Vardas, pavardė: Aras Vėberis.
Gimimo data, vieta: 1970 04 04, Vilnius.
Šeiminė padėtis: išsiskyręs; turi sūnų iš pirmos santuokos Pijų (14) ir dukrą iš antros santuokos Mariją (10).
Pasiekimai: didžiausias turtas Aro gyvenime - du vaikai; buvo 11 metų gyvavusios kultinės Lietuvos popmuzikos grupės „Naktinės personos“ narys; šiuo metu sėkmingai vadovauja interneto draugų socialiniam tinklui frype.lt.
Retai su žiniasklaida bendraujantis verslininkas ir buvęs muzikantas Aras Vėberis žurnalui „Privatu!“ atskleidė, kad galime sulaukti trečių jo vestuvių. Tačiau neaišku, ar jos bus su ilgamete Aro drauge Monika Mužaite (26)...
- Arai, kuo šiuo metu gyveni?
- Kaip tik dabar baigiu rašyti magistro darbą (Aras studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), netrukus gaus audiovizualinių menų vadybos magistro laipsnį - aut. past.). Rašau apie tai, apie ką dar niekas iki šiol nerašė - tarptautinį „Eurovizijos“ konkursą ir jo vadybos problemas. Žodžiu, narstau šį konkursą po kaulelį (šypsosi). Taip pat dirbu draugų socialiniame tinkle frype.lt.
- O asmeniniam gyvenimui lieka laiko?
- Taip, nes su Monika kartu ir dirbame, ir gyvename. Nėra taip, jog ilgai nesimatome ar vakarais lauktume vienas kito grįžtančio po darbų. Kad ir kaip būtų keista, net į komandiruotes vykstame kartu. Monika yra puiki darbuotoja, labai atsakinga. Tai sakau labai objektyviai. Ji nudirba darbų už tris žmones. Jei nebūtų jos, vietoj Monikos tektų samdyti tris darbuotojus.
- Ar nenusibosta visur būti kartu: ir darbe, ir namuose, ir net komandiruotėse?
- Iš tikrųjų nuo pat pradžių man pavyko atsiriboti nuo simpatijų darbe. Tačiau smagiausia, kad tai priimtina abiem pusėms. Darbe - tik darbiniai santykiai.
- Namuose vėliau nepriekaištaujama dėl darbinių santykių ir reikalų?
- Ne, namie nekyla jokių buitinių problemų. Pagrindo ginčams, kurie atsirastų dėl buitinių dalykų, nėra. Namie viskas yra tvarkoje, esame viskuo apsirūpinę, nėra jokio nepritekliaus ir krizės. Gali būti emociniai ar psichologiniai nesutarimai - tai normalu.
- Kiek laiko esate kartu?
- Jau šešerius metus, tačiau istorijos pasakoti nenoriu. Ji nebuvo kažkokia labai ypatinga ar romantiška kaip princų ir princesių pasakoje. Susipažinome ne klube ir ne gatvėje (šypteli).
- Tai kada vestuvės? Apie tai pagalvojate?
- Ne. Bent jau aš neturiu tokių minčių. Kada nors tikrai dar vesiu. Nukaršti ir baigti savo gyvenimą vienatvėje... Ne, tikrai taip nebus. Aš vesiu, kažkada, kada nors... Tačiau dabar tokių minčių nėra mano galvoje. Yra gerai taip, kaip yra. Gadinti kažko nesinori. Nors galbūt tai pasirodys banalu, tačiau gyvenime su vestuvėmis esu nudegęs. Mano abi santuokos buvo nesėkmingos. Aš galbūt nenoriu ir bijau kartoti tas pačias klaidas.
- Bet sakoma, kad trečias kartas nemeluoja...
- Liaudis daug ką sako (juokiasi). Nežinau, su kuo, nežinau, kada. Gal Monika mane mes?
- O Monika nespaudžia Tavęs į kampą dėl jungtuvių?
- Moterys yra moterys. Aišku, kad sulaukiu užuominų, bet tai yra normalu. Aš puikiai suprantu, kad ir metai bėga, ir moterys ypač jautriai į tai reaguoja. Vyrams ir 50-ies nebūtų problema susituokti. Dabar man yra labai gerai: netrukus baigsiu mokslus, verslas sekasi gerai. Be to, turiu du vaikus, su kuriais susitinku ir prisidedu prie jų išlaikymo. Taigi viskas yra gerai, o kaip bus toliau, parodys laikas.
- Nesuklysiu sakydamas, kad esi klestintis verslininkas. Kokia Tavo sėkmės paslaptis?
- Nežinau, niekada to neanalizavau. Vienos priežasties nerasiu, turbūt tai visas komplektas iš karto. Čia įdėta labai daug darbo - tiek savaitgaliais, tiek švenčių dienomis. Dirbome be atostogų. Investicijos, kurios siekia apie 2 mln. litų, palengva atsiperka.
Su kolega planuojame dar vieną verslą, bet daug apie jį kol kas nepasakosiu. Tiesiog tai turėtų būti dar vienas interneto projektas.
- Ar nepagalvoji kartais apie grįžimą į muzikos pasaulį?
- Šio klausimo aš sulaukiu labai dažnai, net per dažnai (šypsosi). Nuolat atsiranda įvairiausių pasiūlymų. Tačiau yra kelios priežastys, kodėl aš to nedarau. Pirma, neturiu tam laiko. Antra, netrykštu labai dideliu noru. Esu prisisotinęs muzikos. Gavau labai daug ir dėl to džiaugiuosi. Liko daug gražių prisiminimų, todėl gadinti to nesinori.
- O dažnai pasiklausai „Naktinių personų“ dainų?
- Prisipažinsiu: neseniai namuose perverčiau visus stalčius ir neradau nė vieno „Naktinių personų“ albumo... Tiesa, kartais pasiklausau dainų frype.lt „Naktinių personų“ muzikos svetainėje, kurią sukurti man padėjo ištikimi grupės gerbėjai. Nustebau, kiek dar daug jų yra.
- Kokie dabar Tavo santykiai su buvusiu scenos kolega Alanu Chošnau? Ar dar tęsiasi legendiniu vadinamas jūsų konfliktas?
- Tai išpūstas muilo burbulas. Niekada su Alanu kaip žmogus su žmogumi nesipykome ir vienas kitam snukių nedaužėme. Kūrybinių, darbinių pykčių buvo - tai normalu. Be to, dažniausiai tokie konfliktai išeina į gerą. Aš ir toliau bendrauju su Alanu.
- Jeigu taip viskas gerai, galbūt galima tikėtis, kad „Naktinės personos“ prisikels?
- Kol kas nedrąsiai galiu išsakyti savo nuomonę. „Naktinių personų“ atsikūrimo aktyviam gyvavimui aš neįsivaizduoju ir nemanau, kad taip gali nutikti. Turėtų būti labai rimtų priežasčių, kad mes nors simboliškai prisikeltumėme. Suradau kelias: pirma priežastis - mes taip ir neatsisveikinome su savo gerbėjais, nes prieš veiklos nutraukimą, nebuvo nė vieno koncerto, antra - graži sukaktis, mat greitai bus „Naktinių personų“ 20 metų jubiliejus, nors su Alanu pradėjau muzikuoti dar 1989 metais. Yra dar vienas niuansas - grupė neturi savo DVD. Visos šios priežastys leidžia daryti prielaidą, kad galbūt įmanomas „Naktinių personų“ prisikėlimas vienam koncertui. Juolab kad jaučiu didelį spaudimą. Nesakau, jog tai tikrai nuspręsta. Aš tiesiog neatmetu tokios galimybės (šypsosi).
Tik faktai:
- A. Vėberis grupėje „Naktinės personos“ grojo gitara ir dažniausiai kurdavo dainoms muziką.
- Maždaug penkerius metus jis dainavo legendiniame berniukų chore „Ąžuoliukas“.
- Arą galima laikyti amžinu studentu: jis krimto taikomosios matematikos mokslus Vilniaus universitete, vėliau ten pat studijavo ekonomiką. Vėliau mokėsi LMTA muzikos vadybos.
