Dabar populiaru
Publikuota: 2008 kovo 7d. 13:14

Janinai Miščiukaitei: kaip gerai, kad tu buvai...

Foto naujienai: Janinai Miščiukaitei: kaip gerai, kad tu buvai...
zmones24.lt / Žurnalo „Žmonės“ nuotrauka

Baltų rožių takas penkiasdešimt devynerių dainininkę Janiną Miščiukaitę palydėjo iki Rašytojų kalnelio Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Baltų rožių takas penkiasdešimt devynerių dainininkę Janiną Miščiukaitę palydėjo iki Rašytojų kalnelio Vilniaus Antakalnio kapinėse. Dangus verkė, kai urna su jos pelenais buvo įleista į rožėmis išklotą kapo duobę. Ašaros riedėjo jos mylimų žmonių, draugų ir bičiulių skruostais, kai Gyčio Paškevičiaus pirštai užgavo gitaros stygas. Tai – paskutinės dovanos, kurias galėjome įteikti talentingai atlikėjai, nuostabiai moteriai ir fantastiškam žmogui...

„Kaip gerai, kad tu buvai“, – Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje kunigas Ričardas Doveika pakartojo kadaise tėvo Stanislovo pasakytus žodžius. „Kaip gerai, kad tu buvai...“ – kas tyliai, kas pašnibždomis ištarė dar kartą, kai po šventųjų mišių sausakimšoje Vilniaus šventovėje urną su mamos pelenais ant rankų išnešė Janinos Miščiukaitės sūnus Meinardas. Plojimais ir karštomis maldomis palydėta dainininkė su gerbėjais atsisveikino žvelgdama iš nuotraukos. Tiesiai ir atvirai, kaip ji mokėjo.
Visiems bus sunku patikėti, kad Janinos nebėra. Kad niekada scenos užkulisiuose, televizijoje ar tiesiog gatvėje ji nebegriebs į glėbį, stipriai nesuspaus ir nepaklaus – kaip gyveni? Ji norėjo žinoti viską: apie darbus, vaikus, nuotaikas. Niekada neklausdavo, kokia buvo scenoje? Ar graži jos nauja suknelė? Kaip atrodė per televiziją? Visa tai nebuvo svarbu. Nei laureatų vardai, nei laimėti konkursai, nei pagyros. Vienintelis jai iš tiesų rūpėjęs dalykas – kad daina gerai skambėtų!
Janina buvo profesionalė. Ir tuo viskas pasakyta.
Kai jos netekome, kažkas prisiminė: vienoje televizijos laidoje Janina prisipažino svajojanti greitai ir lengvai numirti. Keista tada atrodė toji svajonė. Ir jau niekas, tikrai niekas nesitikėjo, kad ims ir išsipildys. „Janytė išėjo kaip tikra žvaigždė“, – prasitarė jos bičiulė, televizijos laidų vedėja Livija Gradauskienė, matyt, galvodama apie darbų įkaitintas paskutines dainininkės dienas. Janinos buvo pilna visur – scenoje, televizijoje. Ji dėstė Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokykloje, Lietuvos muzikos akademijoje, turėjo ne tik galybę mokinių, bet ir pati mokėsi. Vilniaus pedagoginiame universitete liko nebaigtos muzikos edukologijos magistrės studijos.
„Janina buvo jaunesnė už kai kuriuos dvidešimtmečius. Na, tokia velnių priėdusi, tokia...“ – atsidūsta kita jos bičiulė, televizijos laidų vedėja Asta Stašaitytė-Masalskienė. Jos prisiminimuose – Kalėdų vakarėliai ir Janina: besikvatojanti, besidžiaugianti akimirka ir besirūpinanti kitais. Ne savimi...
Jaunų žmonių aplinkui dainininkę buvo visada. Juos žavėjo energija, begalinė tolerancija ir atsidavimas. Ar daug yra atlikėjų, kurie, nusprendę dalyvauti televizijos dainų konkurse, imasi mokyti savo priešininkus? Janinai tai atrodė savaime suprantama.

Kartu su ja išėjo pusė manęs
Lygiai prieš metus Janina pasakojo: „Mano šeima gyveno neturtingai, neturėjome plokštelių grotuvo. Tik radiją. Pas kaimynus buvo patefonas, tad atmintinai žinojau visas jų namuose skambančias dainas. Mokykloje negarsėjau kaip dainininkė. Kažkada sudainavau – pagyrų nesulaukiau. Tėvelis aktyviai dalyvavo saviveikloje, buvo kelių ansamblių – pučiamųjų, estradinio, kaimo kapelos – vadovas. Jam reikėjo pagalbininkių, todėl privertė paimti į rankas klarnetą. Taip įstojau į Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokyklą. Kartą viena atlikėja susirgo, o artėjo peržiūros... Padainavau. Sulaukėme ne biso, o „triso“ – taip publikai patiko. Man, tada penkiolikmetei, tai buvo geras paskatinimas. Pajutau, kad galiu. Studijuodama pradėjau dalyvauti peržiūrose. Ypač viliojo prestižinis to meto ansamblis „Oktava“. Žiūrėdavau apsalusi koncertus. Būsimas vyras jau grojo ansamblyje, aš taip pat svajojau patekti į sceną. Netgi ėjau prašytis. Buvau labai kukli mergička – tokia paprasta, su klarnetuku po pažastimi – ir kreipiausi į vadovą. Nieko nepešiau. Tačiau po kiek laiko jis mane pastebėjo vienoje peržiūroje ir pakvietė pabandyti: „Tu kažką turi.“
Štai taip prasidėjusi Janinos muzikinė karjera truko keletą dešimtmečių. Tarptautiniai konkursai, laureatės vardai, daugeliui to meto jaunuolių nepasiekiamos kelionės po užsienio šalis. Janinos vyras saksofonininkas Rimantas Brazaitis prisimena: „Mes nevirškinome tos santvarkos, to purvo, kurį rasdavome grįžę iš gastrolių po užsienį. Savaitę tupėdavome namie, kad akis apsiprastų. Dabar kai pagalvoju, tie „mentai“ saugumiečiai, kurie sekiodavo paskui, tokių kalbų prisiklausydavo. Vis Amerika, amerikoniška muzika... Kodėl mūsų neįduodavo? Ar kad visuomet pagėrę? O gal sąžinės turėjo?“
Rimas su Janina susipažino muzikos mokykloje. Į paskaitą rugsėjo 1-ąją pavėlavęs vaikinas prisėdo šalia. Matyt, toji diena lėmė jiems drauge praleisti keturiasdešimt metų. „Labai man jos trūks... – atsidūsta Rimas. – Ji išėjo, neliko ir pusės manęs...“

Ne mirti, o gyventi ji ruošėsi
Niekas nė negali numanyti, kokios jausmų audros siaučia žmonos netekusio vyro širdyje.
Kol kas su mintimi, kad Janinos nebėra, Rimui sunku susitaikyti: „Tas dvi dienas namuose iki laidotuvių pažiūriu į jos nuotrauką – ir lyg vulkanas iš vidaus... Edita (šeimos bičiulė, televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė – red. past.) man sakė: „Ji juk nemirė. Kas klausėsi jos dainų, tie ir klausysis, sūnui liko mamos prisiminimas, mokiniams – mokytojos. Tu nepraradai draugės, meilės, dainininkės, nes jausmai nemiršta. Praradai tik savo moterį. O su tuo reikia susitaikyti.“
Visi žino, kad laikas – geriausias gydytojas, o laidotuvių iškilmės skirtos tam, kad bent kiek apramintų skausmą. Meinardas pasakoja pirmosios dienos, kai išgirdo žinią apie mamos mirtį, išvis nepamenąs. Užgriuvo užuojautų lavina, reikėję tvarkyti būtinus reikalus. Su Janina jis ir tėvas simboliškai atsisveikino dieną prieš mirtį: „Su tėčiu atvažiavome į mano namus. Prisiminiau, kad kažkada buvau pažadėjęs mamai dainas iš vinilo plokštelių perrašyti į kompaktus. Juk realiai tų dainų nelabai ir gali paklausyti. Nuėjau pas kaimynę, pasiskolinau patefoną. Tą vakarą klausėmės mamos dainų, o aš dariau, ko nebuvau padaręs... Toks gražus prisiminimų vakaras. Atsisveikinimo vakaras... Žinojome, kad situacija bloga. Gal todėl, kai iš ryto paskambino gydytojai ir pareiškė užuojautą, baisaus šoko nebebuvo. Išgyvenome jį anksčiau, kai sužinojome diagnozę ir kad mamai reikės operacijos.“
„Mes daug ko nespėjome, – sūnui pritaria Rimas. – Ir ji daug ko nespėjo... Mokslai nebaigti, mokinių daugybė, dainavimas... Pažiūrėjau anądien – pilnas stalčius gaidų, literatūros, kaip mokyti vaikus dainavimo. Kada ji visa tai pirko? Iš kur gavo? Niekada nekreipiau dėmesio, kaip ji rengiasi pamokoms. Pasirodo, rengėsi... “
„Mama ne mirti, gyventi ruošėsi, paskutiniu metu jos niekada nebūdavo namuose...“ – tyliai prataria Meinardas. Kalbėti tokiomis dienomis ypač sunku.
Kaip dažniausiai atsitinka, po mirties žmogus gauna daugiau meilės ir pagarbos, nei galėjo tikėtis. „Jei Janina iš šalies būtų pamačiusi savo laidotuves, nė už ką nebūtų patikėjusi tuo, kas vyksta, – šypteli Rimas. – Tokia didžiulė pagarba! Gal man ir nieko nebūtų sakiusi, bet tyliai sau pagalvojusi: jei jau man reikėtų, tiek žmonių tikrai nesusirinktų... O susirinko! Bent tuo džiaugiuosi, tuo didžiuojuosi. Ir tai kažkaip ramina...
Priėjo prie manęs viena Janinos mokinukė su mama, prisistatė ir pasakė, kad dukrelė nenori jokios kitos mokytojos. Ji buvo tokia... Iš jos sklido šiluma.“

Būna dienų lyg tyčia...
Keturiasdešimt metų su Janina drauge praleidęs Rimas sako, kad jiedu buvę labai skirtingi. Jis – ramus, mažakalbis, ji – tikra kompanijos siela: „Daug ką iš jos pasiėmiau, tikiuosi, ji iš manęs – irgi. Man nereikia viešumos, nemėgstu, kai klausinėja, man reikia ramybės ir pabūti su savimi. Tačiau Janinos dėka radau puikių draugų, su kuriais tapome artimi ir kurie sunkiausiomis dienomis buvo šalia...“
Janina yra sakiusi: „Gal todėl mūsų šeima ir išliko, kad meilė buvo pirmasis stiprus jausmas. Gal pradžioje ir kildavo pykčių iš pavydo. Juk dainininkė sulaukia daug gerbėjų dėmesio. Kol vyras tai perprato, susigyveno, visko buvo. Ir mažų dūmelių... Tačiau likome kartu, nes Rimas – mano sūnaus tėvas ir labai geras muzikantas.“
„Visą savo gyvenimą atradome vienas kitą iš naujo. Kas dabar žino, kuris kurį daugiau? Būtų buvę blogai, būtume pabėgę“, – į žmonos nuotrauką akis įsmeigia muzikantas ir prisimena paskutinį vakarą prieš operaciją. Išėję pasivaikščioti, jiedu niekaip negalėjo apsispręsti, ką valgys. Iš pradžių – gal kinų maisto? Paskui Janytė sugalvojo: bus balandėliai. „Ir tokie skanūs, valgėm abu, kalbėjomės...“ – paskutinį pasisėdėjimą prisimena Rimas.
Jis tikina, kad jokių ypatingų ženklų, jog artėja liga, nebuvę. Jei tik ką suskausdavo, dainininkė skuosdavo pas gydytoją tikrintis: „Viskas padaryta, viskas ištirta, ar tikrai nėra jokių „ar“, „o gal...“ Man rodos, savyje po mamos mirties ji nešiojo nerimą, – ji nuo vėžio mirė beveik tokio pat amžiaus. Kokį pusmetį vis pasiskųsdavo, kad skauda skrandį. Kraujagyslių operacija pavyko, viskas puiku, o štai ši – kas galėjo tikėtis tokios pabaigos?!“
Paskutinį kartą scenoje Janina dainavo per labdaringą „Vienos pokylį“. Po „Lietuvos dainų dešimtuko“ ją į Vilniaus rotušę jau vidurnaktį atlydėjo vyras. „Būna dienų lyg tyčia...“ – niekas nė negalėjo įtarti, kaip prasmingai po keleto savaičių skambės šios dainos žodžiai.
Dainininkės vyras sako, kad žmona neturėjo mėgstmiausios dainos. Retas atlikėjas tokią turi: „Būna dienų lyg tyčia... Vienaip tai skamba koncertų salėje, kitaip – čia, laidojimo rūmuose. Klausausi ir man atrodo, kad Janytė dainuoja himną tai blogai dienai, himną mirčiai...“
Per draugų vakarėlius dainuoti ji nepradėdavo pirmoji. Jei kas užvesdavo, kaipmat prisidėdavo. Kad būtų linksmiau, bičiuliai pasakoja į rankas jai įdėdavę kokį daiktą, primenantį mikrofoną. Ji leisdavosi į smagų žaidimą ir užkrečiamai juokdavosi.
Tokią Janiną jie prisimins. Besikvatojanti ji liks ir vienintelio anūko Juliaus atminty. O gal ilgėsis jausmo, kaip močiutė, užsikėlusi jį ant kupros, nešdavo laiptais žemyn. „Ji beprotiškai mylėjo Juliuką, – sako marti Laura. – Tokios besąlygiškos meilės galima pavydėti.“ Išgirdęs apie močiutės mirtį, Julius apsiverkė. Paskui jam kilo galybė klausimų: jei močiutę degins, ar jai skaudės? Ir kur jos siela yra dabar? Kai auklė pasakė, kad po mirties žmogaus siela apsigyvena kieno nors širdyje, Julius nusprendė: dabar jo širdelėje gyvens jau trys – senelių ir Janinos. Būtų nuostabu, jeigu jos siela gyventų ne tik anūko širdyje, bet ir tų, kurie ją mylėjo, gerbė, žavėjosi, mokėsi iš jos, laukė naujų dainų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Narkotikų byla: 11 metų kalėjimo nuteistas ir pusantrų metų sėdėjęs verslininkas išteisintas

Aktualu

Seime vykusioje diskusijoje – raginimai atšaukti vaiko teises ginantį įstatymą

Verslas

15min studijoje – diskusija apie senojo Vilniaus oro uosto terminalo likimą

Aktualu

Remigijus Šimašius ieško kandidatų į Vilniaus tarybą – tereikia užpildyti anketą

Aktualu

„Karšta“ diena JK: ar vyriausybė patvirtins „Brexit“ susitarimo projektą?

Aktualu

A.Širinskienė siūlo praplėsti komisijos tyrimą, bet opozicija mato dar vieną bandymą susidoroti

24sek

„Įkrautas Jonas“: su J.Valančiūnu susijęs sprendimas, kuris atnešė „Raptors“ sėkmę

Aktualu

15min studijoje – į Klaipėdos merus pretenduojantys V.Grubliauskas ir S.Gentvilas

Smurto randai

Aktualu

Šiurpi avarija Kauno rajone: žuvo dvi moterys, dar trys sunkiai sužeistos

Vardai

Reperis Ironvytas parduoda savo sporto klubą: „Patys kalti, kad nemokėjome konkuruoti“

Maistas

Tobulas paprastumas: orkaitėje kepti karamelizuoti cinamoniniai skrebučiai

Mokslas.IT

Kodėl žmonių akys turi baltymą, o kitų primatų akys yra labai tamsios?

Tiesiogiai Mokslas.IT

Stebėkite konferenciją „Build Stuff“ tiesiogiai!

Pasaulis kišenėje

Įtemptas vaizdas iš pilotų kabinos: kaip nutupdomas lėktuvas siaučiant audrai

Vardai

Martinavičiai nuo šiol – oficialiai nebe žmona ir vyras: „Jaučiuosi taip, lyg būtų mano gimtadienis“

Vardai

„Dydžio (r)evoliucijos“ dalyvei finale pasipiršo vaikinas: buvęs draugas ją paliko dėl svorio

24sek

Palyginimų su A.Saboniu besikratantis L.Birutis atskleidė savo idealą

Aktualu

Streikas Žiežmarių gimnazijoje: reikalaujama susitarimo nacionaliniu lygiu

Aktualu

Estijos policija šūviais stabdė automobilių vagystėmis įtariamą Lietuvos pilietį

Naujienos

Aktualu

Narkotikų byla: 11 metų kalėjimo nuteistas ir pusantrų metų sėdėjęs verslininkas išteisintas

Aktualu

Seime vykusioje diskusijoje – raginimai atšaukti vaiko teises ginantį įstatymą

Verslas

15min studijoje – diskusija apie senojo Vilniaus oro uosto terminalo likimą

Aktualu

Remigijus Šimašius ieško kandidatų į Vilniaus tarybą – tereikia užpildyti anketą

Aktualu

„Karšta“ diena JK: ar vyriausybė patvirtins „Brexit“ susitarimo projektą?

Aktualu

A.Širinskienė siūlo praplėsti komisijos tyrimą, bet opozicija mato dar vieną bandymą susidoroti

24sek

„Įkrautas Jonas“: su J.Valančiūnu susijęs sprendimas, kuris atnešė „Raptors“ sėkmę

Aktualu

15min studijoje – į Klaipėdos merus pretenduojantys V.Grubliauskas ir S.Gentvilas

Smurto randai

Aktualu

Šiurpi avarija Kauno rajone: žuvo dvi moterys, dar trys sunkiai sužeistos

Vardai

Reperis Ironvytas parduoda savo sporto klubą: „Patys kalti, kad nemokėjome konkuruoti“

Maistas

Tobulas paprastumas: orkaitėje kepti karamelizuoti cinamoniniai skrebučiai

Mokslas.IT

Kodėl žmonių akys turi baltymą, o kitų primatų akys yra labai tamsios?

Tiesiogiai Mokslas.IT

Stebėkite konferenciją „Build Stuff“ tiesiogiai!

Pasaulis kišenėje

Įtemptas vaizdas iš pilotų kabinos: kaip nutupdomas lėktuvas siaučiant audrai

Vardai

Martinavičiai nuo šiol – oficialiai nebe žmona ir vyras: „Jaučiuosi taip, lyg būtų mano gimtadienis“

Vardai

„Dydžio (r)evoliucijos“ dalyvei finale pasipiršo vaikinas: buvęs draugas ją paliko dėl svorio

24sek

Palyginimų su A.Saboniu besikratantis L.Birutis atskleidė savo idealą

Aktualu

Streikas Žiežmarių gimnazijoje: reikalaujama susitarimo nacionaliniu lygiu

Aktualu

Estijos policija šūviais stabdė automobilių vagystėmis įtariamą Lietuvos pilietį

Vardai

Ypatingos

06:20
04:06

Gera keliauti kartu

Konferencija „Žiniasklaida rytoj“

Ko reikia šiuolaikiniam pirkėjui?

Sveikata

Mamos prieš meningokoką

Būk nesustabdoma

Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką