Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Daina Bosas: kad mūsų pasaka tęstųsi amžinai...

Foto naujienai: Daina Bosas: kad mūsų pasaka tęstųsi amžinai...
zmones24.lt / Gedimino Žilinsko nuotrauka
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nors Daina Bosas nedirbo tik tris mėnesius, žiniasklaida jau spėjo žavią moterį pakrikštyti namų šeimininke.

Daugiau 15min Vardai naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Vardas, pavardė: Daina Bosas.

Gimimo data, vieta: 1970 12 05, Kaunas.

Šeiminė padėtis: ištekėjusi už verslininko Antano Boso (53), turi sūnų Luką (17) ir dukrą Mariją (9).

Užsienio kalbos: laisvai kalba anglų, rusų ir danų kalbomis.

Pasiekimai: verslininkė, vienos įmonės bendraturtė, šiuo metu dirba vienos kompanijos komercijos direktore.


Nors Daina Bosas nedirbo tik tris mėnesius, žiniasklaida jau spėjo žavią moterį pakrikštyti namų šeimininke. „Kas galvoja, kad namų šeimininkės nieko neveikia, galiu patikinti - Dieve mano, kiek darbo jos turi!“ - atvirai sako Daina.


- Daina, persikraustėte gyventi į Palangą - sostinės šurmulį iškeitėte į ramų pajūrio užutekį. Ko labiausiai pasiilgstate ir kas Jus džiugina Palangoje?


- Šį klausimą pastaruoju metu man užduoda labai dažnai. Visiems atsakau, kad Palanga man patinka. Tai mažas, jaukus, tvarkingas miestelis, o šurmulio jame, patikėkite, tikrai pakanka. Kol Antanas dirbo Seime, Palangoje lankydavomės kiekvieną savaitgalį. Kas gali būti geriau už gryną orą, kurio didmiesčiuose taip trūksta?! Vilniuje būnu kartą per savaitę, tad negalėčiau pasakyti, kad visiškai atitrūkau nuo sostinės gyvenimo. O vakarėliai ir naktiniai klubai mūsų su Antanu niekada pernelyg neviliojo.


- Kadaise minėjote, kad namų šeimininkės statusas - ne Jums. Kaip pasikeitė Jūsų gyvenimas, kai ėmėte daugiau dėmesio ir laiko skirti ne darbui, o namams, šeimai?


- Mano šeima niekada nestokojo mano dėmesio netgi tada, kai daug dirbau. O namų šeimininke aš netapau - vėl dirbu. Į Palangą krausčiausi ne tik aš, bet ir mano dukra Marija. Kadangi į viską žiūriu atsakingai, privalėjau padėti jai apsiprasti naujuose namuose, naujoje mokykloje. Jei turiu sąlygas nesidraskyti tarp darbo ir namų, kodėl turėčiau tai daryti? Dėl šių priežasčių ir išėjau iš darbo, tačiau visada žinojau, jog tai amžinai nesitęs.


- Esate labai graži moteris. Juk sakoma, kad gražiems žmonėms gyventi lengviau. Ar Jūsų gyvenime pasitaikė tokių situacijų, kai grožis Jums padėjo?


- Grožis - labai subjektyvus dalykas. Tai amžinų diskusijų ir ginčų tema. Visiems juk neįtiksi, ir vargu ar reikia stengtis tai daryti. Grožis nėra mano amatas - nesu modelis, grožio konkursuose nedalyvauju, todėl per šią prizmę būti vertinama nenorėčiau. Abejoju, ar kada nors grožis man padėjo - niekada gyvenime nemanipuliavau savo išvaizda.


- Tačiau neslepiate, kad išvaizdą puoselėjate labai atidžiai.


- Kaip ir kiekviena moteris, kuri nori būti patraukli savo vyrui, rūpinuosi išvaizda. Kiek prisimenu save, visada tai dariau. Man ne vis vien, kaip atrodau. Niekada nesidangsčiau nei gimdymais, nei amžiumi - manau, kad ir subrendusi, ir kelis vaikus pagimdžiusi moteris gali atrodyti nepriekaištingai. Neslėpsiu - reikia daug pastangų. Pagrindinė mano grožio ir geros savijautos paslaptis yra sportas, sveikas ir subalansuotas maistas, įvairūs masažai. Kaip ir visos moterys, savyje randu trūkumų, bet pirštu į juos nebaksnosiu (šypsosi).


- Lietuvoje vedybų sutartis dažniausiai būna išimtis, o ne taisyklė. Tačiau Jūs teigiate, kad vedybų sutartį pasirašyti būtina. Kodėl?


- Tarp pasiturinčių žmonių tai neretai jau yra norma. Nesuprantu, kodėl Lietuvoje taip įtariai žiūrima į vedybų sutartis - juk jomis vadovaujamasi tik skiriantis. O jei žmonės skiriasi, natūralu, kad nė vienas iš sutuoktinių nenori būti nuskriaustas.


- Kol nebuvote ištekėjusi, minėjote, kad su mylimu žmogumi susiskambindavote be jokios ypatingos priežasties - vien tam, kad išgirstumėte jo balsą. Ar ši miela smulkmena išliko ir prisiekus vienas kitam amžiną meilę?


- Be jokios abejonės, taip elgiamės iki šiol. Per dieną susiskambiname ar paflirtuojame trumposiomis žinutėmis daugybę kartų. Tikiuosi, kad tai tęsis amžinai.


- Puikiai sutariate su Antano vaikais, o ir Jūsų atžalos tapo Jūsų vyro draugais. Ar būna tokių progų, kai susirenkate visi kartu?


- Nuo pat mūsų santykių pradžios tarp manęs ir Antano vaikų nebuvo jokių nesusipratimų ar nepagarbos. Neabejoju, tam įtakos turėjo ir tai, kad aš nebuvau Antano šeimos skyrybų priežastis. Vyro vaikai dažnai atvažiuoja pas mus į svečius. Su mano vaikais Antanas sutaria puikiai. Kitaip ir būti negali - juk kiekvienas suaugęs protingas žmogus moka rasti kelią į vaiko širdį.


- Per pirmąjį susitikimą Antanas Jus sužavėjo nerealiu humoro jausmu. Ar Jūsų vyras vis dar sugeba Jus pralinksminti?


- Antanas humoru jausmu trykšta nuo ryto iki vakaro. Mano vyras visada geros nuotaikos, kupinas energijos - gera būti šalia tokio žmogaus. Antano gerąsias savybes galėčiau vardyti ilgai... Jis be galo rūpestingas, už jo jaučiuosi tarsi už mūro sienos. Nors už vyrą esu jaunesnė penkiolika metų, tačiau savo sportiškumu ir veiklumu jis mane gerokai lenkia. Antano dėka mano laisvalaikis tapo daug turiningesnis: mes daug keliaujame, sportuojame, medžiojame, žvejojame, iškylaujame... Apie geresnį vyrą net negalėčiau pasvajoti.


- Mėgstate žvejoti ir medžioti. Sako, kad moteris, turinti tokių pomėgių, kiekvieno vyro svajonė...


- Su Antanu pirmiausia esame geri draugai, o draugai laisvalaikį leidžia kartu. Medžioklėje aš dažniau grožiuosi gamta, fotografuoju, o žvejyboje drąsiai į rankas imu meškerę, kartais net ir visą dieną jos nepaleidžiu. Ir ant ledo žvejojau - stintas gaudžiau.


- Jūsų vyras mėgsta šeimininkauti virtuvėje. Kokiais kulinariniais šedevrais Antanas nustebina Jus ir svečius?


- Antanas - virtuvės virtuozas. Reikia saugotis, kad ragaudama nepriaugčiau nereikalingų kilogramų (juokiasi). Visi jo draugai žino, jog jie, užsukę į svečius, paragaus kažko skanaus - Antanas nežiūri į jokias kulinarines knygeles. Receptus jis kuria pats.


- Neslepiate, kad esate laimingas žmogus. Visgi, ko paprašytumėte auksinės žuvelės?


- Kaip mama, auksinės žuvelės paprašyčiau, kad vaikai užaugtų sveiki ir laimingi. O kaip žmona... Kad mūsų pasaka tęstųsi amžinai...

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką