Dabar populiaru
Publikuota: 2009 vasario 21d. 11:00

Dainininkė Vita Rusaitytė: turiu dėkoti visiems dievams…

Foto naujienai: Dainininkė Vita Rusaitytė: turiu dėkoti visiems dievams…
zmones24.lt / Gretos Skaraitienės nuotrauka

Dainininkė Vita Rusaitytė (31) savo šiandieną apibūdina trumpai: „Pilnatvė."

Dainininkė Vita Rusaitytė (31) savo šiandieną apibūdina trumpai: „Pilnatvė." Akys mudviem plepantis apie nuostabią jos šeimą - vyrą, vieną didžiausių Lietuvos džiazo profesionalų Skirmantą Sasnauską (47), sūnelį Simoną (2) - gražius namus, mėgstamą darbą nuoširdžiai žiba. Tos pilnatvės kaina - drąsa sutikus SAVO žmogų nebijoti keistis. Keisti save, aplinką, kitų požiūrį. „Ar vertėjo? Žinoma. Dabar viskas taip, kad nieko daugiau negalėčiau Dievo prašyti", - šypsosi Vita.


Paauginusi Simoną, stipraus specifinio balso dainininkė, daugybės džiazo festivalių dalyvė ir ne vieno laimėtoja vis dažniau pradėjo rodytis popscenoje, televizorių ekranuose - filmuojasi LTV projekte „Mūsų dienos kaip šventė", dalyvavo „Dainų dainoje", išleido albumą „Kokia graži diena...". Noro kurti, idėjų - nors vežimu vežk. Vita juokiasi paneigusi seną tiesą, kad ryškiausiems darbams menininkus įkvėpė kančia, netektys, badas ar nelaiminga meilė. Jos kūrybingumas pražydo tada, kai pasijuto mylima ir labai labai laiminga. Po koncertų, filmavimų ar paskaitų Vilniaus kolegijoje, kur dėsto vokalą, atlikėja skuba į jaukius namus Vilniaus pakraštyje, šalia miško, prie Neries vingio.


„Skirmantas - žvejas. Nueina prie upės, pamėto meškerę. Aš vežimėlį su Simonu irgi ten nusistumdavau. Dabar jau jis ir pats su tėčiu žvejoti nubėgs. Pušynėlis šalia, grynas oras. Mašina pravažiuoja - jau man smirdi išmetamosiomis dujomis, - vardija gyvenimo toli nuo centro ūžesio pranašumus. - Simukas pamišęs dėl krapų. Net lysvelę palei namą turėjau sukasti ir jų prisėti. Turime puikią auklę - šalia gyvenančią močiutę, kuri šiltnamyje nuo ankstyvo pavasario visokių daržovių priaugina. Simas, galima sakyti, tą šiltnamį nuvalgo. Paskui dar veda mane pas kaimynus: „Pas dėdę Gintarą yra krapų." Židinyje dega malkos, Vita pliko kavą, aplink zuja Skirmantas, o mažasis Simonas birbina po kambarį žaislinį elektra varomą motociklą. Tikra šeimyninė idilė.

„Sykį žurnale skaičiau chiromantės komentarus apie žinomų žmonių delnus. Man įstrigo jos žodžiai: „Turbūt jau per vėlu, reikėjo tą svarbų žingsnį žengti anksčiau." Matyt, išties dažnai jaučiame, kad mums negerai, bet bijome ką nors keisti. Bijome dėl finansinių dalykų, bendro turto. Bet, jei jauti, kad tikrai reikia permainų, bijoti negalima. Jei Dievas užvėrė duris, kur nors atvers langą. Visi ieškome laimės, pilnatvės. Ir kaip svarbu kartais drąsiai rizikuoti", - kalba Vita.


Ką pagalvos kiti? Juk man su juo gyventi!


„Skirmantas - viskas viename. Žmogus, greta kurio jaučiuosi kaip prie ąžuolo, jei lyginčiau su medžiu. Mano uola. Vidinis jo palaikymas ir pagalba - neįkainojama ir nenusakoma. Dėl to, kad sutikau tokį žmogų, turiu dėkoti visiems dievams. Per koncertus, jei tik jis gali, visuomet prašau pabūti šalia. Scenoje jaučiuosi užtikrintai, bet kažkaip gera, kai jis greta. Būna, dar neišėjo iš namų, o aš jau pasiilgstu. Toks noras būti drauge...


Pirmą kartą jį pamačiau Panevėžyje džiazo festivalyje. Į repeticiją atėjo truputį pavėlavęs. Kaip karalienė kokia. Jaučiau, šiurpulys per visą kūną nuėjo. Galvojau: kas gi čia darosi? Išskirtinis dalykas šioje istorijoje tai, kad kai susipažinome, jam buvo ne aštuoniolika, dvidešimt ar dvidešimt penkeri. Jis buvo subrendęs žmogus, turėjo susiformavusią socialinę aplinką. Tiesiog išėjo iš namų, kuriuose daug metų gyveno su moterimi. Ji, beje, labai šauni, puikiai bendraujame. Tuo metu, matyt, jų santykiuose jau kažko trūko. Kiti ir dvidešimt devynerių sako: „Man jau viskas, per vėlu keistis." Skirmantas keturiasdešimt dvejų ryžosi viską pradėti nuo pradžių. Gal dėl to likimas mums nusišypsojo? Kai jis pasakė, kiek metų, galvojau: gal kokiu dešimtmečiu padaugino? Juk žmogaus amžius eina iš vidaus. Metų skirtumo tikrai nejaučiame. Abiem reikėjo peržengti ribą: oi, ką kiti pagalvos? Tegul galvoja, ką nori! Juk aš, o ne aplinkiniai su juo gyvens. Man gerai. Gal džiazo pasaulis išmoko mąstyti laisvai, neprisirišti prie taisyklių? Nebijojau nepopuliarių sprendimų, nebijojau būti laisva.


Kai su Skirmantu susiėjome, kiekvienas išrovėme save su šaknimis iš sociumo, kuriame buvome. Daug kas nepripažino jo išėjimo iš anų namų. Juolab - su tiek jaunesne. Nepatikėjo, kad būsiu rimta. Aš taip pat išėjau iš tam tikro rato. Abu likome be namų, draugų. Apsigyvenome Šventojo Stepono gatvėje. Kartą važiuojame mašina, žiūrim, eina fotografas Vytautas Suslavičius. Sustojome. Buvome pažįstami tik iš džiazo festivalių. Sako: „Labas, aš čia gyvenu." Taip susidraugavome! Jis buvo pirmas tikras draugas nuo bendrų mūsų su Skirmantu dienų. Paskui tapo Simono krikšto tėvu. Su metais draugų daugėjo. Vieni senieji grįžo, atsirado naujų.

Sakote, meilė trunka trejus metus?.. Tiek tų pasisakymų apie meilės trukmę girdėjau! Vieni sako: ji trunka trejus metus, kiti tikina, kad krizė prasideda po septynerių ar aštuonerių metų. Dar kiti - po dešimties. Mes kartu - jau šešerius metus. Ir po tiek laiko mylime vienas kitą labiau nei tada, kai tik susipažinome, kai įsimylėjome. Įsimylėjimas, žinoma, labai, gal net labiausiai, jaudinantis momentas gyvenime. Bet tai - laikina. Jis arba blėsta, arba perauga į meilę. Kuri lygiai taip pat - gęsta arba laikui bėgant stipriau įsiliepsnoja. Viskas priklauso nuo žmonių... Dažnai pagauname, kad vienas pradeda sakinį, o kitas jį baigia. Tas ryšys - nuostabus.


Sūnelis viską sudėliojo į vietas


Kraustytis į normalią gyvenamąją vietą paskatino tai, kad norėjome vaiko. Įsikėlėme, kai jau laukiausi Simoniuko. Įrengti namą skubėjome: norėjome būtinai kuo greičiau jame apsigyventi. Spaudė ir banko terminai. Nusipirkome tik sienas. Teko šiek tiek keisti ir jas - didinti langus. Viską padarėme per pusę metų. Skirmantas dirbo įsikinkęs. Jis - dvigubas Jautis (gimęs po Jaučio ženklu Jaučio metais). Aš į daug ką būčiau reagavusi moteriškai: na, gal ir nebūtinai gerai viskas, bet jau padaryta - negi griausi? O jis: ne! Kas, kad padaryta, jei blogai - reikia išgriauti. Jis - geležinių nervų. Viską taip ramiai daro! Stebiu, mokausi ramybės... Aš - impulsyvi. Jei jau užsidegu, viską turiu tuoj pat padaryti. O jis - priešingai. Apgalvos, pasvers visus „už" ir „prieš". Tik tada darys. Mes vienas kitą papildome. Jis mane truputį atšaldo. Pats gal kartais daug ką norėtų lėčiau daryti, bet aš pastumiu, paskatinu, taip ir važiuojam...


Įrengiant namą numačiau, kad man reikės „suknelinės". Skėlėme kone trečdalį palėpės atskira konstrukcija. Vis vien tų suknelių prisikaupia tuntai. Ar sunku jas išmesti? Neįmanoma! Jei kurią išmesi, jau kitą dieną jos prireiks. Čia pagal Merfio dėsnį. Tiesą sakant, tą prisimindama vis pagalvoju: tegul pabūna.


Kai pirkome namą, jame buvo garažas su kabliu lubose varikliui iškelti. Nutarėme, kad mašina stovės lauke, kambario jai nerengsime. Tą patalpą pavertėme darbo kambariu. Jo dalį Skirmantas išklijavo veidrodžiais, kad galėčiau scenos judesius tobulinti. Kita pusė dirbtuvių skirta muzikai.

Kai gimė Simonas, jau buvome normaliai įsikūrę. Sūnus viską sudėliojo į vietas. Matyt, bet kuri mama pasakytų tą patį: gimus vaikui atsirado vidinė ramybė, žinojimas, kas svarbiausia. Ne žūtbūt ką nors pasiekti, daryti karjerą. Ne. Svarbiausia - tas mažas žmogus, dėl kurio viską dariau ir darysiu. Jį maitinau tiek, kiek galėjau. Septynis mėnesius Simonas gėrė tik mano pieną. Nieko kito. Norėjau, kad įgytų kuo stipresnį imunitetą. Prisimenu, kartą nusipirkau kūdikiams skirtą maisto mišinuką - maža kas kada nutiks. Perskaičiau jo sudėtį ir pasakiau: NE. Net į koncertus važinėdama pasirūpindavau, kad namuose visą laiką būtų mano pieno. Nuo septynių mėnesių Simonas gavo jau ir kitokio maisto, bet dar bent pusmetį ir pati jį maitinau. Aišku, vaikui nebūčiau galėjusi suteikti viso gėrio, jei nebūtų padėjęs Skirmantas. Jis man leisdavo išsimiegoti kiek įmanoma. Kūdikio priežiūrą per pusę dalydavomės net naktimis. Skirmantas pusę nakties miegodavo su vaiku, man jį atnešdavo tik maitinti.


Po gimdymo kovojau su Simono „palikimu" - dvidešimčia papildomų kilogramų. Buvo apėmęs striokas: kaip grįžti į sceną? O grįžti labai norėjau... Teko pasiplatinti kai kurias sukneles. Dabar jos nenešiojamos, nes per didelės. Teko keisti mitybą. Nepalaikau minties, kad jei maitini, turi viską šlamšti. Juolab kad berniukams ypač dažnai pilvuką pučia. Kartą, penktą jo gyvenimo dieną, išpūtė taip, kad skambinome į greitąją. Pasirodo, maitinant negalima net duonos valgyti. Du mėnesius valgiau grikius, troškintą jautieną, veršieną, morkytes, kalakutų krūtinėles. Keisdama sauskelnes pastebėjau, kad net jos grikiais kvepia! Tokia mityba tiko ir man, ir mažajam. Pienas buvo labai maistingas. Paskui ėmiau intensyviai sportuoti. Dabar sveriu mažiau nei iki gimdymo. Norisi kaip nors sceniniu įvaizdžiu pasirūpinti. Koncertuodama daug judu, tam reikia išlavinto instrumento - kūno.


Esame puikus tandemas


Albumas išėjo. Galvojau, paskui bus ramesnis kūrybos periodas. Bet, jaučiu, viduje kirba viena kita mintelė. Tegul sau kirba, kristalizuojasi. Dabar apie kūrybą daug kalbamės su Skirmantu. O kai susidraugavome, kurį laiką šios srities nelietėme. Gyvenome kiekvienas sau su savo menais. Barjerą galiausiai perlipome. Turime likimo dovaną - vienas kitam galime pasakyti tai, ko mums niekas, joks žmogus iš šalies, nepasakys. Galime vienas kitam pabūti mokytoju. Bet to siekėme po truputį, pamažu. O dabar esame toks tandemas! Kiekvienų santykių pagrindas - pagarba. Mes vienas kitą taip gerbiame, kad pastabas sakome gražiai, neįžeidžiamai. Tiek apie asmeninius dalykus, tiek apie profesinius. Ar kurdami vienas kitą papildome? Mane Skirmantas - tikrai. Jis turi tokią didelę patirtį, įdirbį, kad negali man to neperteikti. O Skirmantui?.. Jis labai daug man padeda. Gal kiek nors pats ir nukenčia. Bet dabartinė mūsų būsena - ramybė ir pilnatvė - jokiam žmogui negali neišeiti į naudą. Gera kurti, kai jaučiu vidinį komfortą: geri namai, suprantantis vyras, nuostabus vaikiukas, meilė, šiluma. O jei būtų blogai... Viešpatie, kokia kūryba? Ieškočiau, kaip tvarkytis gyvenimą. O dabar viskas taip gerai, kad sunku ir apsakyti..."

Temos: 2 Rusai Džiazas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Gyvenimas

Medžio drožėjas Raimundas Blažaitis savo kūrinius paskleidė po visą pasaulį

Sportas

Penktas pasaulyje – titulą praradęs Simonas Bilis vėl gerino Lietuvos rekordą

Gazas

Viena rečiausių „Porsche“ mašinų pasaulyje kvepia kava

Aktualu

Dviguba pilietybė: skautas Aivaras lietuviškai kalba jau su čekišku akcentu (1)

Vardai

Su seserimis ir pussesere uždainavęs R.Kirilkinas: „Galbūt daugiau to niekada nebepakartosime“

„Atsarginiai“: brolių Lavrinovičių staigmena, J.Valančiūno atostogos ir geriausi NBA visų laikų duetai

Maistas

Renatos Ničajienės „Sezoninių skanumynų istorijos“: kalėdinė dovana – šokoladas su spalvingais priedais

Gyvenimas

„Lanvin“ vyriausioji dizainerė E.Čekanavičiūtė – apie modelių išnaudojimą, greitąją madą ir paryžietes

Aktualu

Sinoptikas perspėja vairuotojus ir pėsčiuosius: formuosis ledas, jį paslėps sniegas

Aktualu

Linas Šipavičius: Sekmadienio Evangelija. Duokite tikrų atsivertimo vaisių!

Sportas

Kaip atsarginiu „Žalgiryje“ laikytas gynėjas iš vilniečių atėmė du titulus

Verslas

Dirbęs Londono metro emigrantas grįžo su stuburo trauma: bent jau gydymas Lietuvoje nekainavo

Vardai

Inetos Stasiulytės ir Deivido Meškausko namuose sužibo eglė: po žaliaskare – pirmagimė Marija

Verslas

Statybos inspekcija: aikštelės prie „Megos“ įrengtos be leidimo, kas statė – neaišku

Gyvenimas

S.Petrunina apie atsakingą vartojimą ir Kalėdas be išlaidų: „Papuošti namus paprasta“

Sportas

Naujas rekordas – tiek kalėdiškai persirengusių bėgikų Vilnius dar neregėjo

Vardai

54 kilogramus numetusi R.Antonovienė nepaliauja stebinti: pakeitė šukuoseną ir pasiputlino lūpas

Aktualu

Šiaurės Korėjoje minimos 7-osios Kim Jong Ilo mirties metinės

Sportas

Bokso vakarėlis – daugiausiai uždirbantis kovotojas C.Alvarezas sudorojo britą

Aktualu

Blaivumo patikros vengęs vairuotojas nuo pareigūnų bandė slėptis pas Gegužinės ugniagesius

Naujienos

Gyvenimas

Medžio drožėjas Raimundas Blažaitis savo kūrinius paskleidė po visą pasaulį

Aktualu

Klimato kaitos konferencija Katovicuose: trys pagrindiniai rezultatai

Gazas

Viena rečiausių „Porsche“ mašinų pasaulyje kvepia kava

Sportas

Penktas pasaulyje – titulą praradęs Simonas Bilis vėl gerino Lietuvos rekordą

Vardai

Su seserimis ir pussesere uždainavęs R.Kirilkinas: „Galbūt daugiau to niekada nebepakartosime“

„Atsarginiai“: brolių Lavrinovičių staigmena, J.Valančiūno atostogos ir geriausi NBA visų laikų duetai

Aktualu

Dviguba pilietybė: skautas Aivaras lietuviškai kalba jau su čekišku akcentu (1)

Maistas

Renatos Ničajienės „Sezoninių skanumynų istorijos“: kalėdinė dovana – šokoladas su spalvingais priedais

Kalėdinis „Eurovaistinės“ bėgimas 2018

Gyvenimas

„Lanvin“ vyriausioji dizainerė E.Čekanavičiūtė – apie modelių išnaudojimą, greitąją madą ir paryžietes

Aktualu

Linas Šipavičius: Sekmadienio Evangelija. Duokite tikrų atsivertimo vaisių!

Sportas

Kaip atsarginiu „Žalgiryje“ laikytas gynėjas iš vilniečių atėmė du titulus

Verslas

Dirbęs Londono metro emigrantas grįžo su stuburo trauma: bent jau gydymas Lietuvoje nekainavo

Vardai

Inetos Stasiulytės ir Deivido Meškausko namuose sužibo eglė: po žaliaskare – pirmagimė Marija

Verslas

Statybos inspekcija: aikštelės prie „Megos“ įrengtos be leidimo, kas statė – neaišku

Gyvenimas

S.Petrunina apie atsakingą vartojimą ir Kalėdas be išlaidų: „Papuošti namus paprasta“

Vardai

54 kilogramus numetusi R.Antonovienė nepaliauja stebinti: pakeitė šukuoseną ir pasiputlino lūpas

Aktualu

Sinoptikas perspėja vairuotojus ir pėsčiuosius: formuosis ledas, jį paslėps sniegas

Sportas

Naujas rekordas – tiek kalėdiškai persirengusių bėgikų Vilnius dar neregėjo

Sportas

Geriausiu Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotoju išrinktas Arturas Seja

Vardai

Gera keliauti kartu

Kviečiame anties

Šiemet buvau geras

Maistas

Dovanoju sveikatą

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką