Dabar populiaru
Publikuota: 2008 gegužės 7d. 12:49

Caroline von Rosen teko laimė būti režisieriaus Ingmaro Bergmano podukra

Foto naujienai: Caroline von Rosen teko laimė būti režisieriaus Ingmaro Bergmano podukra
zmones24.lt / Foto naujienai: Caroline von Rosen teko laimė būti režisieriaus Ingmaro Bergmano podukra

Ji – žavi, sąmojinga, artistiška asmenybė. Ir tikrai turėtų ką apie save pasakyti. Bet interviu laikas ribotas, o Caroline von Rosen teko laimė (nelaimė?) būti režisieriaus Ingmaro Bergmano podukra.

Ji – žavi, sąmojinga, artistiška asmenybė. Ir tikrai turėtų ką apie save pasakyti. Bet interviu laikas ribotas, o Caroline von Rosen teko laimė (nelaimė?) būti režisieriaus Ingmaro Bergmano podukra. Tad pokalbis vis sukasi apie garsųjį patėvį – kitos progos gali nepasitaikyti.

Ar kartais nebūna pikta, kad žmones dominate ne tiek jūs, kiek jūsų ryšiai su Ingmaru Bergmanu?
Nedažnai taip būna. Kartą Paryžiuje (kur visi ėjo iš proto dėl jo filmų) kažkas parodė į mane: žiūrėk, ji – Bergmano giminaitė. O tas, kuriam parodė, švilptelėjo iš nuostabos. Panaši situacija buvo Italijoje, net turėjau duoti autografą; negelbėjo patikinimai, kad aš – ne Ingmaras. Kažkaip nesijaučiu esanti ypatinga vien dėl to, kad jį pažinojau.

Regis, galite pasigirti ne tik Bergmanu. Jūsų tėvas Janas Carlas von Rosenas turi grafo titulą, senelė Elsa von Rosen – princo Carlo žmona. Ar buvo gera augti tokioje tituluotoje šeimoje?
Žmonės apie tuos titulus nieko nežino. O ir mes niekada negalvojome, kad esame kažkuo išskirtiniai. Mano tėvas labai kuklus, nesipuikuoja kilme.

Neturėjote guvernančių, šokių mokytojų, nebuvo serviruojamas šeimos sidabras?

Ne, ne. Tai, ką pasakojate, panašiau į mano mamos (Ingrid von Rosen. – Aut. past.) gyvenimą. Bet tai – kita istorija. Jos tėvas visus turtus užgyveno pats: tapo inžinieriumi, vėliau įsteigė savo kompaniją. Ir labai norėjo gyventi su polėkiu. Be to, buvo dosnus. Pasirūpino, kad dviem dukroms nieko netrūktų. Jos keliavo po užsienį, mokėsi kalbų ir viso kito, bet niekada nedirbo… Ištekėjusi mama irgi nebuvo alinama darbų, augino vaikus. Domėjosi menais, dar kažkuo. Kartą per savaitę lankydavosi kirpimo salone, vakarais lošdavo bridžą, rengdavo vakarėlius. Mes gyvenome labai gražiame name, turėjome nuostabias valdas…

Vis dėlto yra kuo pasidžiaugti iš vaikystės.
Ji nebuvo bloga – tik trumpa. Kai tėvai išsiskyrė ir mama ištekėjo už Bergmano, man buvo šešiolika. Jis nemėgo vaikų, nenorėjo gyventi su mumis. Tiesa, iš pradžių lyg ir turėjo tokių ketinimų, net namie įrengė baseiną. Bet užteko dviejų dienų, kad suprastų, jog vaikai kenkia jo sveikatai. Bergmanui reikėjo tik mano mamos. Taigi ji išėjo su juo. O ir tėtis, vedęs kitą moterį, apsigyveno atskirai. Gimtajame name likome vieni vaikai. Bet dabar turėjome baseiną.

Keliese likote?
Aš, dvyniai – brolis ir sesuo (metais su trupučiu jaunesni už mane), ir dvylikametė Maria. Tai, kad gyvenome be tėvų, mus labai suartino, galėjome pasikliauti tik savimi… Žinoma, matydavome mamą, kartu leisdavome vasaras. Bet vieniems buvo nelengva.

