Pastaruoju metu jos pilna visur: ir Kauno muzikinio teatro scenoje, ir televizorių ekranuose. Muzikinio LNK projekto „Žvaigždžių duetai" dalyvė dainininkė Aušra Cicėnaitė-Uždavinienė (46) plačiai šypsosi - šis laikotarpis jai išties sėkmingas. Kažin ką padarytų, kad aplinkui matytų daugiau laime švytinčių veidų.
Praėjusį šeštadienį po Aušros ir aktoriaus Daliaus Mertino pasirodymo „Žvaigždžių duetuose" atsistoję plojo ir žiūrovai, ir kai kurie vertinimo komisijos nariai. Lygiai prieš metus Aušra sėdėjo prie komisijos stalo, komentavo scenoje pasirodančius duetus ir nenumanė, kad teks pačiai patirti, ką reiškia dalyvauti tokiame konkurse. „Dabar, kai esu kitoje barikadų pusėje, įsivaizduoju, kad dainininkus vertinčiau kitaip nei pernai, - prisipažįsta atlikėja. - Būčiau tikrai atlaidesnė, kritikuodama daugiau dėmesio skirčiau techniniams dalykams. Patyriau, kaip dalyviams reikia palaikymo. Dabar įsivaizduoju, ką tai reiškia..." Aušros ir Daliaus dueto premjera įvyko pernai, per šio projekto superfinalą. Ten jie dainavo svečių teisėmis. Kai tuomet prieš pasirodymą „Žvaigždžių duetų" prodiuseriai dainininkės paklausė, ar neprieštarautų, jei ją ir aktorių paskelbtų kitų metų projekto dalyviais, prisimena rimtai nereagavusi - maniusi, kad tai - užkulisių juokas. „Net neįsivaizdavau, kad galiu atsidurti scenoje, projekte, kuriame dalyvauja daugiausia jaunimas ir populiariosios muzikos atlikėjai", - juokiasi. Tačiau pažadas šiemet Aušrai buvo primintas, o kai sužinojo, kad scenos partneris bus tas pats D. Mertinas, ilgai nedvejojusi sutiko.
Atlikti populiarias dainas - joks nusikaltimas
Kol kas Muzikinio teatro solistės ir aktoriaus duetui projekte puikiai sekasi. Aušra prisipažįsta nesigailinti, kad leidosi į šią avantiūrą. Ir negaili gerų žodžių D. Mertinui, su kuriuo tenka praleisti daug laiko repetuojant, rengiantis pasirodymams.
„Dalius - labai jautrus žmogus, gerai sutariame. Jis atsižvelgia į mano nuomonę ir priima patarimus, - pasakoja profesionali dainininkė. - Ne kiekvienas atlikėjas gali išklausyti ir priimti pastabas. Mes, menininkai, esame emociškai jautrūs, į pastabas, patarimus reaguojame kaip į kritiką. O Dalius visuomet paklausia, ką dar reikėtų tobulinti." Pasak Aušros, dabar jis iš naujo atranda savo balsą. Profesionali dainininkė ir pedagogė giria, kad partnerio tembras - stiprus, gražus, jis stengiasi jį valdyti.
D. Mertiną Aušra vadina tikru vyru, džentelmenu, sako, kad jis - labai atidus. „Daliaus draugijoje labai gerai jaučiuosi. Sužinojau, kad jo tėvelis, šviesaus atminimo Algirdas Mertinas, - buvęs Kauno muzikinio teatro solistas, puikus bosas, - Aušra pasakoja su „Žvaigždžių duetų" scenos partneriu turinti apie ką pasikalbėti. - Daliaus vaikystė prabėgo tame teatre. Pasakojo, kad su tėčiu ryte traukiniu važiuodavo į Kauną, visą dieną sėdėdavo repeticijose, o po spektaklio vėlai vakare kartu grįždavo namo. Jis gerai žino teatro repertuarą."
Tai - ne pirmas populiariosios muzikos projektas, kuriame dalyvauja ši Muzikinio teatro solistė. Kartais Aušra koncertuoja su senu bičiuliu Ryčiu Cicinu, buvo parengusi pasirodymą su „Rebelheart". „Niekada nebuvau išsiskyrusi su populiariąja muzika. Domiuosi ja, o kai atsiranda progų - padainuoju, - pasakoja. - Tai joks nusikaltimas. Muzikinio teatro scenoje kaip dainavau, taip dainuosiu. O kitokio žanro kūriniais paįvairinu savo repertuarą. Rytis - buvęs mano kolega. Jis daug metų dainavo Muzikinio teatro chore. Buvome pažįstami, todėl iš karto sutikau kartu atlikti kelis kūrinius, ir mums puikiai pavyko. Tokie projektai - dėl prasiblaškymo, kad būtų veiklos. Dainininkai, matyt, ir aktoriai, tokie jau yra: labai sunkiai pakelia kūrybines pauzes. Jei kurį laiką nėra naujų vaidmenų, apima nerimas. Atrodo, ir jėgų, ir minčių, fantazijos užtenka, todėl norisi save kur nors realizuoti."
Muzikos pamokos namiškiams - jos spektakliai
„Labai džiaugiuosi šiuo laikotarpiu, nes esu užimta ne tik „Žvaigždžių duetuose", bet ir pagrindiniame savo darbe - Kauno muzikiniame teatre, taip pat Vilniaus muzikos mokykloje „Lyra", kur vaikams dėstau solinį dainavimą, - pasakoja Aušra. - Smagu, kad kiekvieną dieną turiu daug mielos veiklos. Kadangi tie darbai man labai artimi, tai ir nuovargis būna malonus." Kauno valstybiniame muzikiniame teatre ji dainuoja aštuonioliktą sezoną. Tiek metų kelis kartus per savaitę iš Vilniaus važiuoja į Laikinąją sostinę. Gimusi ir užaugusi Vilniuje, ji sako niekada neturėjusi minčių keltis ten, kur pagrindinis darbas. „Čia - šeima, draugai, artimieji - mano šaknys, o kūrybinė širdis - Kaune", - šypsodamasi taria. Nuolatos įveikti po šimtą kilometrų pirmyn ir atgal jai nesudėtinga. „Iš pradžių, kai važinėdavome traukinukais, autobusais, tas atstumas atrodė gana didelis. O dabar - atgaiva, - sako atlikėja. - Valandą, kol iš Vilniaus važiuoju į Kauną, į teatrą, galiu pabūti su savimi, su savo mintimis. Turiu laiko daug ką apgalvoti, įsijausti į vaidmenį, kurį vakare teks atlikti. O grįždama dar galiu šiek tiek pabūti tuo, kas buvau scenoje, ir pamažu atsikratyti teatro kvapo. Namo parvažiuoju jau kaip normalus žmogus - žmona ir mama."
Vyras Gintaras Uždavinys ir dvidešimtmetė dukra Elzė Marija spektaklius, kuriuose pasirodo Aušra, yra matę po keletą kartų. Gintaras visuomet dalyvauja ir „Žvaigždžių duetų" filmavimuose, paskui komentuoja, pataria, kritikuoja. „Esu labai dėkinga už jų ištvermę. Su dainininke sunku gyventi. Juk mūsų profesijos žmonėms nuolatos reikia dėmesio, palaikymo, - neslepia Aušra. Juokiasi, kad jos vyras, dukra - ne muzikai, bet puikiai girdi, kas gerai dainuoja, o kas traukia pro šalį. - Tiek metų sėdėję žiūrovų salėje, išėjo visą mano muzikos mokyklą ir visą akademiją. Galima sakyti, kad jiedu įgijo muzikinį išsilavinimą."
Elzė Marija Vilniaus universitete pirmame kurse studijuoja politikos mokslus. Aušra prisipažįsta prisiminusi savo vaikystę ir dėl to dukters nevertusi mokytis muzikos. Maža be galo norėjusi groti fortepijonu, Aušra buvo verčiama lankyti akordeonininkų būrelį. Atsigriebė paauglystėje, kai per dvi savaites pati išmoko groti gitara. „Pamaniau, kad jei dukrai prievarta liepsiu mokytis muzikos, nuo jos atgrasinsiu, - svarsto dainininkė. - Elzė Marija turi klausą, balsą. Maža mokėdavo visus mano vaidmenis, taip pat ir mano scenos partnerių tekstus. Su ja važiuodama į Kauną garsiai kartodavau savo partiją, o Elzė sakydavo ir dainuodavo kitų veikėjų žodžius, dar ir mane pataisydavo. Dabar Lietuva - dainuojanti, vyksta tiek visokių muzikos projektų: jei norės, galės pradėti dainuoti bet kada."
