<rss version="2.0" xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:comments="https://www.15min.lt/">
	<channel>
		<title>Tema Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras RSS | 15min.lt</title>
		<link>https://www.15min.lt/tema/lietuvos-didysis-kunigaikstis-steponas-batoras-8960</link>
		<atom:link href="https://www.15min.lt/tema/rss/lietuvos-didysis-kunigaikstis-steponas-batoras-8960" rel="self" type="application/rss+xml" />
		<description>15min.lt tema</description>
		<language>lt-lt</language>
		<copyright>Copyright © 2026, 15min.lt</copyright>
		<pubDate>Tue, 21 Apr 2026 11:26:56 +0300</pubDate>
		<lastBuildDate>Tue, 21 Apr 2026 11:26:56 +0300</lastBuildDate>
		<generator>15min.lt XML Generator</generator>
		<managingEditor>15min@15min.lt</managingEditor>
		<webMaster>admin@15min.lt</webMaster>
		<image>
			<url>https://www.15min.lt/img/static/15min_logo_1.gif</url>
			<title>Tema Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras RSS | 15min.lt</title>
			<link>https://www.15min.lt/tema/lietuvos-didysis-kunigaikstis-steponas-batoras-8960?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<width>144</width>
			<height>78</height>
		</image>
				<item>
			<title><![CDATA[Etnologai per Užgavėnes siūlo dėvėti ne žydo ar čigono, bet politiko kaukę]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/etnologai-per-uzgavenes-siulo-deveti-ne-zydo-ar-cigono-bet-politiko-kauke-56-759668?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/etnologai-per-uzgavenes-siulo-deveti-ne-zydo-ar-cigono-bet-politiko-kauke-56-759668" title="Etnologai per Užgavėnes siūlo dėvėti ne žydo ar čigono, bet politiko kaukę" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2016/02/09/small/uzgaveniu-svente-sdaukanto-aiksteje-56b9c6298cd9d.jpg" alt="" /></a><br />„Pasaulyje per Užgavėnes įprasta politikus pastatyti į savo vietą, parodyti, kad mes juos permatome kiaurai“, – sako etnologas Libertas Klimka ir siūlo per Užgavėnių šventę pasipuošti tautos atstovus šaržuojančiomis kaukėmis.]]></description>
			<author></author>
			<category>Lietuva</category>
			<pubDate>Sat, 25 Feb 2017 17:20:20 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/etnologai-per-uzgavenes-siulo-deveti-ne-zydo-ar-cigono-bet-politiko-kauke-56-759668?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[Restauruotas Vilniaus universiteto įkūrėjo Stepono Batoro sarkofagas]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/restauruotas-vilniaus-universiteto-ikurejo-stepono-batoro-sarkofagas-582-570469?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/restauruotas-vilniaus-universiteto-ikurejo-stepono-batoro-sarkofagas-582-570469" title="Restauruotas Vilniaus universiteto įkūrėjo Stepono Batoro sarkofagas" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2013/12/23/small/lietuvos-didysis-kunigaikstis-steponas-batoras-52b85eb225c6b.jpg" alt="" /></a><br />Lenkijoje, Krokuvoje, restauruotas Vilniaus universiteto įkūrėjo, Abiejų Tautų Respublikos vadovo vengro Stepono Batoro sarkofagas.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Wed, 20 Jan 2016 23:49:00 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/restauruotas-vilniaus-universiteto-ikurejo-stepono-batoro-sarkofagas-582-570469?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[Gurmaniškoje vakarienėje svečiams atskleistos kunigaikščio Stepono Batoro paslaptys]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/gurmaniskoje-vakarieneje-sveciams-atskleistos-kunigaikscio-stepono-batoro-paslaptys-1050-550489?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/gurmaniskoje-vakarieneje-sveciams-atskleistos-kunigaikscio-stepono-batoro-paslaptys-1050-550489" title="Gurmaniškoje vakarienėje svečiams atskleistos kunigaikščio Stepono Batoro paslaptys" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2015/12/03/small/vakarienes-gourmet-diner-de-gala-menu-sveciai-56609fde1bbbb.jpg" alt="" /></a><br />Ketvirtadienio vakarą Vilniuje, ramiame gamtos prieglobstyje netoli Užupio, duris atvėrė verslo ir poilsio kompleksas „Batoras“. Atidarymo proga čia surengta prabangi, gurmaniška vakarienė „Gourmet Diner de Gala Menu“, kurios skanauti susirinko pasipuošę ponai ir ponios.]]></description>
			<author></author>
			<category>Lietuva</category>
			<pubDate>Thu, 03 Dec 2015 20:58:54 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/zmones/naujiena/lietuva/gurmaniskoje-vakarieneje-sveciams-atskleistos-kunigaikscio-stepono-batoro-paslaptys-1050-550489?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[Monetų kalykla nukaldino Stepono Batoro laikų dukatų replikas]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/monetu-kalykla-nukaldino-stepono-batoro-laiku-dukatu-replikas-56-533429?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/monetu-kalykla-nukaldino-stepono-batoro-laiku-dukatu-replikas-56-533429" title="Monetų kalykla nukaldino Stepono Batoro laikų dukatų replikas" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2015/10/12/small/stepono-batoro-laikais-kaldintos-auksines-10-dukatu-monetos-replika-561b4bfad8efa.jpg" alt="" /></a><br />Lietuvos monetų kalykla pirmadienį išleidžia itin riboto tiražo Stepono Batoro valdymo laikais kaldintų auksinių monetų replikas.]]></description>
			<author></author>
			<category>Lietuva</category>
			<pubDate>Mon, 12 Oct 2015 08:58:36 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/monetu-kalykla-nukaldino-stepono-batoro-laiku-dukatu-replikas-56-533429?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[Aštuoni dalykai, kurie kelia siaubą tikriems vilniečiams]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/astuoni-dalykai-kurie-kelia-siauba-tikriems-vilnieciams-582-452383?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/astuoni-dalykai-kurie-kelia-siauba-tikriems-vilnieciams-582-452383" title="Aštuoni dalykai, kurie kelia siaubą tikriems vilniečiams" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2014/07/09/small/krantines-arka-53bd1ed0705ba.jpg" alt="" /></a><br />Tiek išmintingam, tiek ir menkesnių protinių sugebėjimų žmogui būdinga patikti ir nepatikti, norėti ar nenorėti. Vaikystėje nesinori maistingų košių, paauglystėje sutartu laiku pareiti namo, uoliai mokytis mokykloje, tuoktis ne iš meilės, puoselėti šeimyninę ištikimybę, tada skirtis etc. Neretai gyvenimą lydintys nenorai ir norai susipina į tokį neišnarpliojamą kamuolį, kad nebesupranti, ar to dar vis nori, o gal jau nebe. Vilniečiai, būdami neabejingi tiek materialiniams, tiek dvasiniams dalykams, taip pat visada ko nors nori ar nenori.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Wed, 10 Sep 2014 20:29:02 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/astuoni-dalykai-kurie-kelia-siauba-tikriems-vilnieciams-582-452383?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: M.Stryjkovskis prieš A.Gvanjinį: pirmoji plagiato byla Lietuvoje]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-m-stryjkovskis-pries-a-gvanjini-pirmoji-plagiato-byla-lietuvoje-582-445546?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-m-stryjkovskis-pries-a-gvanjini-pirmoji-plagiato-byla-lietuvoje-582-445546" title="LDK istorija: M.Stryjkovskis prieš A.Gvanjinį: pirmoji plagiato byla Lietuvoje" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2014/08/08/small/alessandro-guagnini-53e47722b2f41.jpg" alt="" /></a><br />Aleksandras Gvanjinis (Alessandro Guagnini, 1538–1614), būdamas jaunuolis, veikiausiai 1558 m. atvyko į Lenkiją. Buvo kilęs iš Veronos (Italija) neturtingų bajorų. Ilgus metus jis kaip karo samdinys tarnavo Lietuvoje ir Lenkijoje, dalyvavo karuose su Maskva. Už nuopelnus 1569 m. Liublino seime buvo pakeltas į riterius, o 1571 m., užtarus Lietuvos didžiajam etmonui Grigaliui Chodkevičiui, gavo Abiejų Tautų Respublikos pilietybę. Ypač pasižymėjo kaip Vitebsko pilies komendantas. Čia beveik dvejus metus A.Gvanjinio vadovaujamas tarnavo ir Motiejus Stryjkovskis.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Sat, 09 Aug 2014 21:03:45 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-m-stryjkovskis-pries-a-gvanjini-pirmoji-plagiato-byla-lietuvoje-582-445546?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: Lietuvos valdovų apsilankymai Vilniuje iki XVII a. vidurio]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-lietuvos-valdovu-apsilankymai-vilniuje-iki-xvii-a-vidurio-582-429698?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-lietuvos-valdovu-apsilankymai-vilniuje-iki-xvii-a-vidurio-582-429698" title="LDK istorija: Lietuvos valdovų apsilankymai Vilniuje iki XVII a. vidurio" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2014/02/24/small/taip-galejo-atrodyti-vilnius-burmistro-luko-markoviciaus-laikais-xvi-amziuje-530b4d642fe6e.jpg" alt="" /></a><br />Valdovų kelionių maršrutai (itinerariumai) teikia žinių apie valstybės valdymo sistemos ypatumus, atskirų valdų svarbą, aprūpinimo sistemos funkcionavimą, išlaidų sistemą, padeda pažinti dvaro organizaciją, komunikacijos sistemą, kelių tinklą. Yra akivaizdus ryšys tarp valdovų kelionių ir aplankomos rezidencijos klestėjimo. Tai svarbu, kai kalbame apie LDK sostinę Vilnių. Iki XIV a. pab. – XV a. Lietuvos valdovų apsilankymai Vilniuje reiškė miesto tapimą svarbiu politiniu centru, stiprino vienos sostinės padėtį. Po Liublino unijos Abiejų Tautų Respublikoje susikūrus dviem centrams Vilniui ir Krokuvai (vėliau Varšuvai), karūnuotojo asmens apsilankymas Vilniuje reiškė politinio ir kultūrinio svorio sugrąžinimą, LDK kaip nepriklausomos valstybės patvirtinimą.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Wed, 28 May 2014 20:54:06 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-lietuvos-valdovu-apsilankymai-vilniuje-iki-xvii-a-vidurio-582-429698?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: Okulistas ir karaliaus gydytojas Rupertas Finkas († 1579)]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-okulistas-ir-karaliaus-gydytojas-rupertas-finkas-1579-582-414854?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-okulistas-ir-karaliaus-gydytojas-rupertas-finkas-1579-582-414854" title="LDK istorija: Okulistas ir karaliaus gydytojas Rupertas Finkas († 1579)" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2014/03/25/small/gbrauno-planas-vilniaus-pilys-1581-metais-5331ad2c4ebcb.jpg" alt="" /></a><br />„Naujiena apie karalienės [Kotrynos Habsburgaitės] mirtį pasiekė naktį. Ponas karaliaus gydytojas Finkas, kuris dėl tos [valdovo] ligos buvo įpratęs miegoti prie karaliaus, kaip ir kiti gydytojai, taip pat tą naktį miegojo gaspadoje (viešbutyje). Pas jo žmoną įskrido didelė naktinė pelėda. [...] Ryte atėjęs karaliaus rado ją ant lango. Stebėjosi visi, iš kur ji, įdėjo į skrynią, po to gydytojas ėjo pas karaliaus iždo raštininko Žalinskio žmoną. Papasakojęs, žadėjo pelėdą duoti Žalinskio žmonai. Grįžęs į gaspadą, pelėdos skrynioje neberado. „Žinok, miela žmona, kad tai karalienės, Jos malonybės ponios ir geradarės mūsų, blogas mirties ženklas“, – tokiais žodžiais karaliaus gydytojas Rupertas Finkas kreipėsi į savo žmoną.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Tue, 25 Mar 2014 20:57:51 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-okulistas-ir-karaliaus-gydytojas-rupertas-finkas-1579-582-414854?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: Skalbėjai, liūtų prižiūrėtojai ir kiti amatininkai valdovų dvare]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-skalbejai-liutu-priziuretojai-ir-kiti-amatininkai-valdovu-dvare-582-408733?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-skalbejai-liutu-priziuretojai-ir-kiti-amatininkai-valdovu-dvare-582-408733" title="LDK istorija: Skalbėjai, liūtų prižiūrėtojai ir kiti amatininkai valdovų dvare" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2014/02/27/small/vilniaus-piliu-kompleksas-pagal-moreliovski-1530-metais-530f64464207f.jpg" alt="" /></a><br />XVI–XVII a. I pusėje LDK išaugo rezidencinio valdovo dvaro reikšmė. Jis tapo svarbiausiu politinio, kultūrinio ir ekonominio gyvenimo centru. Šioje epochoje toks centras atspindėjo simbolinį valstybės vaizdinį arba, anot Norberto Eliaso, „dvaro visuomenė toliausiai siekdavo, ženklindama savo antspaudu“.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Thu, 27 Feb 2014 21:00:00 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-skalbejai-liutu-priziuretojai-ir-kiti-amatininkai-valdovu-dvare-582-408733?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: Jonas Chodkevičius – tikėjimo keitimas ir derybos]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-jonas-chodkevicius-tikejimo-keitimas-ir-derybos-582-401525?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-jonas-chodkevicius-tikejimo-keitimas-ir-derybos-582-401525" title="LDK istorija: Jonas Chodkevičius – tikėjimo keitimas ir derybos" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2014/01/28/small/paminklas-jonui-chodkeviciui-skuode-52e7880ea888d.jpg" alt="" /></a><br />Rusėnų kilmės Chodkevičių giminė XVI a. iškilo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diduomenės elitą. Tačiau tuo pat metu giminė skilo – vieni giminės nariai liko stačiatikiais ir toliau šeimininkavo tėvoniniame Supraslyje, o kiti, didesnių politinių ambicijų, rinkosi vakarietišką tikėjimą.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Tue, 28 Jan 2014 21:00:00 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-jonas-chodkevicius-tikejimo-keitimas-ir-derybos-582-401525?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: Mikalojus Radvila Rudasis – kunigaikštis, nepasirašęs Liublino unijos]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-mikalojus-radvila-rudasis-kunigaikstis-nepasirases-liublino-unijos-582-399877?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-mikalojus-radvila-rudasis-kunigaikstis-nepasirases-liublino-unijos-582-399877" title="LDK istorija: Mikalojus Radvila Rudasis – kunigaikštis, nepasirašęs Liublino unijos" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2014/01/20/small/janas-matejka-liublino-unija-viena-pagrindiniu-figuru-is-desines-mradvila-rudasis-52dd399d6fa1b.jpg" alt="" /></a><br />XVI a. LDK valstybės veikėjas, Vilniaus vaivada ir didysis LDK etmonas Mikalojus Radvila Rudasis (apie 1515–1584) nepasirašė Liublino unijos akto. Didiko politinį motto, ginant LDK suverenumą, atspindi 1565 m. pasakyti žodžiai: „Turėčiau tokiu lietuvių arkliuku joti, nuo kurio, saugok Dieve, mane lenkų ereliukas ne tik negalėtų numesti, bet net nagu įdrėksti.“]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Mon, 20 Jan 2014 21:00:00 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-mikalojus-radvila-rudasis-kunigaikstis-nepasirases-liublino-unijos-582-399877?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: Stepono Batoro pergalės ir mirtis]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-stepono-batoro-pergales-ir-mirtis-582-394412?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-stepono-batoro-pergales-ir-mirtis-582-394412" title="LDK istorija: Stepono Batoro pergalės ir mirtis" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2013/12/23/small/lietuvos-didysis-kunigaikstis-steponas-batoras-52b85eb225c6b.jpg" alt="" /></a><br />Vengras Steponas Batoras, Transilvanijos kunigaikštis nuo 1571 m., istoriografijoje laikomas sėkmingiausiai (nors tik 1576–1586 m.) unijinę Lietuvos ir Lenkijos valstybę valdžiusio karaliaus pavyzdžiu. Karaliumi jis išrinktas po nesėkmingo prancūzo Henriko Valua valdymo, jo pabėgimo ir dvejus metus trukusio bekaralmečio. Aktyvių rėmėjų (ypač Giorgio Biandratos) pastangomis elekciniame seime nurungęs kitus kandidatus, į karaliaus sostą Krokuvoje keturiasdešimtmetį perkopęs Batoras įžengė 1576 m. kovo 23 dieną.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Mon, 23 Dec 2013 20:59:43 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-stepono-batoro-pergales-ir-mirtis-582-394412?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: 1581 m. Kristupo Radvilos Perkūno diversinis žygis į Maskvą]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-1581-m-kristupo-radvilos-perkuno-diversinis-zygis-i-maskva-582-385845?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-1581-m-kristupo-radvilos-perkuno-diversinis-zygis-i-maskva-582-385845" title="LDK istorija: 1581 m. Kristupo Radvilos Perkūno diversinis žygis į Maskvą" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2013/11/18/small/kristupas-radvila-perkunas-1547-1603-528a2dc5adb24.jpg" alt="" /></a><br />1581 m. vasarą, vykstant paskutiniam Livonijos karui (1558–1583), Pskovo žygio metu prasidėjo LDK lauko etmono Kristupo Radvilos Perkūno (1547–1603) vadovaujamų raitelių būrio diversinis reidas į Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės gilumą. Nuo liepos pab. iki spalio 22 d. trukęs žygis buvo vienas tolimiausių lietuvių karo žygių, pasiekęs Aukštutinę Volgą ir sukrėtęs maskvėnus „neįtikėtina baime“.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Mon, 18 Nov 2013 21:00:00 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-1581-m-kristupo-radvilos-perkuno-diversinis-zygis-i-maskva-582-385845?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[Jonas Paulius II: Tikrasis tikėjimas protą pripažįsta, vertina, ugdo ir skatina]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/jonas-paulius-ii-582-365990?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/jonas-paulius-ii-582-365990" title="Jonas Paulius II: Tikrasis tikėjimas protą pripažįsta, vertina, ugdo ir skatina" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2013/09/03/small/akimirka-is-jono-pauliaus-ii-vizito-lietuvoje-5225da3c876a9.jpg" alt="" /></a><br />Rugsėjo 4-ąją sukanka lygiai dvidešimt metų, kai į Lietuvą, kuri ką tik buvo atsikračiusi paskutinio okupantų kareivio, atvyko Romos popiežius Jonas Paulius II. Kitą dieną Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje popiežius pasakė pačią ryškiausią savo kalbą, kuri buvo skirta Lietuvos inteligentijai. Sukakties proga ir manydami, kad ši kalba neprarado aktualumo ir šiandien, pateikiame ją 15min.lt skaitytojams.
 
   




Gerbiamas Švietimo ir Kultūros Ministre, 
Gerbiamas Rektoriau, 
Gerbiami Profesoriai, 
kultūros ir meno pasaulio Atstovai!]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Tue, 03 Sep 2013 21:30:00 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/jonas-paulius-ii-582-365990?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: Puškoriai]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-puskoriai-582-338727?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-puskoriai-582-338727" title="LDK istorija: Puškoriai" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2012/09/26/small/atstatyta-medininku-pilis-50631a94c45ea.jpg" alt="" /></a><br />Viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų amžių artileristus vadiname puškoriais. Tai istorinis terminas, savo laiku gyvavęs lietuvių kalboje. Tai rodo ir lietuviška pavardė Puškorius, ir vietovardis Pūčkoriai. Skirtingai nei šiuolaikiniai artileristai, senųjų laikų puškoriai buvo visų galų meistrai. Jie ne tik mokėjo šaudyti iš patrankų, bet ir gamino paraką, prižiūrėjo ir remontavo amuniciją, o kai kurie gamino šautuvus ar net patrankas.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Fri, 24 May 2013 21:00:00 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-puskoriai-582-338727?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[LDK istorija: „Svetimi“ svetimšaliai – vengrai XVI a. Lietuvoje]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-svetimi-svetimsaliai-vengrai-xvi-a-lietuvoje-582-331233?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-svetimi-svetimsaliai-vengrai-xvi-a-lietuvoje-582-331233" title="LDK istorija: „Svetimi“ svetimšaliai – vengrai XVI a. Lietuvoje" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2018/11/30/small/garsiausias-musu-vengras-lietuvos-didysis-kunigaikstis-steponas-batoras-5c012dd5bfd24.jpg" alt="" /></a><br />Ankstyvųjų moderniųjų laikų pradžios Europos visuomenė dėl daugelio priežasčių vadinama „judančia“ arba migruojančia visuomene. Vengrija XVI a. nebuvo išimtis. Jos gyventojai dėl politinių aplinkybių Vengrijos Karalystėje, čia plintančios Reformacijos ir Renesanso kultūrinio sąjūdžio, stiprėjančių ekonominių, prekybinių ryšių su kitomis šalimis ir galimybių eksportuoti savo karinę kultūrą vyko į artimesnes ir tolesnes šalis.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Wed, 01 May 2013 21:28:23 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-svetimi-svetimsaliai-vengrai-xvi-a-lietuvoje-582-331233?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
				<item>
			<title><![CDATA[Balandžio 5-oji Lietuvoje ir pasaulyje: 1576 m. Steponas Batoras karūnuotas Lenkijos ir Lietuvos karaliumi, 2012 m. mirė automobilių konstruktorius F.A. Porsche]]></title>
			<link>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/balandzio-5-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-1576-m-steponas-batoras-karunuotas-lenkijos-ir-lietuvos-karaliumi-2012-m-mire-automobiliu-konstruktorius-f-a-porsche-582-322770?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</link>
			<description><![CDATA[<a href="https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/balandzio-5-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-1576-m-steponas-batoras-karunuotas-lenkijos-ir-lietuvos-karaliumi-2012-m-mire-automobiliu-konstruktorius-f-a-porsche-582-322770" title="Balandžio 5-oji Lietuvoje ir pasaulyje: 1576 m. Steponas Batoras karūnuotas Lenkijos ir Lietuvos karaliumi, 2012 m. mirė automobilių konstruktorius F.A. Porsche" ><img src="https://s1.15min.lt/images/photos/2013/04/05/small/steponas-batoras-515e5167d7972.jpg" alt="" /></a><br />Kuo balandžio 5-oji svarbi Lietuvoje ir pasaulyje.]]></description>
			<author></author>
			<category>Istorija</category>
			<pubDate>Fri, 05 Apr 2013 07:24:01 +0300</pubDate>
			<guid>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/balandzio-5-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-1576-m-steponas-batoras-karunuotas-lenkijos-ir-lietuvos-karaliumi-2012-m-mire-automobiliu-konstruktorius-f-a-porsche-582-322770?utm_source=rsszymes&amp;utm_medium=rss&amp;utm_campaign=rssfeed</guid>
		</item>
			</channel>
</rss>