Iki jūsų mamos Bergmanas buvo keturiskart vedęs, garsėjo begale rimtų ir trumpalaikių ryšių. Ingrid von Rosen turėjo būti ypatinga, jei net po jos mirties režisierius nebeieškojo kitų damų. Kokia ji buvo?
Labai graži. Gana kukli – ne iš tų, kurios afišuoja savo padėtį ar turtus… Jai mirus, Bergmanas irgi norėjo mirti. Gal ji buvo ypatinga. O gal jam būtent tokios reikėjo. Ingmaras atrodė tarsi mažas berniukas, visą laiką ieškantis mamos. Jis kone patologiškai dievino savo motiną. Ir sakydavo, kad maniškė į ją panaši.

Jūsų mama ilgai nesiryžo tekėti už Bergmano, nors jų romanas truko daug metų. Ar jūs, vaikai, apie tai nutuokėte?
Gerai atsimenu, kad Ingmaras mus lankydavo dar tada, kai mama gyveno su tėvu. Tačiau anuomet buvau maža, nesusigaudžiau. Tik daug vėliau sužinojome, kad tai nebuvo vien draugiški vizitai. Kai Bergmanas pagarsino, kad mano jaunėlė sesuo Maria yra jo duktė.

Bet ir Marią jis ramia sąžine metė, kai išsivedė jūsų mamą?
Taip, jau sakiau, kad jis negalėjo pakęsti vaikų. Niekada su jais negyvendavo. Žinote, kaip Ingmaras šmaikštaudavo? „Kai aš pavargstu nuo moters, įtaisau jai vaiką. Tada išeinu pas kitą.“ Žmona dar nespėdavo pagimdyti, o jis jau gyvendavo su kita. Yra tik viena išimtis – Käbi Laretei. Juodu turėjo sūnų Danielį. Bet ir jį vyras neilgai augino – gal keletą metų… Käbi (garsi estų pianistė) ir Bergmanas buvo labai panašūs, net vieną dieną gimę.

Bergmanas turėjo devynis oficialiai pripažintus vaikus ir turbūt nemažai kitų. Ar juos pažįstate, sutinkate?
Buvo metas, kai pats Ingmaras jų nepažinojo, – juk palikdavo visai mažus ar dar negimusius. Tačiau, kaip ir daugelis vyrų, sendamas Bergmanas darėsi geresnis ir sentimentalesnis. Tad, švęsdamas šešiasdešimtąjį gimtadienį, staiga panoro su visais susitikti. Nors, tiesą sakant, iniciatyva Forės saloje suburti brolius ir seseris buvo mano mamos – jis tik neprieštaravo. Taip pirmą kartą pamatėme vieni kitus ir išsiaiškinome, kas yra kas. Padengėme ilgą, ilgą stalą ir visi jį apsėdome… Šešiasdešimtmetis buvo toks nuostabus, kad nuo to laiko renkamės kiekvieną vasarą.

Neatrodo, kad Bergmanas būtų labai mielas. Kuo jis patraukdavo moteris?
Buvo metas, kai Ingmaras išvis nenorėjo romanų, – atsirasdavo įdomesnių dalykų. Bet pačios moterys visada troško jį užkariauti. Bibi Andersson pasakojo, kaip jaunystėje Ingmaras vaikščiojo perkaręs: daug rūkė, daug gėrė, beveik nieko nevalgė. Ji gamindavo prašmatniausius patiekalus, kad tik mylimasis nebadautų. Bet viskas baigėsi tuo, kad Bibi sustorėjo, o jis liko kaip buvęs… Moterys jo neišsižadėdavo net po skyrybų. Käbi kiekvieną vasarą atvykdavo į Forės salą, ten jos laukdavo pianinas, darbo studija. Bergmanas nuolat bendravo su Liv Ullmann. Harriet Andersson visada sukiodavosi netoliese, ir Bibi… Ingmaro gyvenime buvo periodų, kai jis jausdavosi labai vienišas. Tuomet sėsdavo prie telefono ir skambindavo savo moterims: aptardavo visus reikalus, pasakodavo, kas gera, kas bloga.

Jūsų likimas panašus: trumpai gyvenote su Bergmanu po vienu stogu, bet nuolat sukotės jo orbitoje. Pati panorote dirbti patėvio filmuose ar tai buvo jo iniciatyva?
Taip sutapo, kad įgijau vyriškų drabužių siuvėjos profesiją, o jiems reikėjo kostiumų asistentės. Bergmanas neapsidžiaugė, kai panorau triūsti jo filme. Bet, kita vertus, mano gebėjimai buvo tinkami, ir jis nedrįso kategoriškai prieštarauti. Podukros padėtis galėjo tik pakenkti. Mano pirmas filmas – „Veidu į veidą“. Vėliau dirbau kitiems jo kompanijos režisieriams, juostose „Rudens sonata“, „Fani ir Aleksandras“. Taip pat esu dirbusi Italijoje.

