-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Giedrė Rusytė: laikas parodys, kaip gyvensime

Tiltų jie nesudegino - poetiškai būtų galima apibūdinti vienos garsiausių šalies modelių Giedrės Rusytės (23) ir jos vyro bei vienintelio sūnaus Majaus tėvo Arūno Savukyno (37) santykius.
Foto naujienai: Giedrė Rusytė: laikas parodys, kaip gyvensime
Oksanos Točickajos (studija FOTOS) nuotrauka / zmones24.lt
Tiltų jie nesudegino - poetiškai būtų galima apibūdinti vienos garsiausių šalies modelių Giedrės Rusytės (23) ir jos vyro bei vienintelio sūnaus Majaus tėvo Arūno Savukyno (37) santykius. „Niekada atvirai nekalbėjau apie asmeninį gyvenimą, bet dabar suprantu, kad vieną kartą reikia pasakyti, kas vyksta. Jaučiu, aplink mane kuriamos legendos“, – po ilgų derybų dėl pokalbio prabilo Giedrė.

Gal ir pradėkime nuo aktualijų: ar tiesa, kad su Arūnu kurį laiką nebegyvenate kartu?
Nusprendėme pagyventi atskirai. Tai galima įvardyti kaip mūsų šeimos krizę. Susėdome ir suskaičiavome, kad greičiausiai mus ištiko septynerių metų krizė (šypteli). Tiek laiko esame kartu nuo draugystės pradžios. Pačios santuokos, kaip civilinio akto, nesureikšminu, nes ji truko labai trumpai. Laukiausi Majaus, todėl Arūnas, kaip garbingas vyras, pasiūlė tapti jo žmona. Žinoma, sutikau. Mylėjau Arūną ir norėjau, kad mūsų vaikelis gimtų šeimoje. Oficialiai santuoka buvo nutraukta gerokai anksčiau, bet tam buvo kitų motyvų. Tikrai ne mūsų jausmai.
Atsidūriau tokioje situacijoje, kuri ir juokinga, ir graudi. Iš principo man atrodo kvaila kalbėti apie asmeninius dalykus ir aiškintis tautai, kaimynams, kaip jaučiuosi ir ką ketinu daryti. Kita vertus, žmonės mato, kas vyksta mūsų šeimoje, ir daro įvairias išvadas. Todėl turbūt geriau kalbėti.
Kaip jautiesi? Nuo jaunų dienų buvai pripratusi gyventi dviese. Gal dabar mėgaujiesi laisve?
Nežinau, ką tai reiškia – mėgautis laisve. Manęs niekas niekada nebuvo užrakinęs namuose. Visada turėjau asmeninę laisvę. Arūnas ją irgi turėjo. Mūsų šeimoje niekada nebuvo pavydo scenų ir aiškinimo: neik, nežiūrėk, nesišypsok. Visus bendro gyvenimo metus tiek aš, tiek Arūnas daug keliavome, gal todėl dabar nejaučiu vienišumo. Pagaliau to jausmo turbūt niekada man neleis patirti Majus.
Gal krizė kilo dėl dažnų kelionių?
Kiekvienas bandome ieškoti krizės priežasčių. Nemanau, kad tam reikšmės turėjo mūsų išvykos.
Kitas vyras? O gal kita moteris?
Jokiu būdu ne. Dėl to esame visiškai ramūs.
Kada nusprendėte, kad neverta vienas kito varginti, o teisingą sprendimą padės priimti laikas?
Trintis buvo jau kurį laiką, bet vieną dieną reikėjo susėsti ir pasikalbėti. Tai atsitiko prieš gerą mėnesį. Galvoju, kad nedaug šeimų krizes sprendžia taip kultūringai. Nereikia vaidinti idealios šeimos, jeigu jos nėra. Nors ir kaip atsitiktų, mums abiem išsiskyrimas nebebus skausmingas. Mes tikrai nekaltinsime vienas kito ir netaškysime purvais.
Kuo dabar gyvena, ką veikia „nacionalinė vertybė“? Pameni, prieš kelerius metus tau buvo suteiktas toks statusas?
Tikrai taip. Keisčiausia, kad man tas įvertinimas prilipo. Net televizijoje kai kas į mane taip ir kreipiasi. Prisipažinsiu, tai glosto savimeilę, bet ir kelia juoką. Kai esi žinomas žmogus, natūralu, kad jam kuriami visokie „titulai“.
Iki šiol dirbu modeliu. Vieną dieną per savaitę skiriu darbui televizijoje laidoje „Paparacai lt.“. Gerai, kad tai neatima daug laiko, nes turiu jo užtektinai dirbti pernai kartu su drauge įkurtoje modelių agentūroje „G Models“. Nepamirškime, kad auginu sūnų Majų. Jis lanko darželį, bet vakare su juo stengiuosi kuo daugiau pabendrauti. Džiaugiuosi, kad tėtis, kai tik būna Lietuvoje, visada daugiausia laiko praleidžia su mūsų berniuku. Tiesa, kartais gaunu pasiūlymų iš savo agentės padirbėti modeliu užsienyje, bet jų nėra tiek daug. Ten visi žino, kad man šeima svarbiau, todėl ilgalaikių sutarčių nesiūlo.
Gyvenu puikų gyvenimą. Pastaruoju metu visiems manęs labai pagailo. Sako, kad mano akys pasidarė liūdnos. Nesu iš tų, kurie blaškosi, ieško, jei nepatinka, viską meta ir vėl ieško. Ir šeimos atžvilgiu esu pastovus žmogus. Jeigu nusprendėme, kad turime pabūti atskirai, vadinasi, esu atskirai, viena. Giliai širdyje jaučiu, kad viskas bus gerai. Suprantu, kad bandomasis asmeninių santykių laikotarpis skamba juokingai, bet tikiu, jog mes pasirinkome labai civilizuotą būdą spręsti kilusius nesklandumus. Būtų keista, jei išsidraskytume, rėktume, zyptume arba kentėtume ir, neduok Dieve, nieko niekam apie tai nesakytume. Į detales nenoriu leistis, visada saugojau ir saugosiu asmeninį gyvenimą. Apie šitą faktą taip pat nenorėjau kalbėti, stengiausi jį nuslėpti, bet nepavyko, todėl tenka ir apie tai pašnekėti.
Tarp guodėjų yra ir tokių, kurie, neva, rūpinasi, kaip gražuolė Rusytė dabar be vyro gyvens. Iš kur gaus pinigų prabangiam gyvenimui?
Iš tokių „guodėjų“ tik pasijuokti galiu. Apskritai gyvenime esu linkusi daugiau pasijuokti nei daryti tragediją. Išties žmonės pastaruoju metu labai domisi, kaip aš gyvenu, kaip jaučiuosi. Nusiraminkite, man viskas gerai (juokiasi).
Kaip jaučiasi mažasis Majus?
Jis per mažas, kad suvoktų, kas vyksta. Iš manęs ir iš tėčio jis tikrai gauna pakankamai meilės ir dėmesio. Jis labai myli tėtį ir tėtis sūnų beprotiškai myli. Ko daugiau reikia? Man dėl to ramu. Kiekvieną kartą, kai Arūnas su Majumi žaidžia, man džiaugiasi širdis. Dėl to Arūną labai gerbiu. Tuo atžvilgiu man labai pasisekė. Ar tai gyvenime nėra vena didžiausių vertybių?
Su Arūnu susipažinai labai jauna. Jis buvo pirmoji tavo meilė?
Susipažinome, kai man buvo penkiolika. Nežinau, ar tai buvo pirmoji meilė. Man tik dvidešimt treji, aš net nežinau, kaip apibūdinti meilę, laimę, ištikimybę. Tai per daug sudėtingos sąvokos. Kai būsiu brandaus amžiaus, tikiuosi, apie tai kalbėti bus lengviau. Žinau, kad apie tokias vertybes filosofuoti reikia atsargiai. Tai, ką sakiau prieš penkerius metus, dabar man atrodo labai juokinga.
Galbūt Arūnas ir buvo pirmoji meilė. Galbūt... Su juo jaučiausi pakylėta. Apie tai atsargiai kalbu, nes nesu beviltiška romantikė. Ant žemės stoviu bent jau viena koja. Tikiuosi, greitai atsistosiu ir ant antros (juokiasi). Kuo toliau, tuo labiau suprantu vyresnes moteris ir cinišką jų požiūrį į daugelį dalykų. Patirtis ateina su metais. Aišku, nieko naujo nepasakiau, bet giliai širdyje šią tiesą suprantame tik su metais (šypsosi).
Arūnas man daug reiškia. Visų pirma jis labai brangus, artimas žmogus, kuriuo pasitikėjau ir pasitikėsiu. Kaip gera pasakyti: nepraradau pasitikėjimo. Žmonių santykiuose tai – viena didžiausių vertybių. Šalia jo jaučiausi moterimi, dėl to jam esu labai dėkinga. Visada buvau apsupta šilumos, dėmesio, pastabumo. Tik pastaraisiais metais buvo atsiradę šiek tiek trinties. Bet to visai nedramatizuoju.
Ar pastaruoju metu, kaip pati sakai, kai kilo trintis, nepagalvojai: gal paskubėjau ištekėti?
Pamąstymų gali būti visokių, bet pasakysiu viena: niekada nesigręžiojau atgal ir nesvarstau – anksti ar vėlai, daug ar mažai... Žinau, kad dabar turiu didelį patirties bagažą. Tai neįkainojama vertybė. Kai žengiame kokį nors žingsnį, manome, kad elgiamės teisingai. Aš net nesuabejojau, kad galbūt per anksti išteku. Jei būčiau abejojusi, greičiausiai kitaip būčiau pasielgusi. Nuo nesėkmių, nelaimių ir nemalonumų nė vienas nesame apsaugoti. Ir apsidrausti nuo to negalime (juokiasi). Didžiausia laimė, kai turiu pasirinkimo galimybę. Dauguma šeimų gyvena be tokios galimybės. Moterys net neleidžia sau pagalvoti, kad galėtų skirtis ar pagyventi atskirai. Aš ja mėgaujuosi, nes turiu labai protingą žmogų.
Giedre, moterys būna ištekėjusio, išsiskyrusios. Kaip pati apibūdintum dabartinį savo statusą? Esi atvira naujiems pasiūlymams?
Tikrai ne. Drąsiai sakau: nesu laisva moteris. Tai nepriklauso ne nuo kokio nors dokumento ar spaudo pase, o nuo vidinio nusiteikimo. Esu iš tų, kurie nerezga daugybės romanų. Matau daug moterų, turinčių daug vyrų, gerbėjų, su kuriais palaiko artimus ryšius. Man tai nepriimtina. Kaip sako rusai, esu „odnaliubčiva“. Mane taip auklėjo, esu prieraiši. Gal tai lemia rusiškas kraujas? Šiuo klausimu Arūnui labai pasisekė (juokiasi).
Labai gražiai kalbi apie Arūną, tačiau net ir tada, kai jūs gyvenote kartu, renginiuose pasirodydavai be jo, bet su būriu draugių. Kodėl?
Viskas išeidavo natūraliai. Arūnas nemėgsta viešų vakarėlių. Tai mano sfera, daugeliu atvejų – darbas. Niekada dėl to nekėliau scenų ir apie tai negalvojau. Man jo parankės vakarėliuose netrūko. Turiu gerų draugių, kurios sudaro puikią kompaniją.
Ar dėsite pastangų, kad su vyru vėl gyventumėte po vienu stogu?
Tai plonyčiai, subtilūs niuansai ir juos noriu palikti tarp savo namų sienų. Kam viešai skalbti apatinius. Juk tai mano asmeninis gyvenimas, o ne medžiaga spaudai ar televizijai.
Pati šį sezoną dirbi geltonosios publicistikos laidoje „Paparacai lt.“, tad turėtum suprasti, kodėl žurnalistams įdomios asmeninio gyvenimo detalės. Kaip pačiai dirbant tokį darbą pavyksta laviruoti tarp žmogiškumo, padorumo principų?
Mano laida pakeitė požiūrį į daugelį dalykų, kurie susiję su asmeniniu gyvenimu. Supratau, kad į kai kuriuos reiškinius galima žiūrėti šiek tiek paprasčiau ir mažiau juos dramatizuoti. Nenori kalbėti, nekalbėk. Bet jeigu nekalbėsi, vis tiek žmonės diskutuos, kurs legendas. Kartais geresnė išeitis yra garsiai ir viešai pasakyti savo versiją. Žinoma, turi teisę pasirinkti, kam, kada ir kur tai daryti. Šįkart aš taip ir pasielgiau. Tik reikia nepamiršti, kad esu ne viena. Mano mintys gali įskaudinti mano ir Arūno artimuosius. Todėl kiekvieną žodį sakau labai apgalvotai.
Televizijoje niekada neperžengiau padorumo ribų. Dar niekas nesiskundė, kad įžeidžiau, įskaudinau. Pagaliau nesu iš tų vedėjų, kurios sutinka su visais prodiuserio, scenaristo žodžiais. Apie viską diskutuojame ir priimame bendrą sprendimą.
Gražioms moterims gyventi lengviau?
Nebūtinai. Bet grožis yra didelė jėga. Įvairiuose situacijose tai gali būti sėkmės garantas. Niekada savęs nelaikiau ypatinga gražuole, bet atsiradus progai pasinaudojau ir iš savo išvaizdos uždirbau pinigų. Tai darau nuo penkiolikos metų. Dėl savo išvaizdos, tikrai ne dėl proto, pamačiau daug pasaulio, įgijau patirties. Mano koziris – fiziniai duomenys. Aš jį išnaudoju. Galbūt galėjau dar daugiau išnaudoti. Bet vėl pasikartosiu – nesigręžioju atgal. Kaifuoju nuo kitų dalykų. Nuo savo sūnelio Majaus. Turbūt kaip kiekviena mama pasakysiu tą patį: jis geriausias, tobuliausias ir didžiausias stebuklas, koks galėjo būti mano gyvenime. Tikiu, kad tokių stebukliukų dar bus.
Tiki, kad dar sukursi šeimą?
Nežinau, kaip bus. Tu planuoji, o Dievas iš tavo planų pasijuokia. Kita vertus, reikia tikėti savo svajonėmis. Labai stipriai – ir jos materializuojasi. Apie tai, kas man atsitiko, kažkur giliai širdyje svajojau. Dabar turi būti kitų svajonių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius