-ideali-zmoni-ar-valdinga-intrigante-582-401902?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: Jonas Kazimieras Sapiega – nuo Lietuvos didžiojo etmono iki Rusijos feldmaršalo]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-jonas-kazimieras-sapiega-nuo-lietuvos-didziojo-etmono-iki-rusijos-feldmarsalo-582-400624?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-jonas-kazimieras-sapiega-nuo-lietuvos-didziojo-etmono-iki-rusijos-feldmarsalo-582-400624" title="LDK istorija: Jonas Kazimieras Sapiega – nuo Lietuvos didžiojo etmono iki Rusijos feldmaršalo" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2014/01/23/small/jonas-kazimieras-sapiega-52e121cfa8522.jpg" alt="" /></a><br />Jei XVII a. pr. galingiausi Lietuvos didikai apsiribodavo politine ir ūkine veikla Lietuvos teritorijoje, tai nuo amžiaus vidurio pastebimas spartus Lenkijos ir Lietuvos bajorijos bei didikų suartėjimas. Intensyvėjo galingiausių giminių tarpusavio ryšiai, vedybos, kūrėsi visą valstybę raizgančios didikų grupuotės. Svarbiausi valstybės pareigūnai užmezgė glaudžius santykius su užsienio valstybėmis, ėmė iš jų kyšius bei vykdė priešišką veiklą Abiejų Tautų Respublikos viduje. Spalvinga asmenybė Jonas Kazimieras Sapiega (1675–1730) – puikus pavyzdys.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Thu, 23 Jan 2014 21:06:28 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-jonas-kazimieras-sapiega-nuo-lietuvos-didziojo-etmono-iki-rusijos-feldmarsalo-582-400624?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: Vilniaus nutarimas po Valkininkų mūšio – tarp klastotės ir autentiškumo]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-vilniaus-nutarimas-po-valkininku-musio-tarp-klastotes-ir-autentiskumo-582-397882?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-vilniaus-nutarimas-po-valkininku-musio-tarp-klastotes-ir-autentiskumo-582-397882" title="LDK istorija: Vilniaus nutarimas po Valkininkų mūšio – tarp klastotės ir autentiškumo" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2013/07/30/small/jozefo-brandto-paveikslas-valkininku-musis-51f77874a986a.jpg" alt="" /></a><br />1700 m. lapkričio 24-ąją, praėjus savaitei po Valkininkų mūšio, kuriame sutriuškinta keletą dešimtmečių Lietuvą valdžiusi brolių Sapiegų grupuotė, jų priešai (vadinami „respublikonai“) paskelbė Sapiegas tėvynės priešais ir pašalino juos iš visų pareigų Lietuvoje. Po kelių mėnesių Lietuvoje nuorašų pavidalu (originalo niekas nematė) pradėtas platinti keistas dokumentas, kuriame Sapiegas nugalėję „respublikonai“ paskelbė tuometį Abiejų Tautų Respublikos valdovą Augustą II absoliučiu Lietuvos, kaip atskiros valstybės nuo Lenkijos, valdovu.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Sat, 11 Jan 2014 21:00:00 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-vilniaus-nutarimas-po-valkininku-musio-tarp-klastotes-ir-autentiskumo-582-397882?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: Lenkijos, Lietuvos ir Saksonijos unija]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-lenkijos-lietuvos-ir-saksonijos-unija-582-395862?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-lenkijos-lietuvos-ir-saksonijos-unija-582-395862" title="LDK istorija: Lenkijos, Lietuvos ir Saksonijos unija" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2012/12/31/small/augustas-ii-stiprusis-50e1a439d82bc.jpg" alt="" /></a><br />1697 m. birželio 27 d. Saksonijos kurfiurstas Frydrichas Augustas (1670–1733) buvo išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu (1697–1733). Karūnacijos metu valdovas priėmė Augusto II vardą, bet dažnai dėl savo nepaprastos fizinės jėgos buvo vadinamas Stipriuoju.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Sun, 05 Jan 2014 20:44:45 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-lenkijos-lietuvos-ir-saksonijos-unija-582-395862?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: Kur stovėjo Vilniaus karališkasis malūnas?]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-kur-stovejo-vilniaus-karaliskasis-malunas-582-388447?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-kur-stovejo-vilniaus-karaliskasis-malunas-582-388447" title="LDK istorija: Kur stovėjo Vilniaus karališkasis malūnas?" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2013/11/28/small/netoli-valdovu-rumu-stovejo-karliskasis-malunas-529745bff2193.jpg" alt="" /></a><br />Iš visų Vilniaus pilies teritorijos pastatų vienas įdomiausių jo objektų – prieš daugiau kaip šimtą išnykęs Karališkasis malūnas. Apie jį mokslas žino nedaug, nors išliko šio pastato inventorių ir planų brėžinių, kitų šaltinių. Žinomi XIX a. pradžios planai, kuriuose pažymėta Karališkojo malūno vieta. Vilnia tuo metu turėjo keletą kanalų. Malūnas buvo prie vieno jų.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Thu, 28 Nov 2013 20:56:15 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-kur-stovejo-vilniaus-karaliskasis-malunas-582-388447?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: Karių išlaikymo teorija ir praktika]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-kariu-islaikymo-teorija-ir-praktika-582-387655?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-kariu-islaikymo-teorija-ir-praktika-582-387655" title="LDK istorija: Karių išlaikymo teorija ir praktika" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2013/11/25/small/taip-atrodyti-turejo-ldk-kauno-brigados-pesstininkas-1792-m-52936d59339c4.jpg" alt="" /></a><br />XVIII a. pr. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės dydis buvo įvairus. 1700 metais jis siekė 7 900, 1710 m. – apie 22 000, 1715 m. – 8 664, 1717 m. – 6 100 karių. Paminėti skaičiai – kariuomenės sudėtis popieriuje. Faktinis karių etatų dydis siekdavo 65–70 proc.  Taip atsitikdavo todėl, kad (išskyrus 1710 m.) nebūdavo numatyta algų karininkams. Norėdami gauti atlyginimus, karininkai mažindavo eilinių kareivių skaičių, pasiimdami jų algas sau.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Tue, 26 Nov 2013 21:00:00 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-kariu-islaikymo-teorija-ir-praktika-582-387655?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: Nebylusis Seimas ir vidaus kovų pabaiga]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-nebylusis-seimas-ir-vidaus-kovu-pabaiga-582-386179?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-nebylusis-seimas-ir-vidaus-kovu-pabaiga-582-386179" title="LDK istorija: Nebylusis Seimas ir vidaus kovų pabaiga" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2013/11/19/small/nebyliajame-seime-kalbejo-tik-jo-pirmininkas-stanislawas-ledochowskis-528b9895b2248.jpg" alt="" /></a><br />1717 m. vasario 1-ąją susirinkęs ir tik 6 ar 7 valandas vietoje įprastų poros savaičių ar kelių mėnesių trukęs Lenkijos ir Lietuvos bendros valstybės – Abiejų Tautų Respublikos – Seimas buvo pramintas Nebyliuoju, nes įstatymų projektams pritarė be svarstymų, niekam iš Seimo dalyvių neleista pradėti diskusijų. Dėl tokios įstatymų priėmimo tvarkos buvo sutarta iš anksto. Kalbėti leista tik Seimo pirmininkui, kurio kandidatūra buvo suderinta dar prieš Seimo pradžią. Įprastinių Seimo pirmininko rinkimų taip pat nebuvo.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Tue, 19 Nov 2013 21:00:00 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-nebylusis-seimas-ir-vidaus-kovu-pabaiga-582-386179?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: Karaliaus Augusto III vardinės Vilniuje – šventės be valdovo]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-karaliaus-augusto-iii-vardines-vilniuje-sventes-be-valdovo-582-384533?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-karaliaus-augusto-iii-vardines-vilniuje-sventes-be-valdovo-582-384533" title="LDK istorija: Karaliaus Augusto III vardinės Vilniuje – šventės be valdovo" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2013/11/13/small/lietuvos-didysis-kunigaikstis-augustas-iii-5283407e98135.jpg" alt="" /></a><br />Augusto III valdymo metai (1733–1763) istoriografijoje dažniausiai vertinti kaip netvarkos ir sąstingio laikas. Valdovo charakteristikos būdavo kritiškos ar net ironiškos. Istorikas Adolfas Šapoka teigė, kad Augustas III buvo netikęs valdovas, o „didžiausias jo tikslas buvo lobis ir gražus gyvenimas“, britų istorikas Normanas Daviesas Augustą III lygino su pudingu – „minkštu, saldžiu ir nepaslankiu“.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Sat, 16 Nov 2013 20:30:00 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-karaliaus-augusto-iii-vardines-vilniuje-sventes-be-valdovo-582-384533?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: Teresė iš Gosievskių – tarp meilės ir politikos]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-terese-is-gosievskiu-tarp-meiles-ir-politikos-582-361602?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-terese-is-gosievskiu-tarp-meiles-ir-politikos-582-361602" title="LDK istorija: Teresė iš Gosievskių – tarp meilės ir politikos" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2013/08/16/small/terese-korwin-gosievskiene-sluskiene-sapiegiene-buvo-lemtinga-moteris-xvii-a-pabaigoje-520dddac0c470.jpg" alt="" /></a><br />Teresė – Lietuvos lauko etmono ir didžiojo iždininko Vincento Gosievskio (1620 (?) –1662) dukra. 1677 metais ji  ištekėjo už Juozapo Boguslavo Sluškos, kuris 1685 m. tapo Lietuvos lauko etmonu ir Vilniaus kaštelionu. 1703 metais Teresė Sluškienė ištekėjo antrą kartą – už Kazimiero Jono Sapiegos.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Fri, 16 Aug 2013 21:00:00 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-terese-is-gosievskiu-tarp-meiles-ir-politikos-582-361602?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: Istorinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos vėliavos ir atgimęs paminklas]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/istorines-lietuvos-didziosios-kunigaikstijos-veliavos-ir-atgimes-paminklas-582-306262?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/istorines-lietuvos-didziosios-kunigaikstijos-veliavos-ir-atgimes-paminklas-582-306262" title="LDK istorija: Istorinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos vėliavos ir atgimęs paminklas" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2013/02/12/small/lietuvoje-isliko-vienintele-ldk-laiku-traku-pavieto-veliava-511a68e51d972.jpg" alt="" /></a><br />Kai kurios istorinės vertybės laikui bėgant kartais prarandamos negrįžtamai. Štai Vilniaus katedroje kabėję Žalgirio pergalės trofėjai – Kryžiuočių ordino vėliavos sudegė per XVI a. pr. Gaisrą. Tokia pati lemtis ištiko ir Oršos pergalės trofėjus – Maskvos kariuomenės vėliavas.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Tue, 12 Feb 2013 22:15:00 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/istorines-lietuvos-didziosios-kunigaikstijos-veliavos-ir-atgimes-paminklas-582-306262?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
			</channel>
</rss>