Jurgita JURKUTĖ: nesijaučiu šeimos ardytoja

Kartais žmonės tiek nepatiria ir per visą gyvenimą: karūna grožio konkurse „Mis Lietuva 2007", dalyvavimas „Mis pasaulyje", pasiūlymas dalyvauti realybės šou „Šok su žvaigžde!", kvietimas filmuotis seriale „Moterys meluoja geriau"... Visa tai per gerą pusmetį gavo ir nieko neatsisakė simpatiška, velniškai komunikabili žemaitė Jurgita JURKUTĖ.

Prie visų pasiekimų lyg šaukštas deguto medaus statinėje pasirodė tavo meilė vedusiam vyrui, kompanijos „Danbalt International" bendrasavininkiui Ryčiui Širvaičiui. Buvai pavadinta šeimos ardytoja, lengvo, turtingo gyvenimo ieškotoja... Nebuvo silpnumo akimirkų, kai pasigailėjai, kad tapai žinoma?
Niekada nieko nesigailiu ir nesigręžioju atgal. Jeigu nebūčiau tapusi Mis Lietuva, galbūt nebūtų įvykę kitų gražių dalykų. Kai spaudoje pasirodė pirmieji straipsniai apie mano ir Ryčio santykius, buvau Kinijoje. Neprisimenu, kaip tai sužinojau. Tačiau tam buvau pasirengusi - juk esu žinomas žmogus. Vėliau ar anksčiau tai būtų išaiškėję. Kita vertus, mes nieko neslėpėme. Nešaukiau visam pasauliui, su kuo esu. Niekada to nedariau ir nedarysiu. Jūsų žurnalo fotografas pirmas pastebėjo mus renginyje, bet juk tada nuo jo nesidangstėme laikraščiu ir neprašėme nefotografuoti.
Kaip susipažinote su Ryčiu?
Nenoriu apie tai kalbėti. Kas buvo parašyta, tegul tiek ir būna žinoma. Tai mano asmeninis gyvenimas, nesu iš tų, kurie apie jį pasakoja. Man šito nereikia. Nenoriu išbarstyti savo laimės ir džiaugsmo.
Su ilgamečiu draugu Aleksandru išsiskyrei dėl naujos meilės?
Tikrai ne. Su Aleksandru išsiskyrėme rugsėjo mėnesį. Konkursas tam neturėjo reikšmės. Bet ir apie tai pasakoti nenoriu, nes ši istorija susijusi su daugybe kitų žmonių.
Tylos siena turbūt atsitversi ir nuo kaltinimų, kad susidėjai su vedusiu vyru. Įdomu tai, kad buvusi Ryčio žmona Ieva Bieliauskaitė taip pat yra tituluota gražuolė...
Aš niekam nieko blogo nenorėjau ir nepadariau. Šeimos neišsiskiria per vieną dieną. Akimirksniu gali susižavėti ar įsimylėti, bet tik ne išsiskirti. Nežinau, ar aš buvau postūmis Ryčiui išsiskirti su žmona. Bet tai vėlgi susiję ne vien su manimi, todėl kalbėti būtų labai netaktiška. Galiu tik tiek pasakyti: nesijaučiu šeimos ardytoja. Juk kai pamatai žmogų, neklausi, vedęs tu ar dar ne. O gražuolių titulų visai nesureikšminu. Tai tik sutapimas.
Ar per tą laiką niekas nepriminė tau posakio: ant svetimos laimės griuvėsių nekurk savosios?
Gyvenimas per daug trumpas ir per gražus, kad reikėtų į viską žiūrėti tik per filosofinę prizmę. Galbūt tam esu per jauna, man visi žmonės yra geri. Pasakysite, kad esu naivi? Ir tegul!
Jau galiu tave vadinti sužadėtine?
Apie ką kalbame? Apie mano heroję Jolantą, kurią vaidinu seriale „Moterys meluoja geriau"? Viso scenarijaus dar nežinau, todėl sunku nuspėti, kaip keisis mano statusas (juokiasi).
Norėčiau, kad grįžtume į tikrovę...
Ką tu?! Aš tikrai nesu sužadėtinė!
Apie jūsų su Ryčiu draugystę kalbi tik tu viena. Ar ne per sunku jauniems pečiams pakelti tokią atsakomybę?
Manau, tai daryti mane įpareigoja Mis Lietuvos statusas. Net jei šalia būtų žmogus, kuris norėtų padėti ir palaikyti už rankos, man to nereikėtų. Visada viską sprendžiu viena. Pagaliau mes juk nesame šeima. Man ir tėvų pagalbos niekada nereikėdavo. Nuo pat vaikystės visur buvau viena. Todėl žinau, kad viską įveiksiu pati. Atsakomybės man nereikia su kuo nors dalytis. Esu stipri.
Bet sakoma, kad vyrai nemėgsta stiprių moterų...
Nežinau, ką į tokį teiginį atsakyti. Turbūt mano gyvenimas per trumpas ir patirtis per maža, kad šia tema galėčiau filosofuoti. Gal vyrai nemėgsta valdingų moterų? „Stipri" ir „valdinga" yra du skirtingi dalykai.
Kaip į tavo meilės reikalus reagavo Plungėje gyvenantys tėvai? Mažame miestelyje panašios naujienos narstyte išnarstomos.
Manau, visiems tėvams svarbiausia, kad jų vaikas būtų laimingas. Mano mama labai liberalių pažiūrų. Ji didelė optimistė. Nors mane laiko dar didesne (juokiasi). Galbūt esu laimingas žmogus. Tėvai mane visada palaikė ir palaikys. Aš taip pat elgiuosi jų atžvilgiu. Tai - mūsų kraujyje, ir nesvarbu, kieno tiesa. Pamenu, kaip už jaunesnį brolį kieme kovodavau. Man jis visada būdavo teisus ir pats geriausias. Iki šiol tarp mūsų yra tvirtas ryšys. Norėčiau, kad ir mano šeima tokia būtų, bet apie tai tikriausiai svajoja kiekvienas normalus žmogus.
Su mama kalbamės apie viską. Jeigu kada nors turėsiu dukrą, labai norėčiau, kad mūsų santykiai būtų tokie pat glaudūs ir besąlygiškai atviri.
Ar Jolanta, kurią vaidini seriale „Moterys meluoja geriau", panaši į tave?
Jolanta yra bibliotekininkė iš Šilalės, kuri atvažiuoja gyventi pas pusseserę į Vilnių. Kelionėje ji patiria daugybę nuotykių. Savimi seriale galiu būti, kol nėra beprotiško naivumo, kuriuo kartais pasižymi mano herojė, kai kada įsivelianti į pačias netikėčiausias situacijas. Yra ir tokių akimirkų, kai Jolanta pernelyg šiurkšti. Mano prigimčiai tai nepriimtina. Panašu, kad scenaristai padarys iš manęs tikrą miesčionę (juokiasi). Bet kaip baigsis filmas, nežinau.
Sudėtingiausia buvo serialo kūrimo pradžia. Nepažinojau jame dirbančių žmonių, režisieriaus. Buvo neramu, kaip mane priims, juk nesu profesionali aktorė. Bet greitai pamačiau, kad visi labai geranoriški, aktoriai negaili patarimų. Nei scenos, nei kameros baimės aš neturiu. Man tik leiskit išeiti į sceną ir duokite mikrofoną. Žiūriu vaikystės nuotraukas ir visur save matau tarp pirmųjų, iki pečių ištempusią saulės kliošo sijoną (juokiasi).
Būdama penkiolikos išvažiavai į užsienį dirbti modeliu. Ar tuomet naivumas nepakišo tau kojos?
Taip, tada viena išvažiavau į Puerto Riką, kur vyko „Ford Super Models" konkursas. Tačiau net būdama naivi neprarasdavau atsargumo. Visais pasitikėjau, bet niekada nesusigundžiau pamėginti narkotikų, kurie modelių pasaulyje lengvai prieinami. Niekada net nebuvau patekusi į situaciją, kad man jų pasiūlytų. Gal ant kaktos parašyta, kad tokiems dalykams nesiryšiu. Taip pat ir su vyrais. Kartais manęs klausia, ar negaunu nepadorių stipriosios lyties pasiūlymų. Tikrai ne. Buvo vienas kitas, kurie susipažinę pasakoja, kokiais automobiliais važinėja, kokiu verslu užsiima. Na, ir kas? Manęs taip užmezgamos pažintys nedomina. Dėl naivumo nesu nukentėjusi, greičiau dėl pernelyg didelio pasitikėjimo žmonėmis. Bet kaip jau buvo, taip. Nemoku laikyti pykčio. Esu optimistė. Ir kas gero iš to pykčio? Tik pats užsikreti bloga nuotaika ir ligos ima pulti (juokiasi).
Kinijoje vykusiame konkurse „Mis pasaulis" trykšte tryškai optimizmu. Tačiau gerą žadančios prognozės taip ir liko prognozėmis. Radai atsakymą, kodėl viskas taip baigėsi?