Kalnuose įsitikina, kad gyvenimas tikrai gražus
Muzikinio teatro primadonos gyvenimas, atrodo, turėtų būti prabangus ir rafinuotas. Juk scenoje ji švyti prašmatniais apdarais, gerbėjų apipilama gėlėmis. Aušra pasakoja, kad scena ir kasdienis jos gyvenimas - visiškai skirtingi dalykai. Kartais nuo ilgų koncertinių suknelių, prabangių scenos kostiumų pavargsta. Nors, kaip ir kiekvienai moteriai, norisi būti gražiai, sako nejaučianti noro kasdien pustytis, pirmenybę teikia patogiems drabužiams, džinsams. O geriausia dieta, išduoda dailios figūros receptą, - stresas. „Dabar jo netrūksta, bet jis man malonus", - šypsosi. Aušra nustebina pradėjusi vardyti laisvalaikio pomėgius. Jie byloja, kad šiai moteriai patinka save išbandyti netikėtais amplua ne tik scenoje. Prieš keletą metų su vyru pradėjusi slidinėti kalnuose, didžiuodamasi pasakoja praėjusią vasarą sėkmingai išbandžiusi ir vandens slides. Šiltuoju metų laiku jai patinka plaukioti baidarėmis, o šią žiemą pirmą kartą išsimaudė eketėje. „Net per televizorių matant sveikuolių maudynes žiemą jūroje man tai atrodydavo antgamtiška, - kvatoja prisiminusi savo nuomonę. - Svarstydavau, kad tam niekuomet nesiryžčiau. Tačiau šiemet, po slidinėjimo Aukštadvario apylinkėse, pasikaitinau pirtyje ir net tris kartus išsimaudžiau eketėje! Emocijų ir adrenalino užteko mėnesiui. Žmonės, kurie žinojo, kad esu dainininkė ir pirmą sykį neriu į ledinį vandenį, labai palaikė. O balsui nieko neatsitiko, neužkimau, jis skambėjo netgi geriau nei paprastai."
Didžioji Aušros ir jos vyro aistra - kalnai. Prieš dešimtmetį visi trys net kopė į Monblaną. Gintaras, tarp kurio pasiekimų - Araratas, Elbrusas, tikslą pasiekė ir tąkart, o Aušra su tuomet dešimtmete Elze jo laukė bazinėje stovykloje. „Gal dainininkei ir nederėtų taip elgtis, bet negaliu pabėgti nuo savo prigimties, - solistė skėsteli rankomis. - Kopti į kalnus sunku, trūksta oro, galvoji, koks velnias tave ten nešė. Tačiau koks malonus pojūtis, kai po visų vargų pasieki viršūnę! Atsiveria begalinis grožis ir apima didžiulis pasitenkinimas - supranti, kad gyvenimas yra gražus. Leisdamasis žinai, kad apačioje laukia maloni civilizacija, kad vėl galėsi nusiprausti po šiltu vandeniu, ką nori valgyti - po tokio žygio viską pradedi piešti naujomis spalvomis. Viskas vėl atrodo gera, gražu."
Ji svarsto, kad galbūt yra kokių nors sąsajų tarp kalnų ir dainavimo - ir vienur, ir kitur daug adrenalino. „Esame priklausomi nuo savo profesijos. Jei savaitę nepasirodai spektaklyje - viduje blogai, pradedi graužtis, visiems tenka guosti. Jei gerai pavyksta pasirodymas, tuomet gyvenimas irgi gražus - kaip įveikus kalnus, - Aušra gretina pasirodymus scenoje ir kopimą į kalnus. - Norisi, kad taip pat gera būtų ir žmonėms, kurie buvo žiūrovų salėje. Kaip norėtųsi, kad apskritai visiems gyvenimas būtų gražus, kad tai būtų užrašyta mūsų veiduose. Taip gaila, kad aplinkui visi atrodo pavargę, nelinksmi. Galbūt tai pastebiu dabar, kai pati jaučiuosi labai gerai, o kai būnu surūgusi, tai ir kitų nematau. Tikriausiai mes nemokame paslėpti blogų emocijų arba nemokame parodyti, kad yra gerai."
