LNK laidos „Abipus sienos" vedėjas Giedrius Leškevičius yra ne tik puikus rimtosios publicistikos žurnalistas. Štai jau antras mėnuo, kai jis drauge su dainininke Mia skina laurus muzikiniame projekte „Žvaigždžių duetai".
Kada ir kaip pakliuvote į muzikinį projektą?
Dabar jau tiksliai nepamenu, rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį per televizijos sezono atidarymą kartu su kitomis garsenybėmis buvau pakviestas atlikti Franko Sinatros kūrinių - rengėjai žinojo, kad dainuoju. Po šio projekto administracija pasakė: „Ruoškis - dalyvausi „Žvaigždžių duetuose". Na, o aš nelabai ir spyriojausi (šypsosi).
Ar buvo svarbu, su kuo dainuosite?
Žinoma, svarbu. Dainavimas yra veikla, kuri man labai patinka, todėl į „Žvaigždžių duetus" ėjau vedamas ne kažkokių tikslų ar slaptų ketinimų - ėjau todėl, kad man patinka dainuoti. Labai apsidžiaugiau, kai Mia, gavusi sąrašą žmonių, iš kurių galėjo rinktis partnerį, nutarė dainuoti su manimi. Smagu, kad mūsų muzikiniai skoniai maždaug sutampa, be to, su Mia esame pažįstami
dar nuo senų karaokės laikų.
Karaokė - vienas iš jūsų pomėgių?
Taip. Viskas prasidėjo nuo tada, kai būdamas vos ketverių pirmąsyk užlipau į sceną ir pelniau jauniausiojo dalyvio prizą. Vėliau dainavau mokykloje, „Dainų dainelėje", muzikiniuose liaudies kolektyvuose: Pivašiūnų kaimo vidurinėje mokykloje susikūrusiame kolektyve, vėliau - Pivašiūnų kapeloje, su kuria ir dabar koncertuoju. Atvažiavęs į Vilnių pajutau, kad retai dainuoju, todėl ir pradėjau ieškoti, kur galėčiau save realizuoti.
Esate ne šiaip karaokės mėgėjas, turite titulų...
Na, taip, esu karūnuotas karaokės atlikėjas (šypsosi). Dalyvavau ne tik Lietuvos, bet Baltijos šalių koraokės konkursuose. Žinote, dainuojant karaokę, sėkmę dažnai nulemia ne tai, kaip padainuoji, bet ir tai, kaip atrodai, kaip bendrauji su publika, kaip publika jaučiasi tau dainuojant - visi šie dalykai svarbūs. Būtina daug repetuoti.
Ar daug ruošiatės pasirodymui „Žvaigždžių duetuose"?
Ruoštis reikia labai daug, tikrai daugiau nei tikėjausi. Anksčiau, kai reikėdavo pasiruošti karaokės konkursui, automobilyje įsijungdavau reikiamą dainą ir dainuodavau vairuodamas (šypsosi). Na, o dabar visai kas kita. Dainuojant duetu, reikia išmokti dainuoti dviese, pajausti pačią dainą ir scenos partnerį, suprasti, kur ir kada žiūrėti ir t. t.
Kaip jaučiatės būdamas pirmaujančio dueto narys?
Visų pirma jaučiu didelį dėkingumą visiems, mus palaikantiems: tėvams, draugams, giminėms ir artimiesiams. Jie rūpinasi, domisi, skambina, balsuoja. Suprantu, kad taip pat elgiasi ir kitų duetuose dalyvaujančių porų artimieji, bet smagu, kad ir visai nepažįstami žmonės palaiko, rašo elektroninius laiškus, gražius komentarus. Man patinka, kad jiems patinka (šypsosi). Labai gerai, kai darydamas tai, kas yra gerai ir džiugu man pačiam, suteikiu laimės ir kitiems.
Kas pasikeitė, kai įžengėte į didžiąją sceną?
Na, žmona ta pati (juokiasi), darbas tas pats, pomėgiai tie patys. Gal tik laiko sumažėjo, nors ir taip jo nedaug turėjau. Bet aš viską tvarkingai susidėliojęs, todėl laiko stygiumi negaliu skųstis - darbas darbu, šeima šeima, o pomėgiai pomėgiais.
Kokie yra jūsų pomėgiai?
Važinėju kartais, skraidau oro balionu, dainuoju karaokę... Tiesa, dabar daug mažiau laiko skiriu šiam pomėgiui. Pakankamai išsirėkiu ir išsidainuoju per repeticijas, tad tenka pataupyti balsą ir laiką.
Laisvalaikį leidžiate su žmona Gina?
Žmona, kai tik gali bei turi noro, visuomet prie manęs prisideda. Tačiau jei po darbo būna pavargusi, ji tiesiog ramiai sau ilsisi. Man dažnai reikia išsikrauti, todėl džiaugiuosi, kad ji savęs nespaudžia.
Ar neatkalbinėjo artimieji nuo dalyvavimo muzikiniame projekte?
Niekas nebandė atkalbėti. Visi artimieji žino apie mano aistrą dainuoti, šis pomėgis nuo mažens. Palaikė ir žmona, ir tėvai. Manau, jie džiaugėsi, kad užsiimsiu mėgstama veikla ir dainuosiu didžiojoje scenoje.
Ar nepasvarstote galimybės tapti profesionaliu dainininku?
Niekada neatmečiau tokios galimybės. Gal ir galėčiau mesti žurnalisto darbą, lipti į profesionalią sceną ir dainuoti, bet puikiai suprantu, kad reikėtų labai daug dirbti, kad tinkamai išlavinčiau ir mokėčiau tobulai valdyti balsą. Šiuo metu esu patenkintas savo gyvenimu ir darbu. Žurnalistika - įdomi, rimta sritis, dar daug ką turiu joje nuveikti. Kai pajusiu, kad išsisėmiau ir negaliu nieko gero nuveikti kaip žurnalistas, gal tikrai tapsiu profesionaliu dainininku.
Nebijote, kad dalyvavimas „Žvaigždžių duetuose" pakenks jūsų, rimto žurnalisto, įvaizdžiui?
Klaidinga yra painioti darbovietę ir šou. Į tai, kas yra rimta, aš rimtai ir žiūriu. Į šį projektą taip pat žiūriu atsakingai, bet suprantu, kad čia nereikia būti labai rimtam. Viliuosi, jog žmonės supras ir nepainios skirtingų dalykų. Nors mane labai nudžiugino gerbiamos Dalios Teišerskytės komentaras, kad ji nebegalinti rimtai žiūrėti „Abipus sienos", nes vis norinti, kad aš uždainuočiau (šypsosi). Gal ir reikėtų būti kiek laisvesniam kaip laidos vedėjui...
Kiek vietos jūsų gyvenime užima darbas?
Aš visiems sakau, kad dėliojant gyvenimo prioritetus man svarbiausia šeima, tada darbas, o paskui visi pomėgiai. Visgi pastaruoju metu pagal skiriamą laiką daugiausia dėmesio tenka darbui televizijoje, tada šeimai ir visiems laisvalaikio pomėgiams: oro balionams, karaokei, didžėjaus pultui.
Ar pradėjęs dalyvauti šou pajutote didesnį žmonių susidomėjimą?
Pajutau daugiau dėmesio elektroniniu paštu - žmonės pagiria, padrąsina, pasidžiaugia, nes niekada neįsivaizdavo manęs dainininko amplua. Smagus toks širdį glostantis dėmesys. Tikiuosi, kad man pavyks „nesužvaigždėti" ir toliau gyvensiu taip įdomiai, kaip gyvenau iki šiol (šypsosi).
Nesijaučiate esantis žvaigždė?
Ką reiškia būti žvaigžde, savo kailiu dar nepajutau - galiu ramiai važiuoti troleibusu, sėdėti kavinėje, eiti į parduotuves. Tik provincijos miesteliuose kiek atidesni žmonės iš karto pastebi gatvėje naują žmogų, bet jų kalbinimas tikrai labai malonus ir puikiai nuteikia. O čia, Vilniuje, tokių žvaigždžių kaip aš yra ant kiekvieno kampo...
Buvimas žinomam įpareigoja labiau rūpintis savo išvaizda, sveika gyvensena?
Valgau nesveikai, nereguliariai ir skaniai (juokiasi). Vienintelis sveikas dalykas mano valgiaraštyje - stiklinė vandens prieš valgį. Nežinau, ar padidėjęs darbo krūvis kaltas, ar stiklinė vandens, bet per paskutinius porą mėnesių kelių kilogramų tikrai netekau.
O kaip sportas?
Dabar sportuoju kur kas vangiau nei anksčiau, kai su draugais pažaisdavome krepšinį ar stalo tenisą. Tikiuosi, netrukus vėl pradėsiu rimčiau sportuoti. Pajudėjus energijos atsiranda net kelioms dienoms, o ir rūpesčiai pasimiršta, kur kas lengviau sprendžiamos problemos ir įvairios ekstremalios situacijos.
Ar dalyvavimą šou laikote ekstremaliu išbandymu?
Nežinau, ar jį galima laikyti ekstremalia veikla. Tiesiog darau tai, kas man patinka. Nors adrenalino čia gaunu tiek, kiek dar niekada gyvenime nesu gavęs. Labai daug jaudulio prieš lipant į sceną. Tą jausmą galėčiau palyginti nebent su „Dainų dainele", kai dar pradinukas kopiau į sceną nežinodamas nei kaip, nei ką daryti.
Ką laikote ekstremaliausiu nuotykiu savo gyvenime?
Pasipiršau savo žmonai po dviejų savaičių pažinties (šypsosi). Kai dabar apie tai pagalvoju ir pažiūriu per šiandienių standartų prizmę, atrodo, padariau kažką visiškai nesuvokiama. Bet esu tos nuomonės, kad jei atėjo laikas, jei pamatei, kad tai - tavo žmogus, kad nori su juo susieti savo gyvenimą, kodėl ne! Ko gi laukti? Ko bėgti?
Esate spontaniškas žmogus?
Greičiau jau nuobodus. Nieko nemoku daryti gerai. Šiek tiek dainuoju, šiek tiek groju, šiek tiek važinėjuosi kartais, šiek tiek skraidau oro balionu. Nemoku nieko taip, kad žmonės pamatytų ir sušuktų: „Oho!" Stengiuosi nesivelti į jokius konfliktus ar skandalus, man to nereikia, kad būčiau laimingas.
Kas jums yra laimė?
Nieko sau klausimas (juokiasi)! Kiekviena diena, kai neatsitinka jokių nelaimių, kai niekas nemiršta ir neprarandi artimo, brangaus žmogaus, yra laimė. Apskritai kiekviena diena yra laimė.
