Baigusi modelio karjerą, gražuolė Aistė Jasaitytė atvertė visiškai naują gyvenimo puslapį. Ji ne tik pradėjo konsultuoti Lietuvos merginas ir moteris psichologijos bei sveikos gyvensenos klausimais, bet ir pati ėmė keisti savo įpročius.
Kodėl nusprendėte atsisakyti modelio karjeros ir pradėti gyventi visiškai kitaip?
Neslėpsiu, dirbdama modeliu, dažnai jausdavausi labai blogai. Gyvenimas „ant lagaminų", lakstymas iš atrankos į atranką labai išvargina. Be to, visada jaučiau, kad galiu daryti ką nors daugiau nei tik būti gražiu daiktu. Ne paslaptis, kad agentai į manekenes nežiūri kaip į asmenybes. Modeliai - tik prekės.
Išgyvenote dėl to?
Man buvo nemalonu, kad dažnai modeliams net „laba diena" ar „viso gero" nepasakydavo, tik „tinki" arba „ne".
O ką dėl modelio darbo tekdavo aukoti?
Gerai bent tiek, kad iš prigimties esu liekna, smulki, mano medžiagų apykaita greita, tai griežtų dietų laikytis nereikėjo. Visgi būdavo tokių situacijų, kai agentai pareikšdavo, jog mano klubų apimtis turi būti dviem centimetrais mažesnė. O kaip padaryti, kad svoris kristų būtent nuo šios kūno vietos ir tiksliai tiek, kiek pageidaujama?
Tai ką darydavote?
Tiesiog vakarais neprisivalgydavau per daug. Visada stengiausi saugoti savo sveikatą. Juk šiame darbe ir taip yra galybė sveikatai žalingų veiksnių: dažnai tenka skraidyti, prisitaikyti prie laiko juostos, svetimos šalies klimato, neišsimiegoti, pervargti... Jei dar būčiau valgiusi vien salotų lapus arba nieko nevalgiusi, tikrai būčiau susigadinusi sveikatą.
Kokį maistą dažniausiai renkatės?
Stengiuosi valgyti reguliariai bent tris kartus per dieną. Esu įsitikinusi, kad nesveika valgyti nei labai dažnai, nei rečiau kaip kas keturios-penkios valandos. Kad būtume darbingi, energijos turime gauti su maistu.
Tačiau energijos suteikia tik visavertis maistas...
Esu įsitikinusi, kad sveikiausias - šviežias, pačių gamintas maistas. Taip pat svarbu valgymą paversti maloniu ritualu. Jei nėra laiko pavalgyti, geriau jau paskubomis nekimšti bet ko į burną - radus laisvesnę valandėlę, pasisotinti ramiai. Žinau, kad kuo valgant emocijos geresnės, tuo maistas geriau pasisavinamas.
Leidžiate sau pasimėgauti gardžiu, kad ir nelabai sveiku pyragaičiu?
Žinoma! Tik reikia jausti saiką. Jei saldumynais mėgaujiesi retai, tikrai nemanau, kad gali nutikti kas nors blogo. Be to, valgydamas tai, kas labai patinka, patiri tiek daug teigiamų emocijų... O save palepinti tikrai reikia.
Sportuojate taip pat dėl malonumo ar norėdama išsaugoti sveikatą bei turėti grakščias kūno linijas?
Jei sportas tampa sunkiu darbu, manau, negerai. Nelabai mėgstu plušėti treniruoklių salėse iki devinto prakaito. Mieliau plaukioju baseine. Pasirinkdama mėgstamą sporto šaką, iškart „nušaunu du zuikius": ir raumenis pamankštinu, ir maloniai praleidžiu laiką.
Vasarą atsiveria dar daugiau galimybių judėti - labai mėgstu važinėtis dviračiu, plaukioti upėse, ežeruose, žaviuosi ir burlenčių sportu. Kai sportuoji negalvodamas, kad sunkiai dirbi, rezultatai būna kur kas geresni.
Baigusi modelio karjerą, pratinatės ir prie kasdienio dienos režimo?
O taip! Anksčiau jokio režimo mano gyvenime nebuvo, net susimaišydavo paros laikas. Todėl nenuostabu, kad dažnai jausdavausi pavargusi, išsekusi. O dabar stengiuosi pakankamai išsimiegoti, daug laiko skiriu poilsiui. Geriausiai jaučiuosi miegoti nuėjusi apie dešimtą valandą vakaro. Tada dieną būnu žvalesnė, sklandžiau ir darbai vyksta. Deja, ne visada taip išeina.
Sveikai gyvenantys žmonės mėgsta pabrėžti, kad būtina įsiklausyti į savo organizmo poreikius. Ar jūs paisote šios taisyklės?
Būtinai. Ypač rinkdamasi maistą. Juk kiekvienam kartais norisi būtent to produkto, o ne kurio nors kito. Arba po švenčių, daugiau prisivalgius, organizmas natūraliai „prašosi" poilsio. Tada palepinu jį neapkraudama sunkiu maistu. Jei dažniau įsiklausytume į savo organizmo poreikius, mažiau sirgtume.
Tačiau sakoma, kad visos ligos - nuo nervų...
Žiūrėti į viską filosofiškai, kiek įmanoma pozityviau ir išlaikyti vidinę ramybę ne visada lengva, tačiau suvaldyti savo mintis įmanoma. Ir tikrai nebūtina dėl to vykti į Indiją ar į kitą tolimą šalį. Stiprybė glūdi kiekvieno mūsų širdyje. Šis supratimas gimė per dešimt klajonių metų, ne visada lengvų išbandymų. Brandesnė tapau ir po tėčio mirties. Buvome geri draugai. Po netekties labai išgyvenau. Tada supratau, kad šiame gyvenime brangi yra kiekviena akimirka, turime ją išnaudoti tinkamai. Dabar bet kurioje gyvenimo situacijoje stengiuosi išlikti rami. Kiekvienas, būdamas ramus, priima daug racionalesnius sprendimus, be to, neišeikvoja perniek savo energijos.
Apsispręsti, ką veiksite baigusi modelio karjerą, tikriausiai nebuvo paprasta?
Nebuvo lengva. Ypač kai stebėjau savo bendraamžius, kurie jau seniai pasirinkę profesijas, daugelį metų sėkmingai dirba. Pati turėjau viską pradėti nuo nulio...
Kas lėmė apsisprendimą kurti savo įmonę ir konsultuoti merginas bei moteris mitybos, psichologijos klausimais?
Dirbdama modelio darbą, sutikau daugybę savimi nepasitikinčių, kompleksuojančių, dietomis save alinančių merginų, todėl man šios problemos atrodė labai artimos. Mačiau, kaip merginos, susidūrusios su sunkumais, palūžta: vienos ima be saiko kimšti, kitos įninka į alkoholį ar narkotikus. Tačiau jei žmogus save vertina, susidūręs su problemomis, lengvai nepasiduoda. Bandau moterims įkvėpti daugiau pasitikėjimo savimi. Pastebiu, kad daugelis dailiosios lyties atstovių save vertina ne pagal gebėjimus, talentus, bet tik pagal išvaizdą. Mano, kad laimingos bus tik tada, kai taps panašios į žurnalų viršeliuose besipuikuojančias gražuoles. O kai niekaip nepavyksta tokiomis tapti, įsivaro daugybę kompleksų. Kadangi esu baigusi endragogikos studijas, manau, galiu profesionaliai dirbti šį darbą.
Kokios patirties įgijote dirbdama savanore Valgymo sutrikimų centre?
Dar kartą įsitikinau, kad valgymo sutrikimų turinčios moterys kenčia dėl galybės kompleksų, turi nemažai sunkumų bendrauti. Didžiulė problema yra ta, kad jos eina prieš gamtą - tos, kurios linkusios pilnėti, figūra stengiasi prilygti manekenėms. Baisu ir pagalvoti, kiek brangaus laiko ir energijos jos iššvaisto perniek! Kai kurios visą gyvenimą kankinasi ir „sėdi ant dietų", o galėtų savo energiją nukreipti naudingesniems tikslams - savęs tobulinimui. Mano užduotis - padėti žmogui priimti save tokį, koks esi.
Tačiau yra moterų, kurioms išties naudinga numesti vieną kitą kilogramą...
Pirmiausiai reikia ne kilogramus mesti, bet atsikratyti psichologinių problemų. Įveikus savo kompleksus, kitas žingsnis - sureguliuoti mitybą. Siūlau pasirinkti tokią dietą, kokią rekomenduoja profesionalus dietologas, neeksperimentuoti pačioms.
Skeptikai tikriausiai pasišaipytų: „Lengva patarti, kai esi jauna, graži, gamtos apdovanota puikia figūra..."
Gal kam ir sunku patikėti, bet tikrai nebuvau laiminga vaidindama lėlę. Neretai dėl to net apimdavo liūdnos nuotaikos. Norėjau būti tikru žmogumi, svajojau, kad kas nors su manimi nuoširdžiai pasikalbėtų, nes turėjau ką pasakyti. Vien lėle būti man buvo per sunku. Galiu drąsiai pasakyti, kad viską, ko gyvenime pasiekiau, tikrai ne savo išvaizda, bet gebėjimais. Mes patys galime padaryti labai daug. Esu įsitikinusi, kad kiekvienas gauname tai, ko nusipelnome.
