<rss version="2.0" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:comments="https://www.15min.lt/">
	<channel>
		<title>Tema Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis RSS | 15min.lt</title>
		<link>https://www.15min.lt/tema/lietuvos-didysis-kunigaikstis-kazimieras-jogailaitis-8956</link>
		<atom:link href="https://www.15min.lt/tema/rss/lietuvos-didysis-kunigaikstis-kazimieras-jogailaitis-8956" rel="self" type="application/rss+xml" />
		<description>15min.lt tema</description>
		<language>lt-lt</language>
		<copyright>Copyright © 2026, 15min.lt</copyright>
		<pubDate>Tue, 21 Apr 2026 23:58:47 +0300</pubDate>
		<lastBuildDate>Tue, 21 Apr 2026 23:58:47 +0300</lastBuildDate>
		<generator>15min.lt XML Generator</generator>
		<managingEditor>15min@15min.lt</managingEditor>
		<webMaster>admin@15min.lt</webMaster>
		<image>
			<url>https://www.15min.lt/img/static/15min_logo_1.gif</url>
			<title>Tema Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis RSS | 15min.lt</title>
			<link>https://www.15min.lt/tema/lietuvos-didysis-kunigaikstis-kazimieras-jogailaitis-8956?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<width>144</width>
			<height>78</height>
		</image>
				<item>
			<title><![CDATA[Karalių tėvas, arba Kurio LDK valdovo laimingas skaičius buvo 13?]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/karaliu-tevas-arba-kurio-ldk-valdovo-laimingas-skaicius-buvo-13-582-1476808?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/karaliu-tevas-arba-kurio-ldk-valdovo-laimingas-skaicius-buvo-13-582-1476808" title="Karalių tėvas, arba Kurio LDK valdovo laimingas skaičius buvo 13?" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2020/11/13/small/valdovu-rumai-5fae51ef2f1c0.jpg" alt="" /></a><br />Šiandien dažnas trylikametis žaidžia kompiuterinius žaidimus, smagiai leidžią laiką su draugais, o vienu didžiausių iššūkių tampa kambario susitvarkymas bei namų darbai. Viduramžių Lietuvoje trylikamečiai gyveno kitaip. Berniukai jau nuo šešerių metų, o kartais nuo anksčiau mokydavosi jodinėti, valdyti kalaviją ir kitus dalykus, kurių reikėjo vykstant į mūšius bei valdant valstybę.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Fri, 26 Mar 2021 10:35:46 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/karaliu-tevas-arba-kurio-ldk-valdovo-laimingas-skaicius-buvo-13-582-1476808?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[Oksfordo universiteto Jogailaičių projekto dalyvė Giedrė Mickūnaitė: „Tai didi dinastija“]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/oksfordo-universiteto-jogailaiciu-projekto-dalyve-giedre-mickunaite-tai-didi-dinastija-582-471293?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/oksfordo-universiteto-jogailaiciu-projekto-dalyve-giedre-mickunaite-tai-didi-dinastija-582-471293" title="Oksfordo universiteto Jogailaičių projekto dalyvė Giedrė Mickūnaitė: „Tai didi dinastija“" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2014/12/05/small/dr-giedre-mickunaite-548187f986b6f.jpg" alt="" /></a><br />XVI a. pradžioje Anglijos soste įsitvirtinus Tiudorams, Jogailaičių dinastija valdė bemaž pusę Europos. Jogailaičiais (1386–1596) vadinta viena sėkmingiausių Europos dinastijų, apie kurią, deja, Vakaruose veik nieko nežinoma. Kadaise jų valdytos žemės patenka ne mažiau kaip į keturiolikos šiuolaikinių Vidurio ir Šiaurės Europos valstybių teritorijas. Oksfordo universitete susibūrę mokslininkai pradėjo penkerius metus truksiantį projektą „Jogailaičiai: dinastija, atmintis ir tapatybė Vidurio Europoje“, kuriuo siekiamai naujai pažvelgti į šios dinastijos istoriją, jos indėlį į Europos kultūrą ir politiką, bei atminimą šiandien.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Mon, 08 Dec 2014 13:26:45 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/oksfordo-universiteto-jogailaiciu-projekto-dalyve-giedre-mickunaite-tai-didi-dinastija-582-471293?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[Ar perrašinėjamos istorijos pasakų įkvėpta Baltarusija gali kėsintis į Rytų Lietuvą?]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ar-perrasinejamos-istorijos-pasaku-ikvepta-baltarusija-gali-kesintis-i-rytu-lietuva-582-456877?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ar-perrasinejamos-istorijos-pasaku-ikvepta-baltarusija-gali-kesintis-i-rytu-lietuva-582-456877" title="Ar perrašinėjamos istorijos pasakų įkvėpta Baltarusija gali kėsintis į Rytų Lietuvą?" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2014/10/01/small/baltarusijos-reperiu-dainoje-apie-istorija-aiskinama-kad-ldk-valdovai-buvo-baltarusiai-542bbe24f108f.jpg" alt="" /></a><br />Kaimyninėje Baltarusijoje auga jaunuoliai, kuriems nuo mažens į galvas kalama, kad jie yra tikrieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldėtojai. Baltarusijos istoriografija teigia, kad mūsų valdovai buvo stačiatikiai, kalbėjo rusėnų kalba, o Vilnius yra senoji baltarusių sostinė. Ar įmanoma, kad agresyvus istorijos savinimasis taps Minsko argumentu bandant užgrobti Rytų Lietuvą?]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Wed, 01 Oct 2014 21:41:26 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ar-perrasinejamos-istorijos-pasaku-ikvepta-baltarusija-gali-kesintis-i-rytu-lietuva-582-456877?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[Marienburgo pilį kasmet aplanko pusė milijono turistų]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/marienburgo-pili-kasmet-aplanko-puse-milijono-turistu-582-441376?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/marienburgo-pili-kasmet-aplanko-puse-milijono-turistu-582-441376" title="Marienburgo pilį kasmet aplanko pusė milijono turistų" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2013/09/26/small/marieburgo-pilies-bokstai-5243f1dfdee85.jpg" alt="" /></a><br />Didžiausiosios Europoje plytinės gotikinės pilies komplekso – Marienburgo pilies – kasmet atvyksta apžiūrėti daugiau nei pusė milijono turistų. Pilis reikšminga ir Lietuvai – čia kalėjo Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis, o Lietuvos ir Lenkijos jungtinei kariuomenei, laimėjusiai Žalgirio mūšį prieš Vokiečių ordiną, Marienburgo pilies užimti nepavyko.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Fri, 18 Jul 2014 21:38:36 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/marienburgo-pili-kasmet-aplanko-puse-milijono-turistu-582-441376?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: Stanislovas Gruzdys – pasaulio istorijos skaitytojas iš Žemaitijos]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-stanislovas-gruzdys-pasaulio-istorijos-skaitytojas-is-zemaitijos-582-439580?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-stanislovas-gruzdys-pasaulio-istorijos-skaitytojas-is-zemaitijos-582-439580" title="LDK istorija: Stanislovas Gruzdys – pasaulio istorijos skaitytojas iš Žemaitijos" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2014/07/10/small/kiaunoriu-dvaras-53bea8e20b20c.jpg" alt="" /></a><br />Stanislovas Venclovaitis Gruzdys (1529 09 15–1601 12 24) buvo vidutinis Kražių valsčiaus bajoras, turėjęs dvarelius prie Kelmės ir Kiaunoriuose. Jo išsilavinimas, matyt, buvo namų mokymo ar parapinės mokyklos lygmens. Tačiau Gruzdys buvo raštingas, nes po XVI a. vid. reformų jį paskyrė pirmuoju Žemaičių žemės teismo raštininku. Šias pareigas ėjo apytikriai nuo 1566 iki 1576 metų. Vėliau dėl neaiškių priežasčių iš pareigų buvo pašalintas. Prasižengimas turėjo būti rimtas, nes paprastai pareigos būdavo einamos iki paaukštinimo arba iki mirties.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Thu, 10 Jul 2014 21:36:42 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-stanislovas-gruzdys-pasaulio-istorijos-skaitytojas-is-zemaitijos-582-439580?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: Pono (dominijos) teismas: ponas – teisėjas savo byloje]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-pono-dominijos-teismas-ponas-teisejas-savo-byloje-582-435801?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-pono-dominijos-teismas-ponas-teisejas-savo-byloje-582-435801" title="LDK istorija: Pono (dominijos) teismas: ponas – teisėjas savo byloje" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2014/06/23/small/kristinas-astikas-is-kernaves-mires-1443-metais-53a81aa20ce94.jpg" alt="" /></a><br />Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aukščiausia teismo instancija buvo valdovo teismas. Didysis kunigaikštis formaliai buvo visų savo valdinių (ir valstiečių) teisėjas. Tačiau 1447 m. Kazimiero privilegija suteikė bajorams greta turėto savo valdų administracinio bei finansinio ir teisinį imunitetą (immunitas ab introitu iudicis; t. y. privilegijuoto žemės savininko teisė administruoti ir teisti jo valdose gyvenančius žmones).]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Tue, 24 Jun 2014 21:02:03 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-pono-dominijos-teismas-ponas-teisejas-savo-byloje-582-435801?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: 1468 metų Kazimiero teisynas]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-1468-metu-kazimiero-teisynas-582-432583?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-1468-metu-kazimiero-teisynas-582-432583" title="LDK istorija: 1468 metų Kazimiero teisynas" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2014/06/09/small/didysis-kunigaikstis-kazimieras-5395ccaba0993.jpg" alt="" /></a><br />XIV a. pab. prasidėjus LDK rašytinės teisės etapui (plg. pirmosios 1387 m. valdovo Jogailos  privilegijos), ryškūs poslinkiai teisės raidoje stebimi nuo XV a. vidurio, kai ima gausėti atskirų įstatymų (vad. nuostatų) ir jų rinkinių leidimas, t. y. prasideda kuriamosios teisės periodas. 1447 metais didžiojo kunigaikščio Kazimiero privilegija didelę dalį valstiečių pavertė baudžiauninkais ir LDK žemvaldžiams suteikė tėvoninio (vad. dominijos) teismo teisę. Todėl prireikė įstatymų, kurie nustatytų bendriausias teisines normas ir kuriais vadovaudamiesi valstiečių savininkai bei valdovo dvarų administratoriai – urėdininkai vykdytų teisingumą valdiniams.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Mon, 09 Jun 2014 20:53:27 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-1468-metu-kazimiero-teisynas-582-432583?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: Prahos grašiai – vėlyvųjų viduramžių tarptautinė valiuta]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-prahos-grasiai-velyvuju-viduramziu-tarptautine-valiuta-582-431796?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-prahos-grasiai-velyvuju-viduramziu-tarptautine-valiuta-582-431796" title="LDK istorija: Prahos grašiai – vėlyvųjų viduramžių tarptautinė valiuta" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2014/06/05/small/vilniaus-zemutines-pilies-lobyje-buvo-prahos-grasiu-ir-vytauto-bei-jogailos-kaldintu-monetu-539078dd95980.jpg" alt="" /></a><br />Čekijoje kaldinta moneta Prahos grašis LDK rašytiniuose šaltiniuose buvo vadinamas čekišku arba plačiuoju grašiu. Pastaroji moneta buvo gausiausiai LDK XV a. cirkuliavusi užsienio moneta. Ji to meto LDK pinigų apyvartai padarė didžiausią įtaką.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Fri, 06 Jun 2014 21:10:05 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-prahos-grasiai-velyvuju-viduramziu-tarptautine-valiuta-582-431796?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: Muitininkas Henrikas Slackeris – vokietis po apaštalo Mato ženklu Kaune ir kitur]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-muitininkas-henrikas-slackeris-vokietis-po-apastalo-mato-zenklu-kaune-ir-kitur-582-431819?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-muitininkas-henrikas-slackeris-vokietis-po-apastalo-mato-zenklu-kaune-ir-kitur-582-431819" title="LDK istorija: Muitininkas Henrikas Slackeris – vokietis po apaštalo Mato ženklu Kaune ir kitur" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2014/06/05/small/kauno-pilis-5390882bb2b0b.jpg" alt="" /></a><br />Krikščionių pasaulyje būti muitininku reiškė savo nemirtingą sielą pasmerkti pražūtingoms pagundoms. Naujajame Testamente muitininko ar mokesčių rinkėjo vardas buvo sinonimiškas nusidėjėliui arba pagoniui. Bet net ir Šv. Rašte buvo galima rasti išlygų šiai profesijai pateisinti: pats Jėzus sėdo su muitininkais prie vieno stalo, o ir apaštalas bei evangelistas Matas, dabar vadinamas dangišku bankininkų, buhalterių ir mokesčių rinkėjų globėju, iki susitikimo su Kristumi buvo muitininkas.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Thu, 05 Jun 2014 21:08:15 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-muitininkas-henrikas-slackeris-vokietis-po-apastalo-mato-zenklu-kaune-ir-kitur-582-431819?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: Lietuvos valdovų apsilankymai Vilniuje iki XVII a. vidurio]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-lietuvos-valdovu-apsilankymai-vilniuje-iki-xvii-a-vidurio-582-429698?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-lietuvos-valdovu-apsilankymai-vilniuje-iki-xvii-a-vidurio-582-429698" title="LDK istorija: Lietuvos valdovų apsilankymai Vilniuje iki XVII a. vidurio" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2014/02/24/small/taip-galejo-atrodyti-vilnius-burmistro-luko-markoviciaus-laikais-xvi-amziuje-530b4d642fe6e.jpg" alt="" /></a><br />Valdovų kelionių maršrutai (itinerariumai) teikia žinių apie valstybės valdymo sistemos ypatumus, atskirų valdų svarbą, aprūpinimo sistemos funkcionavimą, išlaidų sistemą, padeda pažinti dvaro organizaciją, komunikacijos sistemą, kelių tinklą. Yra akivaizdus ryšys tarp valdovų kelionių ir aplankomos rezidencijos klestėjimo. Tai svarbu, kai kalbame apie LDK sostinę Vilnių. Iki XIV a. pab. – XV a. Lietuvos valdovų apsilankymai Vilniuje reiškė miesto tapimą svarbiu politiniu centru, stiprino vienos sostinės padėtį. Po Liublino unijos Abiejų Tautų Respublikoje susikūrus dviem centrams Vilniui ir Krokuvai (vėliau Varšuvai), karūnuotojo asmens apsilankymas Vilniuje reiškė politinio ir kultūrinio svorio sugrąžinimą, LDK kaip nepriklausomos valstybės patvirtinimą.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Wed, 28 May 2014 20:54:06 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-lietuvos-valdovu-apsilankymai-vilniuje-iki-xvii-a-vidurio-582-429698?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: ar bartai – tik tiltų statytojai?]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-ar-bartai-tik-tiltu-statytojai-582-424497?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-ar-bartai-tik-tiltu-statytojai-582-424497" title="LDK istorija: ar bartai – tik tiltų statytojai?" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2014/05/06/small/baltu-gentys-xii-amziuje-536896610361d.jpg" alt="" /></a><br />Lietuvos istorijos šaltiniuose bartai rašomi kaip бортинъ, борти, бортеве, люди борти, borci. Jie buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio kiemų (dvarų) tarnybinių žmonių (vėliau – valstiečių) sluoksnis, teikęs karinio pobūdžio paslaugas ir mokėjęs nustatytas duokles. Pirmą kartą istorijos šaltiniuose bartai minimi maždaug 1460 metais. Tai buvo Ašiužos ir Perlamo bartai kartu su Slanimo, Valkavysko, Bielsko ir Brastos žmonėmis didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero pasiųsti atstatyti sudegusią Vladimiro pilį Voluinėje.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Tue, 06 May 2014 20:53:39 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-ar-bartai-tik-tiltu-statytojai-582-424497?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: Monetų kalyklos – valstybės suverenumo atspindys]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-monetu-kalyklos-valstybes-suverenumo-atspindys-582-416877?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-monetu-kalyklos-valstybes-suverenumo-atspindys-582-416877" title="LDK istorija: Monetų kalyklos – valstybės suverenumo atspindys" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2014/04/02/small/vilnius-georgo-brauno-atlase-533c203536bc4.jpg" alt="" /></a><br />Apie pirmąsias LDK monetas kaldinusios kalyklos buvimo vietą žinių nėra. Manoma, kad apie 1386 m. ji galėjo būti įkurta Vilniaus žemutinės pilies teritorijoje. Šioje kalykloje turėjo būti kaldintos Jogailos, Vytauto ir Kazimiero monetos. Spaudoje kartais užsimenama, kad Vytautas monetas kaldino Kaune arba Trakuose. Tačiau šių teiginių nepatvirtina duomenys.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Wed, 02 Apr 2014 22:03:05 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-monetu-kalyklos-valstybes-suverenumo-atspindys-582-416877?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: Bajorų prašymai ir valdovo atsakymai XVI a. I p. seimuose]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-bajoru-prasymai-ir-valdovo-atsakymai-xvi-a-i-p-seimuose-582-412698?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-bajoru-prasymai-ir-valdovo-atsakymai-xvi-a-i-p-seimuose-582-412698" title="LDK istorija: Bajorų prašymai ir valdovo atsakymai XVI a. I p. seimuose" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2014/02/21/small/didysis-kunigaikstis-kazimieras-tese-vytauto-didziojo-politika-dalinti-zemes-bajorams-5307121fb9c24.jpg" alt="" /></a><br />Jogailaičiai Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę iki pat Liublino unijos valdė kaip Dievo skirti viešpačiai ir tėvonys (valdovų titule – Dei gratia... dominus et haeres). Nepaisant visų iš Dievo malonės gautų ir iš protėvių paveldėtų teisių, kurios visada buvo pabrėžiamos minint didžiojo kunigaikščio vardą, valdovai negalėjo valdyti vieni. XIV amžiuje valdovas politinius sprendimus priimdavo pasitaręs su giminaičiais, XV a. – su didikais (Ponų Taryba), o nuo XVI a. pr. vis dažniau įsiklausydavo į bajorų reikalavimus.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Mon, 17 Mar 2014 21:00:00 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-bajoru-prasymai-ir-valdovo-atsakymai-xvi-a-i-p-seimuose-582-412698?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: dovis ir vainikinė – ar galėjo bajorė bastytis?]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-dovis-ir-vainikine-ar-galejo-bajore-bastytis-582-411185?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-dovis-ir-vainikine-ar-galejo-bajore-bastytis-582-411185" title="LDK istorija: dovis ir vainikinė – ar galėjo bajorė bastytis?" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2014/03/10/small/vytautas-uzrase-dovi-onai-vytautienei-531de84c9fc44.jpg" alt="" /></a><br />LDK įstatymai moterims nesuteikė vienodų su vyrais teisių, tačiau garantavo joms turto paveldėjimo ir valdymo teisę. Nors Mykolas Lietuvis, 1550 m. Žygimantui Augustui dedikavęs savo veikalą „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“, piktinosi, jog lietuvės „viešpatauja daugeliui vyrų: vienos – valdydamos valsčius, miestus, dvarus, kitos – gaudamos pelną, trečios – paveldėjimą (...), gyvena nežabotą gyvenimą, įkyrėdamos valdiniams“, bet iš esmės teisingai nurodė moterų laisvių priežastį – Pirmąjį Lietuvos Statutą (PLS), kuriame iš tiesų buvo įrašytas „įstatymas, leidžiąs žmonoms, kaip atlyginimą už kraitį, gauti tam tikrą paveldėjimo dalį“.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Tue, 11 Mar 2014 21:01:00 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-dovis-ir-vainikine-ar-galejo-bajore-bastytis-582-411185?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: Kaip karaimai gyveno pagal krikščionišką miesto teisę]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-kaip-karaimai-gyveno-pagal-krikscioniska-miesto-teise-582-408473?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-kaip-karaimai-gyveno-pagal-krikscioniska-miesto-teise-582-408473" title="LDK istorija: Kaip karaimai gyveno pagal krikščionišką miesto teisę" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2014/02/26/small/karaimai-530e0e726e0ce.jpg" alt="" /></a><br />Karaimai, aiškindami savo bendruomenės įsikūrimą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, remiasi XIX a. II  pusėje iš totorių pasiskolinta legenda. Pasakojimas apie 380 narsių karaimų karių su šeimomis po Vytauto žygių į Aukso ordą įkurdinimą Trakuose, patogioje ir strategiškai svarbioje vietoje (dab. Karaimų gatvėje) – tarp dviejų pilių, yra vienas geriausiai žinomų karaimų istorijos Lietuvoje siužetų.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Wed, 26 Feb 2014 21:25:35 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-kaip-karaimai-gyveno-pagal-krikscioniska-miesto-teise-582-408473?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: Lietuvos metraščiai]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-lietuvos-metrasciai-582-396223?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-lietuvos-metrasciai-582-396223" title="LDK istorija: Lietuvos metraščiai" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2014/01/03/small/palemono-atvaizdas-is-xviii-a-rankrastines-knygos-52c6c5b29585d.jpg" alt="" /></a><br />Lietuvos metraščiai yra istoriografiniai anoniminiai kūriniai, kuriuose dėstoma Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija. Juose dera pragmatinis rišlus pasakojimas ir pametiniai užrašai. Lietuvos metraščiai rašyti XIV–XVI a. rusėnų kalba. Pagal turinį ir sukūrimo laiką skiriami trys Lietuvos metraščių sąvadai (didžiosios redakcijos).]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Fri, 03 Jan 2014 21:00:00 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-lietuvos-metrasciai-582-396223?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: Medžioklė – dvaro pramoga, politika ir ekonominė būtinybė]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-medziokle-dvaro-pramoga-politika-ir-ekonomine-butinybe-582-378327?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-medziokle-dvaro-pramoga-politika-ir-ekonomine-butinybe-582-378327" title="LDK istorija: Medžioklė – dvaro pramoga, politika ir ekonominė būtinybė" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2013/10/18/small/ldk-valdovo-dvare-sakalas-ir-sakalininkai-buvo-ypac-gerbiami-5261550e86bc4.jpg" alt="" /></a><br />1413 ir 1414 m. sandūroje Vytauto dvare viešėjęs Burgundijos riteris Guillebert‘as de Lannoy Lietuvos valdovą su žmona ir juos aplankiusią dukterį bei anūkę rado vienoje pilyje prie Nemuno. Savo kelionės užrašuose ta proga svečias pažymėjo: „Kunigaikštis buvo atvykęs į tą vietą, kaip paprastai daro žiemą, medžioti aplinkiniuose miškuose. Pabūna čia tris savaites ar mėnesį, neparvykdamas nė į vieną iš savo dvarų ar miestų.“]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Sat, 19 Oct 2013 21:00:00 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-medziokle-dvaro-pramoga-politika-ir-ekonomine-butinybe-582-378327?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: Horodlės „susibroliavimas“ – perimti lenkų herbai ir reali politika]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-horodles-susibroliavimas-perimti-lenku-herbai-ir-reali-politika-582-378315?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-horodles-susibroliavimas-perimti-lenku-herbai-ir-reali-politika-582-378315" title="LDK istorija: Horodlės „susibroliavimas“ – perimti lenkų herbai ir reali politika" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2013/10/18/small/jonas-gostautas-hebdanko-herba-gavo-is-sieradzes-pakamrio-jokubo-526148916db18.jpg" alt="" /></a><br />Lygiai prieš 600 metų, 1413 m. spalį nutiko įvykis, likęs ne tik istorinėje Lietuvos ir Lenkijos atmintyje, bet ir nulėmęs lietuvių bajorų herbų tradiciją. 1413 metų spalio 2 d. Horodlėje, tarp Lenkijos ir Lietuvos esančioje pasienio pilyje, buvo atnaujinti ne tik unijiniai lenkų ir lietuvių įsipareigojimai, bet ir įvyko niekur kitur neregėtas dviejų tautų kilmingųjų susibroliavimo aktas.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Fri, 18 Oct 2013 21:00:00 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-horodles-susibroliavimas-perimti-lenku-herbai-ir-reali-politika-582-378315?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: Smolensko sukilimas 1440 metais]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-smolensko-sukilimas-1440-metais-582-377895?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-smolensko-sukilimas-1440-metais-582-377895" title="LDK istorija: Smolensko sukilimas 1440 metais" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2013/10/17/small/smolenskas-ldk-laikais-525fc77ef11fb.jpg" alt="" /></a><br />XV a. penkto dešimtmečio pradžia buvo sunki Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei: nužudžius  Žygimantą Kęstutaitį iš pradžių nebuvo aišku, kas valdys kraštą, o vėliau valdovu išrinkus nepilnametį Kazimierą Jogailaitį, prireikė nemažai laiko jo valdžią įtvirtinti tiek valstybės branduolyje, tiek tolimesnėse žemėse. Neramumai beveik vienu metu kilo Smolenske, Žemaitijoje, Voluinėje, nepaklusnumas valstybės centrui rodytas ir Palenkėje.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Thu, 17 Oct 2013 21:00:35 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-smolensko-sukilimas-1440-metais-582-377895?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: Puotos. Viešo vartojimo spindesys]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-puotos-vieso-vartojimo-spindesys-582-347257?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-puotos-vieso-vartojimo-spindesys-582-347257" title="LDK istorija: Puotos. Viešo vartojimo spindesys" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2013/06/21/small/viduramziu-puota-prasidejo-51c469f80b74b.jpg" alt="" /></a><br />Riteris ir Prancūzijos valdovo pasiuntinys Ghillebert’as de Lannoy porą kartų lankėsi Lietuvoje ir atsiminimuose keliomis eilutėmis aprašė 1421 m. didžiojo kunigaikščio Vytauto surengtas puotas.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Mon, 24 Jun 2013 23:48:44 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-puotos-vieso-vartojimo-spindesys-582-347257?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
			</channel>
</rss>