Nesigailėjote prasiskverbusi į kiną?
Kinu neįmanoma nusivilti – jis toks mistiškas. Ir niekada nežinai, ką ten gali veikti. Buvo atvejis, kai įsiaudrinusi Liv Ullmann vis pašokdavo nuo kėdės ir lėkdavo iš kambario. Kėdė krisdavo, garsiai trinktelėdavo, o Bergmanui triukšmas nepatiko. Na, ir pakišo jis mane po tuo baldu, liepė sėdėti įsikibus į kėdės kojas. Kur dar gautum tokio darbo?

Atrodote labai temperamentinga, o kine – amžinas laukimas. Kol atslinks ar nuslinks debesis, kol operatorius sureguliuos šviesą…
Žinau, apie ką kalbate, visi mano režisieriai ko nors vis laukdavo. Arba apsimesdavo, kad laukia, kai nenutuokdavo, ką daryti. Ir reikalaudavo, kad suvilktum visą drabužinę, nes neapsispręsdavo, ką ir kaip veikti toliau. Ingmarui tokių problemų nekilo ir negalėjo kilti. Jis viską žinojo nuo pradžios iki paskutinio žodžio ir paskutinės sagos. Viskas buvo apgalvota, numatyta iš anksto. Net tai, kad kas nors iš aktorių gali pavargti ar susinervinti. „Okei! Pertrauka! Keturiasdešimčiai minučių išsiskirstome, geriame arbatą.“ Ima aktorių už rankos – ir į kampą... Jis niekada negaišo laiko. Vienas du dubliai – ne daugiau. Tiesa, pamenu, kaip Liv Ullmann kartojo sceną penkiasdešimt devynis kartus, bet tai buvo reta išimtis. Bergmanas dirbo labai profesionaliai ir su profesionalais. Jis norėjo penktą valandą būti namie, šeštą – pietauti, ir taip toliau. Jokių paplepėjimų, jokių pasisėdėjimų iki išnaktų. Jam reikėjo struktūros, rutinos.

Daugumą žmonių rutina gąsdina.
Tik ne jį. Bergmanas visada viską darydavo tuo pačiu laiku, mėgo tuos pačius baldus, tas pačias spalvas, valgė tą patį maistą. O jei ką ir gąsdino rutina – jo artimuosius.
Pavyzdžiui, kai gyvenome Vokietijoje, kur buvo aibė puikiausių pieno produktų, Ingmaras būtinai reikalaudavo švediškos grietinės. Atsimenu vieną atvejį: anuomet teatre jis statė Ibseno pjesę, o aš dirbau scenografo asistente… Žodžiu, reikia grietinės. Ingmaras siunčia mane į Daniją: ten turiu susitikti su jo asistentės dukra, kuri atplauks iš Švedijos. Mes viena kitos nepažįstame – privalau ieškoti ko nors, kas krantinėje mojuos Švedijos vėliavėle ir laikys krepšį su grietine. Radau, paėmiau, ilgai laukiau reiso į Miuncheną, įsėdau į lėktuvą… Kai mama vežė mane į oro uostą, paklausiau jos: „Ar suvoki, kad jei lėktuvas nukristų, aš mirčiau, nes Bergmanas užsimanė tos nelemtos grietinės?“ Ir tai ne vienintelė istorija. Kartą mus aplankė teta, kuriai irgi buvo pavesta atgabenti grietinės. Ji į Miuncheną galėjo skristi tik per Norvegiją ir baisiai nervinosi, kad švediškam produktui nieko nenutiktų: kažkaip šaldė, kažkur dėjo. Bet atskraidino. Sėdime, pietaujame. Ir staiga pasigirsta balsas: „O žinai, tavo atvežta grietinė nėra labai gera…“ Teta metasi į balkoną raudoti, mama užsidaro virtuvėje murmėdama: „Aš jį galėčiau užmušti.“ Pietų kviestas scenografas skubiai atsisveikina…

Tai priekabumas ar reiklumas?
Jo poreikiai nebuvo platūs, bet viskas privalėjo būti kokybiška. Kašmyro kojinės. Kelnės – su ypatingomis klostėmis, kurias jam siūdavau. Audinys – parvežtas iš Anglijos. Jei reikėjo kur skristi, lėktuvas turėjo būti privatus, nors tai kainavo beprotiškus pinigus.

Kaip jūs žiūrite Bergmano filmus, pažinodama autorių, jų „virtuvę“?
Visokių emocijų būna. Pavyzdžiui, „Scenos iš vedybinio gyvenimo“ filmuotos mano namuose. Įsivaizduojate, kokia savijauta, kai eini Paryžiaus gatve pro kino teatrą ir jo languose matai savo namų fotografijas? Kai supranti, kad „Rudens sonata“ pasakoja apie Käbi, o ir kiti siužetai – iš asmeninio režisieriaus gyvenimo. Vieno filmo (neprisimenu pavadinimo) net negalėjau žiūrėti; mačiau tik kelis epizodus. Jis – apie mano tėvų skyrybas ir mamos vedybas su Bergmanu. Žmonės gal ir nežino juostos aplinkybių, bet man jos atrodė tokios akivaizdžios, kad buvau neapsakomai sukrėsta. Nesupratau, kaip galima viešinti tokius privačius dalykus?

Ar judu su Bergmanu bendravote artimiau, pasikalbėdavote akis į akį?
Galiu papasakoti juokingą nutikimą. Kartą po mokyklos nuėjau į kiną. Kai Ingmaras paklausė, ar man patiko filmas, nuoširdžiai suraukiau nosį: „Gal ir nieko. Tik kad buvo nespalvotas. O tokių aš nemėgstu.“ Bergmanas, ligi tol kūręs vien nespalvotas juostas, paplojo man per petį: „Okei. Pažadu pasitaisyti. Kitas mano filmas bus spalvotas.“ Ir išties „Šauksmai ir šnabždesiai“ jau buvo paspalvintas. Tiesa, nedaug. Ingmarui reikėjo, kad viskas asocijuotųsi su moters gimda, viduriais, krauju, todėl vyravo raudona ir juoda spalvos… Apie filmus mes daug kalbėdavomės, ypač Forės saloje. Ten kasdien trečią valandą buvo žiūrimas kinas (vienas iš Bergmano ritualų). O paskui – diskutuojama.

Kai skaitome Dostojevskį, atrodo, kad visi rusai – itin įdomios, sudėtingos asmenybės. Kai žiūrime Bergmaną, tikime, kad mėgstamiausias švedų užsiėmimas – savigrauža. Jūsų tautiečiai išties tokie ar tai tik paties Bergmano projekcija filmuose?
Yra ir kitų, panašių į jį. Ypač vyrų. Yra tokių, kurie jaučiasi nerealizavę savęs, neišnaudoję galimybių. Bet šiaip gyvenimas paprastesnis nei filmuose.

Kaip jūs dabar laikotės, ką veikiate?
Dėstau. Dirbu mokykloje, kurios specializacija – muzika. Gyvendama Italijoje įgijau dar vieną, mokytojos, profesiją. Kine negali tikėtis pastovaus uždarbio, o man reikėjo suktis. Likau viena su kūdikiu. Benjamino tėvas paliko mus, kai sūnui buvo šeši mėnesiai, – turėjau jį išlaikyti… Aš dar grįšiu į Italiją. Svajoju ten pirkti namą. Man patinka šiluma, gėlės.

Keista girdėti, kad žinote duonos kainą. Turtingi tėvai, privačiu lėktuvu skraidęs patėvis... Beje, kam jis paliko savo filmų autorių teises? Juk tai – milijonai?

Jis jas pardavė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Mįslė kariuomenėje: ligoninėje guli 8 apsinuodiję kariai, o Vaidoto batalionas tai neigia

15min eksperimentas Gazas

15min/Gazas patikrino: ką naktį mato vairuotojas, jei pėsčiasis eina su „tautine apranga“

24sek

Vilniaus „Rytui“ – rimti kaltinimai: ispano istorija atskleidžia nuslėptus mokesčius?

Aktualu

„MG Baltic“ voratinklį narpliojęs D.Dargis: „Abejoju, kad kaltinamieji byloje sės į kalėjimą“

24sek

Šaras subtiliai sureagavo į „Barcelona“ trenerio gnybtelėjimus

Vardai

Internete žaibiškai pasklidusi parodija Karolinos Meschino nė kiek neįžeidė: „Nauda abipusė“

Aktualu

Vyriausiasis Kauno prokuroras paaiškino painiavą dėl E.Kručinskienei reiškiamų įtarimų

24sek

„Barcelona“ treneris įgėlė „Žalgiriui“: lengva Eurolygoje, kai Lietuvoje nėra ką veikti

Aktualu

Nacionalinėje žiniasklaidoje populiariausi I.Šimonytė ir G.Nausėda, regionuose – A.Juozaitis

Gyvenimas

Ūsuotasis Vilnius: kodėl barzda ir ūsai laikomi vyro sveikatos simboliais?

24sek

Marius Grigonis apie „Barcelona“ pergalių seriją: pralaimėjimai turi ateiti

Aktualu

J.Petrauskienė apie problemas dėl etatinio apmokėjimo: kalti ne teisės aktai

Verslas

Seime – dar vienas alkoholio ribojimų raundas

Mokslas.IT

Sausiausiai pasaulio dykumai lietus atneša ne gyvybės proveržį, o mirtį

Vardai

19-ąjį gimtadienį švenčianti Iglė: „Dar niekada nesijaučiau tokia mylima ir mylinti“

Aktualu

Traukiantis JK kabineto nariams Th.May tikino, kad „Brexit“ susitarimo alternatyva – jokio „Brexit“

Vardai

Dėl krūtinės sukritikuota S.Burbaitė: „Jei atrodo, kad be krūtinės nėra gyvenimo, man jūsų gaila“

Gazas

Konkursas „Lietuvos metų automobilis 2019“: kuris iš jų geriausiai tinka šeimai?

Maistas

Nuoširdi Kalėdų dovana, kurią gaminant įsitrauks visa šeima, o išlaidauti neprireiks

24sek

Vilniaus „Ryto“ atsakymai į išvyto ispano kaltinimus: „Jis kenkė klubui“

Naujienos

Gyvenimas

K.Mišinienė: „Seksualinę prievartą patiria ne tik įkalinimo ar globos įstaigose esantys vyrai“

Aktualu

Mįslė kariuomenėje: ligoninėje guli 8 apsinuodiję kariai, o Vaidoto batalionas tai neigia

15min eksperimentas Gazas

15min/Gazas patikrino: ką naktį mato vairuotojas, jei pėsčiasis eina su „tautine apranga“

Vardai

„Atspėk, kas dėžėje“ premjera: tokių Monikų dar nematėte – iš baimės net drebėjo rankos

24sek

Vilniaus „Rytui“ – rimti kaltinimai: ispano istorija atskleidžia nuslėptus mokesčius?

Aktualu

„MG Baltic“ voratinklį narpliojęs D.Dargis: „Abejoju, kad kaltinamieji byloje sės į kalėjimą“

24sek

Šaras subtiliai sureagavo į „Barcelona“ trenerio gnybtelėjimus

Vardai

Internete žaibiškai pasklidusi parodija Karolinos Meschino nė kiek neįžeidė: „Nauda abipusė“

Maistas

Vakarienė pas Jurgą ir Paulių. Sicilija: pamirškite mafiją! Eikite valgyti! (su arabiškais skonio motyvais)

Aktualu

Vyriausiasis Kauno prokuroras paaiškino painiavą dėl E.Kručinskienei reiškiamų įtarimų

24sek

„Barcelona“ treneris įgėlė „Žalgiriui“: lengva Eurolygoje, kai Lietuvoje nėra ką veikti

Verslas

Konkursas „Už darnią plėtrą“: būstai prie Vingio parko su vaizdu į Nerį

Aktualu

Nacionalinėje žiniasklaidoje populiariausi I.Šimonytė ir G.Nausėda, regionuose – A.Juozaitis

Mokslas.IT

Astronomai atrado aplink Saulės kaimynę skriejančią „superžemę“

Vardai

19-ąjį gimtadienį švenčianti Iglė: „Dar niekada nesijaučiau tokia mylima ir mylinti“

Gyvenimas

Ūsuotasis Vilnius: kodėl barzda ir ūsai laikomi vyro sveikatos simboliais?

Aktualu

Traukiantis JK kabineto nariams Th.May tikino, kad „Brexit“ susitarimo alternatyva – jokio „Brexit“

Kultūra

„Scanorama“ meta inkarą Klaipėdoje: repertuare – populiariausi festivalio filmai

24sek

Marius Grigonis apie „Barcelona“ pergalių seriją: pralaimėjimai turi ateiti

Gazas

Renkame Lietuvos Šimtmečio automobilį: „Moskvich-400“

Vardai

Ypatingos

07:22
06:20

Gera keliauti kartu

Ko reikia šiuolaikiniam pirkėjui?

Sveikata

Mamos prieš meningokoką

Būk nesustabdoma

Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką