Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Algimantas Salamakinas: ne kiekviena melžėja gali valdyti šalį

Foto naujienai: Algimantas Salamakinas: ne kiekviena melžėja gali valdyti šalį
zmones24.lt / Viganto Ovadnevo nuotrauka
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Algimantas Salamakinas - mėgstamiausias pramoginių laidų politikas. „Žurnalistai dirba savo darbą, aš privalau atsakyti į jų klausimus. Nė karto dar nebėgau nuo kamerų „kavotis" į tualetą", - šypsosi jis.

Daugiau 15min Vardai naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Vardas, pavardė: Algimantas Salamakinas.

Gimimo data, vieta: 1952 09 04, Baroninė, Kėdainių rajonas. 56 m.

Šeiminė padėtis: vedęs; žmona Zita - namų šeimininkė; užaugino du sūnus - Andrių ir Beną.

Pasiekimai: baigęs profesinę technikos mokyklą, kolūkyje dirbo tekintoju; pelnė geriausio respublikos tekintojo vardą; apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai" ir „Už nuopelnus sportui" Komandoro kryžiais, futbolo federacijos III laipsnio ordinu, įteikta „Olimpinė žvaigždė"; 17 metų dirba Seime, užima Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko postą; nuo 2004 m. dirba Jaunimo ir sporto komisijos pirmininku.


Algimantas Salamakinas - mėgstamiausias pramoginių laidų politikas. „Žurnalistai dirba savo darbą, aš privalau atsakyti į jų klausimus. Nė karto dar nebėgau nuo kamerų „kavotis" į tualetą", - šypsosi jis.


- Vaikystėje berniukai dažnai sako užaugę norintys tapti kosmonautais, policininkais. Apie ką svajojote Jūs?


- Mes augome kitoje aplinkoje nei dabartinis jaunimas. Šeimoje buvome keturi vaikai, gyvenome kaime, ne visuomet duonos užtekdavo. Tėvai negalėjo mums visiems suteikti aukštąjį išsilavinimą. Profesiją teko rinktis ne pagal svajones, o pagal galimybes. Vis dėlto mane visada domino istorija, geografija. Jaunystėje daug keliavau, dievinau žygius baidarėmis. Kalnų upėmis išmaišiau visą Sovietų Sąjungą. Labai mėgau skaityti žymių istorikų, politikų autobiografijas. Matyt, politikai turėjau pašaukimą. Baigęs mokyklą, dirbau tekintoju. Man daugelis sakydavo, kad turiu auksines rankas. Kartais ir dabar sapnuoju, kad stoviu prie staklių.


- Kažkas paleido skambią frazę, kad kiekviena melžėja gali valdyti šalį.


- Lietuvoje kažkodėl įprasta bodėtis žmonių, kurie nebaigė aukštojo mokslo. Tarkime, Skandinavijoje yra daug profesionalių politikų, neturinčių aukštojo mokslo diplomo. Visada kaip pavyzdį nurodau Lechą Valensą, kuris nebaigė aukštojo mokslo, tačiau šiuo metu yra 32 universitetų garbės daktaras. Buvęs Anglijos premjeras Džonas Meidžoras taip pat neturėjo aukštojo išsilavinimo, tačiau visas pasaulis jį pripažino kaip vieną geriausių politikų. Galėčiau vardyti ir toliau... Politikoje diplomas nevaidina svarbiausio vaidmens. Politiku reikia gimti. Taigi ne kiekviena melžėja gali valdyti šalį. Tik ta melžėja, kuri turi pašaukimą.


- Teko ragauti kareiviškos košės. Kokie tų laikų prisiminimai?


- Kartais ir pats susimąstau, tarnyba kariuomenėje - gerai ar blogai? Matyt, gerai, nes ji suteikia vyriškumo, drąsos, ugdo pagarbą kitiems žmonėms  ir proto įkrečia. Tais laikais drausmė buvo kita - geležinė. Be to, kitomis sąlygomis kareiviai gyveno: šiandien juos kotletais maitina, o mes košę valgydavome.


- Viename interviu esate užsiminęs, kad turtų susikrauti, dirbant sąžiningai, tiesiog neįmanoma.


- Kai pradėjau dirbti pirmojoje kadencijoje, su šeima gyvendavome nuo algos iki algos. Paskui, aišku, atlyginimas didėjo, galėjome truputį pasitaupyti, geresnį būstą įsigyti. Dirbdamas Seime, milijonų tikrai neuždirbsi, nes mūsų atlyginimai vieši. Net jei Seimo narys perka brangesnį daiktą (kainuojantį daugiau nei 2 400 litų - aut. past.), jis privalo deklaruoti, ką pirkome ir kodėl.


- Ar tiesa, kad Jūsų kaimynai Kėdainiuose užsuko į svečius pasiteirauti, gal jau parduodate butą ir kraustotės gyventi į namą Vilniuje?


- Tą mano butą „perka" kasmet. Kai tik baigiasi kadencija, iškart kaimynai mums užduoda tą patį klausimą. Jie įsivaizduoja, kad Seimo nariai gyvena labai turtingai. Kartais draugai iš manęs pasijuokia, kad septyniolika metų dirbu Seime, o Vilniuje neturiu nei buto, nei namo.


- Ar namą Vilniuje jau nusipirkote?


- Baikite juokus! Vilniuje namo iš Seimo nario atlyginimo nusipirkti tikrai nėra jokių galimybių. Su šeima šiuo metu gyvename Seimo viešbutyje. Įsirenginėjame fazendą Kėdainiuose - ten žemė yra pigi.


- Jūsų nuomone, Seime tikrai sėdi vien sąžiningi darbuotojai?


- Į šį klausimą tikrai neatsakysiu, nors savo nuomonę turiu. Kolegų nekaltinu, kol neturiu įrodymų.


- Seimo nariams dažnai siūlomi kyšiai?


- Atėjęs į politiką, tu pats apsisprendi, kas tu - kyšininkas ar ne. Jei žmonės matys, kad tavęs negalima papirkti, tai niekas nieko ir nesiūlys. Prieš dešimt metų buvo labai aktualus žemės grąžinimo klausimas. Vienam senukui padėjau oficialiai susigrąžinti žemę, jis atėjo atsidėkoti - atnešė į laikraštį suvyniotą degtinės butelį. Aš jam sakau: „Senuk, neškis namo, su bobute išgersite tą butelį." Jis labai įsižeidė neva aš tik brangius gėrimus priimu. Teko paimti.


- Kokia Jūsų patirtis su Kelių policija?


- Labai gera. Per septyniolika metų nė karto nebuvau nubaustas. Turiu silpnybę per daug spustelti greičio pedalą, todėl įspėjimų esu gavęs. Kai prieina pareigūnas, aš nemojuoju Seimo mandatu, o tiesiog gražiai atsiprašau.


- Ar kada nors teko gailėtis dėl sprendimo pasukti į politiką?


- Visokių minčių kilo. Aišku, gailėtis nėra ko: jei pasirinkai tokią duoną, tai ir dirbk. Aš visada pabrėžiu - tapęs politiku, prarandi asmeninį gyvenimą. Esi viešas asmuo, todėl privalai atsiskaityti už kiekvieną poelgį. Neslėpsiu, būdavo bemiegių naktų. Pažvelgiu į jaunus politikus ir matau - jie įsitempę, pavargę. Ypač sunku moterims.


- Minėjote, kad negalite ramiai nei kavinėje pasėdėti, nei parduotuvėje apsipirkti - šiek tiek slegia žmonių dėmesys. O kokia teigiama populiarumo pusė?


- Pasakysiu atvirai, jei einu pirkti žuvies, man išrenka didesnes, šviežesnes. Nuo kažkokių ypatingų nuolaidų tenka atsiriboti, nes nežinia, kaip gali būti vėliau. Galbūt ateis ir sakys: „Aš tau nuolaidą taikiau, o dabar tu man padėk."


Iš pirmų lūpų:


Vienuolika metų Algimantas Vilniuje gyveno vienas. „Tik savaitgaliais grįždavau pas šeimą į Kėdainius. Galiausiai žmonai trūko kantrybė, susirinko visus „žaislus" ir atvažiavo pas mane", - sako politikas.


Politikas Palangoje gali ištverti tik vieną valandą - trūksta kantrybė. „Nepakenčiu triukšmo, be to, einu Jono Basanavičiaus gatve ir matau, kaip visi pirštais bado. Dažniausiai poilsiauju Latvijos pajūryje. Galiu vaikščioti tris dienas barzdos nesiskutęs ar susivėlęs - niekas nekreipia dėmesio", - juokiasi jis.


Tarnaudamas kariuomenėje, Algimantas gavo leitenanto, o vėliau ir kapitono laipsnį. „Mane pakvietė į komisariatą, siūlė majoro laipsnį, prašė pasilikti, bet aš atsisakiau. Tačiau karinį bilietą išsaugojau", - sako jis.


„Yra tokių kandidatų į Seimą, kurie sako: „Išrinkite mane, aš dirbsiu už dyką." Tai yra žmonių mulkinimas. Netikėkite. Atėję į Seimą, jie pamiršta pažadus", - sako Algimantas.


A. Salamakinas neslepia, kad labiausiai politikai bijo gauti į kailį nuo žiniasklaidos.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką