Tris mėnesius vienos gražiausių šalies moterų, juokais vadinamos „nacionaline vertybe", nebuvo Lietuvoje. Prieš pat didžiąsias metų šventes Giedrė Rusytė (24) sugrįžo pas išsiilgusį ketverių metų sūnelį Majų ir artimuosius. Nuo jos veido nedingsta šypsena, apie viską ji kalba su olimpine ramybe. Ką modelių agentūros „G Models" bendrasavininkė veikė Jungtinėse Valstijose?
Ne vienam kilo įtarimų: jei jau Giedrė Rusytė išvažiavo į Ameriką, vadinasi, čia - visai blogai...
Tik nereikia nieko sureikšminti (juokiasi). Šią kelionę planavau seniau, tačiau tik praėjusį rudenį susiklostė tinkamos aplinkybės. Niujorke dar nebuvau buvusi, todėl buvo įdomu pažinti šį miestą, pažiūrėti, kaip ten dirba modelių agentūros. Iki šiol man erdvės užteko Europoje, bet kada nors vis tiek prabunda smalsumas: o kas ten, toliau? Be to, Niujorke ir pati padirbėjau modeliu. Supratau, kokia didžiulė tenykštė rinka.
Jau spėjai išgirsti, kas apie tave kalbama Lietuvoje? Neva Rusytė susirado vyrą ir grįžo tik pasiimti sūnaus...
Vyro tikrai nesusiradau! Bet taip pat griežtai atsakyti, kad į Niujorką negrįšiu, negaliu. Išties ketinu ten vėl važiuoti. Tik kol kas nežinau, kada, kaip ilgai ir kiek kartų. Grįšiu ten dirbti modeliu. Tą tikrai žinau, nes jau dirbau fotosesijose katalogams, fotografavausi „Cosmopolitan" žurnalui. Be to, kaip agentūros „G Models" atstovė užmezgiau ryšių su vietos modelių agentūromis.
Lietuvoje mūsų veiklai rinka labai menka. Ir, deja, iš jos turtų nesusikrausi. Nematau čia prošvaisčių plėtrai. Pažaisti smagu, bet reikia rimtesnių ryšių. Visada norėjau išeiti į tarptautinius vandenis. Šiai kelionei ruošiausi, dar būdama Lietuvoje rašiau į agentūras laiškus, tariausi dėl susitikimų. Vieni pavyko, davė konkrečių rezultatų, kiti - ne. Bet ryšių užmezgiau, o dabar savo planus bandysiu įgyvendinti. Porą kartų per metus Lietuvoje rengsime merginų atrankas ir dirbsime su Europos valstybėmis bei JAV. Taigi mano kelionės tikslas buvo darbinis. Tikrai nevažiavau ten ieškoti asmeninės laimės.
Tavo, kaip modelio, tipas Amerikai tinkamas?
Labai tinkamas. Ir tuo itin džiaugiuosi. Reikia nepamiršti, kad Amerikoje niekas išskėstomis rankomis nelaukia, ten modelių - tūkstančiai. Bet niekas ir nestumdo, po keletą kartų į tas pačias duris nereikia belstis.
Ši kelionė nebuvo lengva. Tokia svarbi, rizikinga ir atsakinga mano gyvenime - pirmoji. Supratau, kad negaliu sėdėti vietoje. Noriu išnaudoti naujas galimybes.
Panašu, kad kol kas to padaryti nelabai ir buvo kada. Juk visai jaunutė iš mamos rankų patekai tiesiai į vyro globą.
Tikrai taip. Man tai buvo naujas žingsnis, bet juo nenusivyliau.
Į Ameriką išvažiavai ne pačiu geriausiu metu - KRIZĖ! Kol tavęs nebuvo, Lietuvoje šis žodis populiarumu aplenkė „meilę", „draugystę"... Kaip tai jaučiama Niujorke?
Jau spėjau pastebėti, kad Lietuvoje apie krizę kalbama daug ir visur (juokiasi). Niujorke ekonominis nuosmukis modelių agentūrų veikloje jaučiasi, merginos turi gerokai mažiau darbų, biudžetai karpomi. Dabar ieškoti ryšių ir darbo nėra pati palankiausia situacija. Bet žmonės gyvena. Beje, tame mieste linksmybės vis tiek liejasi per kraštus. Atrodo, tik išėję iš darbo visi iškart suka į barus, kavines, paskui - naktinius klubus. Toks jausmas, kad žmonės taip bando bent šiek tiek atsiriboti nuo finansinių problemų.
Pakeliavai po šalį?
Daugiausia laiko buvau Niujorke, dar šiek tiek - Majamyje. Nesiblaškiau. Važiavau ne po šalį keliauti, ne ilsėtis, o dirbti. Per tris mėnesius spėjau pajusti Niujorko dvasią ir įsiliejau į miesto gyvenimą. Labai patiko. Supratau, kad ten galėčiau gyventi, nes šio miesto dvasia man patinka ir tinka. Niujorkas arba patinka, arba ne. Vidurio paprastai nebūna.
Pamatei aukštuomenę, į kurią mes žvelgiame žurnalų puslapiuose ir televizijos ekranuose?
Taip, iš pradžių buvo keista, kai Bruce Willį restorane pamatai sėdintį prie gretimo staliuko (šypsosi). Tačiau per laiką prie to pripranti. Kai kurios žvaigždės realiame gyvenime beveik neatpažįstamos. Net stengiasi atrodyti neišsiskirtinai, nes nuolatinis dėmesys, skvarbūs žvilgsniai vargina.
Išvažiuodama planavai taip ilgai būti anapus Atlanto?
Ne, maniau, pabūsiu ten mėnesį, bet ilgesniam laikui sulaikė darbai. Jeigu ne šventės ir sūnelis Majus, greičiausiai dar ilgiau būčiau užtrukusi.
Įsivaizduoji: viena per Kalėdas Niujorke?! Būtų žiauriai liūdna...
Nemanau, kad būčiau likusi viena. Ten žmonės labai draugiški. Juos tiesiog įsimylėjau. Niujorke nuostabi dvasia. Kuo ilgiau ten buvau, tuo labiau patiko.
Taip gražiai ir nostalgiškai apie tai kalbi, kad peršasi mintis, jog greitai persikelsi ten gyventi...
Taip toli neplanuoju. Šios kelionės metu supratau, kad ten tikrai neskursčiau ir nevargčiau. Darbo galima rasti ir iš jo visai neblogai gyventi. Apskritai Niujorkas yra gera mokykla. Juk sakoma: jeigu išgyvenai tame mieste, išgyvensi bet kurioje pasaulio vietoje. Išmokau punktualumo. Iki šiol man tai buvo didelė problema (šypsosi). Niujorkiečiai tikrai labai daug dirba. Negalėčiau pasakyti, ar taip yra visoje Amerikoje. Be to, Niujorke daug bendravau su europiečiais - šveicarais, prancūzais.
Man labai patiko racionalus amerikiečių mąstymas. Ten niekas neskraidžioja padebesiais. Visi pilnomis pėdomis vaikšto ant žemės. Jeigu dirbi - turi. Kiekvienas nusistato, ko nori ir kiek nori. Galimybių tikrai labai daug.
Svarbiausia, suvokiau, kad yra galimybių įgyvendinti savo svajones ir norus. Lietuva darosi per maža. Man reikia didelio miesto. Vis dažniau pagalvoju apie gyvenimą kitur. Jau seniai man ta mintis kirba.
Bet juk galima gyventi Lietuvoje ir pagal sutartis važinėti dirbti į bet kurią pasaulio šalį!
Noriu turėti savo namus, o ne gyventi viešbučiuose.
Ar sutikai Niujorke lietuvių?
Esu labai laiminga, kad ten sutikau keletą nuostabių draugių, kurios padėjo susipažinti su miestu ir priėmė į savo namus. Tokie žmonės yra labai svarbūs. Juolab kad Niujorke dauguma pirmiausia žiūri savęs, daro viską, kad patenkintų darbdavio norus. Į galvą reikia įsikalti vieną dalyką: nepakeičiamų nėra. Niujorke ši taisyklė labai svarbi. Jei ne tu, bus kitas.
Neapsiriksiu pasakiusi, kad labiausiai pasiilgai sūnaus Majaus?
Tikrai taip. Labai jo ilgėjausi. Bet man buvo ramu, nes jis liko su mano mama ir močiute. Už rūpestingumą ir pagalbą joms būsiu dėkinga visą gyvenimą. Būdama taip toli nuo namų turėjau daug laiko pagalvoti apie gyvenimą. Atsiskyrimas nuo artimųjų - labai geri vaistai nuo susvetimėjimo, susireikšminimo. Tai yra galimybė susidėlioti vertybes.
Kaip bendravai su sūnumi?
Šiais laikais paprasta. Beveik kasdien jam skambindavau. Jis žinojo, kad mama išvažiavo dirbti. Majus vis kartodavo, kad mane myli, ir klausdavo, ar parvešiu jam geležinį žmogų (juokiasi). Grįžusi supratau: Majus gerokai palepintas, bet manęs labai pasiilgęs. Viskas turi savo kainą. Manau, kad vaikams labai sveika pajausti, ką reiškia mama. Dabar aš jam tokia gera, jokių ožiukų nebeliko (šypsosi).
Teko išgirsti: kaip galiu taip ilgai palikti sūnų? Kiekvienas turi savo požiūrį. Nesuprantu stereotipų. Yra motinų, kurios trejus metus vaiko nuo krūtinės neatitraukia. Bet mano požiūris kitoks. Tai, kad sūnus liko čia, nereiškia, jog aš jį palikau.
Giedre, po skyrybų su vyru praėjo daugiau nei metai. Esi pasirengusi naujai meilei ir rimtiems santykiams?
Mane tik juokas ima iš kalbų, kad Rusytė jau turi mylimąjį ir tuoj tekės. Apmaudu, kad išvados daromos iš visiškų niekų. Kai kurie visą gyvenimą pragyvena ir savo žmogaus nesuranda. Aš dar labai jauna ir turiu daug laiko. Juokaudama galiu pasakyti, kad turiu labai daug draugų. Pati esu draugiška, gal todėl man jų netrūksta. Bet jeigu kalbame apie širdies draugą, pasakysiu, kad tekėti tikrai nesiruošiu. Esu šalto proto ir tvirtai stoviu ant žemės. Vienadieniai romanai manęs nedomina. Sakoma, jeigu ieškosi, tikrai nerasi, bet jeigu neieškosi, irgi nerasi. Ką daryti (juokiasi)? Žodžiu, šiame fronte nieko naujo.
Tikiu, kad man dar viskas dar prieš akis. Man neužtenka, kad turiu butą, automobilį, sūnų ir gerą darbą. Neužtenka. Reikia įdomios veiklos. Yra svarbesnių dalykų nei briliantai ir mersedesai. Visada tai supratau. Bet jeigu vyras man kažkada dovanojo gražią mašiną, nejaugi turėjau nuo jos bėgti? Visi mes norime gyventi geriau ir gražiau. Bet kai tai susikuri pats, aplanko kitoks jausmas. Atrandi džiaugsmą. Turtingas vyras? Atsiprašau, bet tai nėra gyvenimo pilnatvė. Į mano gyvenimo planus tokio vyro paieškos neįtrauktos (juokiasi).
Bet Amerikoje tiek galimybių...
Dėmesio tikrai netrūko, tačiau oro uoste princai ant balto žirgo Rusytės tikrai nelaukė (juokiasi). Pabuvau Niujorke ir galiu pasakyti, kad lietuviams vyrams trūksta elementaraus mandagumo, pagarbos ir supratimo moters atžvilgiu. Deja, šioje srityje pas mus yra daug spragų. Gal vyrus išlepinome? Nors ir ten geri vyrai išlepinti. Bet mūsiškiams trūksta elementaraus džentelmeniškumo.
Kaip į tavo kelionę reagavo Majaus tėtis?
Normaliai. Mes - suaugę žmonės, bendraujame kultūringai ir civilizuotai. Be streso sprendžiame būtinus reikalus.
Išvardijai daug argumentų, kodėl galėtum gyventi Amerikoje. Tačiau Lietuvoje liktų artimiausi žmonės, draugai, kurių, pati sakei, turi labai daug...
Dalykų, kurių turiu čia, niekada neturėsiu anapus Atlanto. Ir - atvirkščiai. Reikia galvoti, ko nori iš gyvenimo. Per tuos tris mėnesius draugų susiradau ir Amerikoje.
Žinoma, čia, Lietuvoje, yra nuostabių, nepakartojamų draugų. Jų niekas nepakeis. Nesakau, kad ten būtų lengva. Manau, Lietuvoje jau padariau, ką norėjau. Tačiau čia visada bus tikrieji mano namai. Tik man norisi eiti toliau, giliau.
Pastaruoju metu Lietuvoje pradėjau blogai jaustis. Nežinau kodėl. Praėję metai man buvo įtempti. Žiniasklaidos dėmesys daro savo. Per daug užsileidau ant galvos, per daug buvau draugiška, nenorėjau niekam atsakyti. Turiu problemą - visiems noriu būti gera ir rasti kompromisą. Tačiau nesuvokiau, kad kai kuriose situacijose kompromiso nėra ir negali būti.
Žinoma, galima užsiauginti storą odą ir vadovautis posakiu „Kas mūsų neužmuša, tas sustiprina". Bet tam reikia laiko. Žinai, man Lietuvoje paprasčiausiai pabodo būti Rusyte.
Pasikeisk pavardę!
Manai, padės (juokiasi)? O Niujorke nėra nei Rusytės, nei Gelažniko, nei Sabutytės (juokiasi). Ir tai mane „veža". Kita vertus, Niujorkas yra lygiai toks pat mažas, nes tam tikri žmonės pagal interesus, profesijas lankosi tik tam tikrose vietose, susitinka vis tuos pačius veidus. Per tris mėnesius pajutau, kad ten irgi yra savų draugų, su kuriais vakarieniaujama, einama į klubus, švenčiami gimtadieniai, rengiami teminiai vakarėliai. Bet darbo atžvilgiu ten - kita erdvė.
Save įsivaizduoji tik modelių pasaulyje?
Labai noriu studijuoti meno istoriją. Įsivaizduoju, kad galėčiau tai daryti Niujorke (šypsosi). Ten būdama ir šiomis galimybėmis domėjausi. Niujorke gali daryti, ką tik nori. Esi laisvas kaip vėjas. Kita vertus, jautiesi toks mažas, bet kartu ir galingas. Nes matai galimybių.