Tik prieš kelias dienas peržiūrėjau konkurso įrašą. Juokiausi iš savęs iki nukritimo. Per prisistatymą stovėjau pačiame priekyje ir tokius cirkus išdarinėjau! Prisiminiau, kad pamerkiau akį, bet kad taip akivaizdžiai, neįsivaizdavau. Taip padaryti buvau žadėjusi konkursą transliuosiančiai LNK televizijai. Kadangi buvau šimtu procentų tikra, jog pateksiu į pusfinalį, galvojau tai padaryti vėliau. Bet per prisistatymą širdies gilumoje suabejojau, todėl pažadą įvykdžiau iškart (juokiasi). Mėnesį, kol buvau Kinijoje, visi ženklai rodė, kad man pasiseks. Jaučiau ir kai kurių komisijos narių palaikymą. Konkurso choreografės per repeticijas iškart mane pastatė į priekį. Vėliau iš kelių dalyvių sužinojau, kad jos tarp savęs šnibždėjosi, jog tikros ledi yra lietuvė ir indė. Tai girdėti buvo labai malonu. Visą mėnesį mano reitingai buvo aukšti. Ne kartą dalyvės klausdavo, ką darysiu, jei laimėsiu karūną. Nežinojau, ką atsakyti.
Geriausia sužinota naujiena buvo ta, kad salėje konkursą stebi kelios lietuvės. Netikėtai viena dalyvė priėjo prie manęs per pertrauką ir sako: „Tavęs prie tualeto laukia moterys, kurios rankose laiko tokių pačių spalvų vėliavas, kaip ir tavo suknelė." Dizainerė Livija Daugirdaitė man buvo sukūrusi žalią, geltoną ir raudoną suknią. Bėgte nubėgau prie tualeto. Kitoje vietoje mes negalėjome susitikti, juk visur saugojo apsauga. Pasirodo, tuo metu tos ponios atostogavo Kinijoje. Kai sužinojo, kad aš dalyvauju grožio konkurse, nusprendė ateiti manęs palaikyti. Vėliau nuo scenos salės tolumoje mačiau jas mojuojančias trispalvėmis. Koks buvo jausmas! Dar ir dėl to šypsojausi ligi ausų.
Giliai širdyje kartais pasvajodavai apie Mis pasaulio karūną?
Ne, nesvajojau ir nenorėjau jos. Aš ir Mis Lietuvos karūnos nenorėjau. Juk ir į atranką ėjau todėl, kad tikėjausi padėti organizatoriams. Svajojau kada nors tapti renginių organizatore. Galvojau, būtų puiki patirtis. Nežinau, kaip ir kodėl įvyko taip, kaip įvyko. Bet neketinu nieko analizuoti. Juk sakiau, nėra tiek daug laiko, kad žiūrėtum atgal, svarstytum, gal ko nors nereikėjo daryti. Pavyzdžiui, per projektą „Šok su žvaigžde!" gavau kojų uždegimą. Kažkas buvo atsitikę su keltimi. Viskas dėl per didelio krūvio. Gydytojas sakė, kad būtų kada nors senatvėje tai pasireiškę. Svarbu, kad dabar nieko nejaučiu. Pamenu, tą penktadienį, kai iškritome iš realybės šou, po generalinės repeticijos visi nuėjome išgerti. Aš stovėjau prie baro ir gėriau nimezilį.
O kaip tavo studijos universitete?
Mokslus sustabdžiau. Akademinių atostogų nėjau, nes tam reikia rimtai sirgti arba lauktis. Taip pasielgti negalėjau, būtų kilęs skandalas. Bet rugsėjį grįšiu į universitetą. Juk paskutinis kursas, kai tiek beliko, būtų gaila mesti mokslus. Nesigailiu, kad metams atsisakiau studijų. Nebūčiau spėjusi, kai tiek visokios veiklos. Esu iš tų, kurie naudojasi visais pasiūlymais. Arba juos priimi, arba ne. Tokios galimybės tau yra šiandien, o rytoj jos bus pasiūlytos kitiems. Nesu iš tų, kurie griežtai planuoja gyvenimą. Sakoma, susiplanuok ir Dievas pasijuoks iš tavo planų. Va, buvau numačiusi nueiti į Vaido Baumilos albumo pristatymą, o tą penktadienį prieš serialo filmavimą ant manęs užkrito prožektorius. Teko važiuoti į ligoninę. Vakaro planai nuėjo niekais.
Ar filmuojantis seriale nekilo minčių studijuoti aktorinį meistriškumą?
Kol kas tikrai ne. Pamenu, baigdama vidurinę mokyklą galvodavau, ką darysiu toliau, kokie mano tikslai. Dabar gyvenu šia diena. Žinau, kad noriu baigti mokslus. Noriu būti renginių organizatore. Gal magistrantūros studijas pasirinksiu susijusias su šia veikla. Bet tai tik kalbos.