Šiandien vis rečiau galima išvysti žmogų su knyga rankoje, jei jis ne moksleivis ar studentas. Vis dėlto ir šiais elektronikos laikais esama ištikimų skaitytojų, kaupiančių tūkstantines bibliotekas ir neįsivaizduojančių savo gyvenimo be knygų.
Audrius Giržadas: „Norėčiau skaityti daugiau“
Prodiuseris, laidų ir renginių vedėjas Audrius Giržadas prisimena knygas skaitęs nuo vaikystės. „Kaip ir visi vaikai perskaičiau visą seriją „Drąsiųjų keliai“, – prisimena. – Vėliau buvo A. Diuma knygų kolekcija.“ A. Giržadas su nostalgija prisimena laikus, kai turėjo daug laiko skaityti. „Norėčiau skaityti daugiau nei galiu dabar, – prisipažįsta vyras. – Deja, kaip ir visiems, taip ir man paprasčiausiai trūksta laiko.“
Šiuo metu Audriaus Giržado skaitomiausios knygos yra japonų rašytojo H. Murakami kūriniai. „Taip jau susiklostė, kad klasikinę savo namų biblioteką teko papildyti netradicinėmis knygomis, – šypsosi Audrius. – Daugelis mano turimų knygų atkeliavo iš tėčio namų. Be abejo, vis nusiperku ir naujų.“
Ar ta vertinga kolekcija neišsibarstys? Draugų prašomas paskolinti vieną ar kitą knygą, prodiuseris atsako, kad skolinti knygų negalima. „Knyga yra šventas dalykas, jų negalima išmesti, skolinti ar dalyti, – tvirtai įsitikinęs A. Giržadas. – Tai asmeninis daiktas, kuris griežtai priklauso namams ir jų gyventojams.“
Kas kita internetinės knygos, jas Audrius prisipažįsta ne itin mėgstąs. „Nežinau, gal tai tik fiziologinis dalykas, mat labai pavargsta akys skaitant tekstą kompiuterio monitoriuje, bet esu šiek tiek nepalankios nuomonės apie internetines knygas, – valandėlę pasvarsto. – O štai garso knygos yra iš tiesų puikus sumanymas. Su draugais net svarstėme galimybę užsiimti šiuo reikalu ir mp3 formatu leisti lietuviškų knygų įrašus, bet vėliau supratome, kad tai būtų „verslas į orą“, tiksliau, labdara... Juk visi kopijuotų ir nemokamai siųstųsi iš nelegalių interneto svetainių, užuot įsigiję legalų, geros kokybės įrašą.“
Atlikėjas Stano: „Elektroninės knygos – ekologiška“
Atlikėjas ir knygų „Kiek kainuoja ilgesys“ ir „Neįtikėtinos istorijos“ autorius labai mėgsta skaityti. „Pirmoji mano perskaityta knyga buvo A. de Sent-Egziuperi „Mažasis princas“, – prisimena popmuzikos žvaigždė. – Vėliau buvau labai pamėgęs R. Bredberio kūrybą. Perskaičiau kone visus jo fantastinius romanus.“
Šiuo metu dainininkas neskaito grožinės literatūros. „Domiuosi specifine literatūra apie tam tikrus dalykus, – pasakoja Stano. – Dabar kaip tik skaitau Alano S. Miller, Satoshi Kanazawos „Kodėl gražiems gimsta mergaitės“, tai psichologinė evoliucijos teorija...“
Dainininkas įsitikinęs, kad knygų negalima skolinti ar skolintis: „Juk ne veltui žmonės per šimtmečius kaupia namų bibliotekas ir perduoda jas iš kartos į kartą. Nemažai mano namų bibliotekos knygų taip pat labai senos, tarp jų randu daugybę, kurias išties verta perskaityti.“
Paklaustas, ką mano apie knygas, platinamas garso įrašais arba internetu, Stano džiaugiasi naujais technologiniais pasiekimais ir viliasi, kad tokių knygų bus vis daugiau. „Neteisinga manyti, kad šios elektroninės knygos išstums tikrąsias. Juk ne popierius esmė. Esu labai patenkintas, kad vis daugiau knygų galima rasti ir perskaityti internete. Manau, nereikia bijoti naujovių, pats laikas lietuviams pereiti į skaitmeninį amžių. Tik pagalvokite, kaip tai naudinga ekologijai, kiek medžių nebus nukirsta popieriui gaminti.“
Kristupas Krivickas: „Perku net po 6–8 knygas iškart“
Prodiuseris Kristupas Krivickas anksčiau knygų neskaitė... „Nei vaikystėje, nei paauglystėje knygos manės netraukė, – prisipažįsta. – Todėl dabar privalau atsigriebti ir skaitau visas knygas, pačių įvairiausių autorių ir žanrų.“
Knygas Kristupas Krivickas paprastai perka knygynuose. „Nepatikėtumėte sužinoję, kiek daug laiko juose praleidžiu, – šypsosi vyras. – Išgirstu ar perskaitau įdomią reklamą apie naujai pasirodysiančią knygą ir puolu jos ieškoti. Žinoma, neatsispiriu ir nusiperku 6–8 knygas. Tada grįžęs namo jas įdėmiai peržiūriu ir suprantu, kas skaityti vertos gal tik dvi. Taip kaupiamos namų bibliotekos...“
Paskutinė perskaityta V. Juknaitės psichologinė knyga „Tariamas iš tamsos: pokalbiai su vaikais“ K. Krivickui padarė didelį įspūdį. „Tai sukrečianti knyga. Joje kalbamasi su ypatingo likimo vaikais – nereginčiais, negirdinčiais, nusikaltusiais, sutrikusio intelekto, komplikuoto gyvenimo ir pan.“
Garso ir internetinės knygos K. Krivicko nedomina. „Manau, garso knygos tinkamos tik vaikams, kurie dar nemoka skaityti, – įsitikinęs prodiuseris. – Na, o internetinių knygų paskirties išvis nesuprantu. Juk knygos skaitymas tas pats kaip ir laikraščio. Malonu šiugždenti rankoje popierių, versti lapus. O koks malonumas skaityti šeštadieniais lovoje... Juk tikrą knygą galima perversti, pasigrožėti, padėti, vėl prisiminti, grįžti prie jos, vežtis į sodą ir pan.“
Vytautas Grigaravičius: „Skaičiau, skaitau ir skaitysiu“
Buvęs komisaras, laidos „Kriminaliniai tyrimai“ vedėjas Vytautas Grigaravičius yra užkietėjęs knygų skaitytojas. „Kaip sakau, skaičiau, skaitau ir skaitysiu, – šypsosi suokalbiškai. – Nuo pat vaikystės, kai tik pradėjau pažinti raides ir išmokau skaityti, skaitau nuolat.“
Savo namų biblioteką, kurioje per trys tūkstančiai knygų, Vytautas Grigaravičius pildo kartu su žmona. „Daugiausia mūsų kolekcijoje knygų apie Lietuvos istoriją, – pasakoja vyras. – Apstu įvairių biografijų ir įdomių žmonių likimų. Taip pat yra knygų apie policiją, kriminalinius tyrimus, įvairias sulaikymo operacijas ir pan.“
Šiuo metu buvusį komisarą domina ne kriminaliniai tyrimai ar nusikaltėlių sulaikymo operacijos – Vytautas Grigaravičius gilinasi į Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino biografiją. „Neseniai perskaičiau A. Eidinto „Erelio sparnų dvelksmas“, o dabar negaliu atsitraukti nuo istorinės J. Užurkos knygos „Gediminas – nevainikuotasis karalius“, – šypsosi laidos „Kriminaliniai tyrimai“ vedėjas.
O ką mano apie garso ir internetines knygas? Vytautas Grigaravičius prisipažįsta jų nevertinantis: „Kažkada, atsimenu, vairuodamas automobilį, klausiausi per Lietuvos radiją skaitomos knygos. Bet tai toli gražu neprilygsta tikrai knygai, jos vartymui. Ką jau kalbėti apie jos turėjimą savo bibliotekoje ir galimybę perduoti kitoms kartoms.“
Inga Budrienė: „Skaitymas labai daug duoda“
Verslininkei Ingai Budrienei knygas pamėgti padėjo mama. „Mano mama labai daug metų buvo Molėtų rajono Viešosios bibliotekos direktorė, tad mūsų namuose visos lentynos, stalčiai ir komodos buvo prikrauti įvairiausių knygų, – pasakoja ponia Inga. – Kai buvau maža, perskaičiau daugybę knygų iš „Pasaulio pasakų“ kolekcijos, vėliau susižavėjau „Siluetų“ serija. Skaičiau talentingų žmonių biografijas, istorijas, likimus. Jei reikėtų įvardyti mėgstamiausią knygą, tai būtų keletą kartų skaityta J. Verno knyga „Kapitono Granto vaikai“.
Dar ir šiandien I. Budrienė knygas vežasi iš mamos. „Ji visada žino, kokią knygą verta perskaityti, – šypsosi verslininkė. – Mama tuo domisi, seka naujienas, todėl jos nuomonės visada paisau. Tik gaila, kad vis rečiau atsiranda laiko nuvažiuoti pas mamą ir pasiimti knygų. Tiesa, kai vykstu į kelionę, visada vežuosi dvi tris knygas, kad būtų ką veikti.“
Paskutinės Ingos Budrienės skaitytos knygos J. Picoult „Devyniolika minučių“ ir „Mano sesers globėjas“. „Fantastiškos knygos! – sužavėta kalba verslininkė. – Gaila, kad trūksta laiko jas pabaigti. Matyt, būsiu padariusi klaidą, kad pradėjau skaityti kelias knygas vienu metu. Tiesa, dar labai susidomėjau psichologine L. Anilionytės knyga apie paauglį berniuką, man tai labai aktualu, nes pati auginiu keturiolikmetį. Žinoma, tai ne lengvutis romanas ar istorinė biografija, tokia kaip „Kleopatra“, „Barbora Radvilaitė“, kurias „suskaitau“ labai greitai. L. Anilionytės knygą reikia skaityti įdėmiai, nes ji psichologinė.“
Ar ne patogiau būtų knygas tiesiog perklausyti? „Oi, ne, esu prieš tuos dalykus, – sako verslininkė. – Garso ir internetinės knygos tinkamesnės jaunimui, ne man. Su kompiuteriu aš apskritai nelabai „draugauju“. Atlieku būtinus darbus, ir tiek. O štai jaunimui gal taip būtų net patraukliau. Patikėkite, prikalbinti šiuolaikinį paauglį skaityti knygą yra beveik „misija neįmanoma“. Štai ir sūnaus niekaip nesiseka sudominti literatūra, jam kur kas smagiau kompiuteris, virtualūs žaidimai ir pokalbių svetainės... O man pačiai labai malonu jaukiai, patogiai ir šiltai įsitaisius atsiversti gerą knygą.“
Audrius Giržadas: „Norėčiau skaityti daugiau“
Prodiuseris, laidų ir renginių vedėjas Audrius Giržadas prisimena knygas skaitęs nuo vaikystės. „Kaip ir visi vaikai perskaičiau visą seriją „Drąsiųjų keliai“, – prisimena. – Vėliau buvo A. Diuma knygų kolekcija.“ A. Giržadas su nostalgija prisimena laikus, kai turėjo daug laiko skaityti. „Norėčiau skaityti daugiau nei galiu dabar, – prisipažįsta vyras. – Deja, kaip ir visiems, taip ir man paprasčiausiai trūksta laiko.“
Šiuo metu Audriaus Giržado skaitomiausios knygos yra japonų rašytojo H. Murakami kūriniai. „Taip jau susiklostė, kad klasikinę savo namų biblioteką teko papildyti netradicinėmis knygomis, – šypsosi Audrius. – Daugelis mano turimų knygų atkeliavo iš tėčio namų. Be abejo, vis nusiperku ir naujų.“
Ar ta vertinga kolekcija neišsibarstys? Draugų prašomas paskolinti vieną ar kitą knygą, prodiuseris atsako, kad skolinti knygų negalima. „Knyga yra šventas dalykas, jų negalima išmesti, skolinti ar dalyti, – tvirtai įsitikinęs A. Giržadas. – Tai asmeninis daiktas, kuris griežtai priklauso namams ir jų gyventojams.“
Kas kita internetinės knygos, jas Audrius prisipažįsta ne itin mėgstąs. „Nežinau, gal tai tik fiziologinis dalykas, mat labai pavargsta akys skaitant tekstą kompiuterio monitoriuje, bet esu šiek tiek nepalankios nuomonės apie internetines knygas, – valandėlę pasvarsto. – O štai garso knygos yra iš tiesų puikus sumanymas. Su draugais net svarstėme galimybę užsiimti šiuo reikalu ir mp3 formatu leisti lietuviškų knygų įrašus, bet vėliau supratome, kad tai būtų „verslas į orą“, tiksliau, labdara... Juk visi kopijuotų ir nemokamai siųstųsi iš nelegalių interneto svetainių, užuot įsigiję legalų, geros kokybės įrašą.“
Atlikėjas Stano: „Elektroninės knygos – ekologiška“
Atlikėjas ir knygų „Kiek kainuoja ilgesys“ ir „Neįtikėtinos istorijos“ autorius labai mėgsta skaityti. „Pirmoji mano perskaityta knyga buvo A. de Sent-Egziuperi „Mažasis princas“, – prisimena popmuzikos žvaigždė. – Vėliau buvau labai pamėgęs R. Bredberio kūrybą. Perskaičiau kone visus jo fantastinius romanus.“
Šiuo metu dainininkas neskaito grožinės literatūros. „Domiuosi specifine literatūra apie tam tikrus dalykus, – pasakoja Stano. – Dabar kaip tik skaitau Alano S. Miller, Satoshi Kanazawos „Kodėl gražiems gimsta mergaitės“, tai psichologinė evoliucijos teorija...“
Dainininkas įsitikinęs, kad knygų negalima skolinti ar skolintis: „Juk ne veltui žmonės per šimtmečius kaupia namų bibliotekas ir perduoda jas iš kartos į kartą. Nemažai mano namų bibliotekos knygų taip pat labai senos, tarp jų randu daugybę, kurias išties verta perskaityti.“
Paklaustas, ką mano apie knygas, platinamas garso įrašais arba internetu, Stano džiaugiasi naujais technologiniais pasiekimais ir viliasi, kad tokių knygų bus vis daugiau. „Neteisinga manyti, kad šios elektroninės knygos išstums tikrąsias. Juk ne popierius esmė. Esu labai patenkintas, kad vis daugiau knygų galima rasti ir perskaityti internete. Manau, nereikia bijoti naujovių, pats laikas lietuviams pereiti į skaitmeninį amžių. Tik pagalvokite, kaip tai naudinga ekologijai, kiek medžių nebus nukirsta popieriui gaminti.“
Kristupas Krivickas: „Perku net po 6–8 knygas iškart“
Prodiuseris Kristupas Krivickas anksčiau knygų neskaitė... „Nei vaikystėje, nei paauglystėje knygos manės netraukė, – prisipažįsta. – Todėl dabar privalau atsigriebti ir skaitau visas knygas, pačių įvairiausių autorių ir žanrų.“
Knygas Kristupas Krivickas paprastai perka knygynuose. „Nepatikėtumėte sužinoję, kiek daug laiko juose praleidžiu, – šypsosi vyras. – Išgirstu ar perskaitau įdomią reklamą apie naujai pasirodysiančią knygą ir puolu jos ieškoti. Žinoma, neatsispiriu ir nusiperku 6–8 knygas. Tada grįžęs namo jas įdėmiai peržiūriu ir suprantu, kas skaityti vertos gal tik dvi. Taip kaupiamos namų bibliotekos...“
Paskutinė perskaityta V. Juknaitės psichologinė knyga „Tariamas iš tamsos: pokalbiai su vaikais“ K. Krivickui padarė didelį įspūdį. „Tai sukrečianti knyga. Joje kalbamasi su ypatingo likimo vaikais – nereginčiais, negirdinčiais, nusikaltusiais, sutrikusio intelekto, komplikuoto gyvenimo ir pan.“
Garso ir internetinės knygos K. Krivicko nedomina. „Manau, garso knygos tinkamos tik vaikams, kurie dar nemoka skaityti, – įsitikinęs prodiuseris. – Na, o internetinių knygų paskirties išvis nesuprantu. Juk knygos skaitymas tas pats kaip ir laikraščio. Malonu šiugždenti rankoje popierių, versti lapus. O koks malonumas skaityti šeštadieniais lovoje... Juk tikrą knygą galima perversti, pasigrožėti, padėti, vėl prisiminti, grįžti prie jos, vežtis į sodą ir pan.“
Vytautas Grigaravičius: „Skaičiau, skaitau ir skaitysiu“
Buvęs komisaras, laidos „Kriminaliniai tyrimai“ vedėjas Vytautas Grigaravičius yra užkietėjęs knygų skaitytojas. „Kaip sakau, skaičiau, skaitau ir skaitysiu, – šypsosi suokalbiškai. – Nuo pat vaikystės, kai tik pradėjau pažinti raides ir išmokau skaityti, skaitau nuolat.“
Savo namų biblioteką, kurioje per trys tūkstančiai knygų, Vytautas Grigaravičius pildo kartu su žmona. „Daugiausia mūsų kolekcijoje knygų apie Lietuvos istoriją, – pasakoja vyras. – Apstu įvairių biografijų ir įdomių žmonių likimų. Taip pat yra knygų apie policiją, kriminalinius tyrimus, įvairias sulaikymo operacijas ir pan.“
Šiuo metu buvusį komisarą domina ne kriminaliniai tyrimai ar nusikaltėlių sulaikymo operacijos – Vytautas Grigaravičius gilinasi į Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino biografiją. „Neseniai perskaičiau A. Eidinto „Erelio sparnų dvelksmas“, o dabar negaliu atsitraukti nuo istorinės J. Užurkos knygos „Gediminas – nevainikuotasis karalius“, – šypsosi laidos „Kriminaliniai tyrimai“ vedėjas.
O ką mano apie garso ir internetines knygas? Vytautas Grigaravičius prisipažįsta jų nevertinantis: „Kažkada, atsimenu, vairuodamas automobilį, klausiausi per Lietuvos radiją skaitomos knygos. Bet tai toli gražu neprilygsta tikrai knygai, jos vartymui. Ką jau kalbėti apie jos turėjimą savo bibliotekoje ir galimybę perduoti kitoms kartoms.“
Inga Budrienė: „Skaitymas labai daug duoda“
Verslininkei Ingai Budrienei knygas pamėgti padėjo mama. „Mano mama labai daug metų buvo Molėtų rajono Viešosios bibliotekos direktorė, tad mūsų namuose visos lentynos, stalčiai ir komodos buvo prikrauti įvairiausių knygų, – pasakoja ponia Inga. – Kai buvau maža, perskaičiau daugybę knygų iš „Pasaulio pasakų“ kolekcijos, vėliau susižavėjau „Siluetų“ serija. Skaičiau talentingų žmonių biografijas, istorijas, likimus. Jei reikėtų įvardyti mėgstamiausią knygą, tai būtų keletą kartų skaityta J. Verno knyga „Kapitono Granto vaikai“.
Dar ir šiandien I. Budrienė knygas vežasi iš mamos. „Ji visada žino, kokią knygą verta perskaityti, – šypsosi verslininkė. – Mama tuo domisi, seka naujienas, todėl jos nuomonės visada paisau. Tik gaila, kad vis rečiau atsiranda laiko nuvažiuoti pas mamą ir pasiimti knygų. Tiesa, kai vykstu į kelionę, visada vežuosi dvi tris knygas, kad būtų ką veikti.“
Paskutinės Ingos Budrienės skaitytos knygos J. Picoult „Devyniolika minučių“ ir „Mano sesers globėjas“. „Fantastiškos knygos! – sužavėta kalba verslininkė. – Gaila, kad trūksta laiko jas pabaigti. Matyt, būsiu padariusi klaidą, kad pradėjau skaityti kelias knygas vienu metu. Tiesa, dar labai susidomėjau psichologine L. Anilionytės knyga apie paauglį berniuką, man tai labai aktualu, nes pati auginiu keturiolikmetį. Žinoma, tai ne lengvutis romanas ar istorinė biografija, tokia kaip „Kleopatra“, „Barbora Radvilaitė“, kurias „suskaitau“ labai greitai. L. Anilionytės knygą reikia skaityti įdėmiai, nes ji psichologinė.“
Ar ne patogiau būtų knygas tiesiog perklausyti? „Oi, ne, esu prieš tuos dalykus, – sako verslininkė. – Garso ir internetinės knygos tinkamesnės jaunimui, ne man. Su kompiuteriu aš apskritai nelabai „draugauju“. Atlieku būtinus darbus, ir tiek. O štai jaunimui gal taip būtų net patraukliau. Patikėkite, prikalbinti šiuolaikinį paauglį skaityti knygą yra beveik „misija neįmanoma“. Štai ir sūnaus niekaip nesiseka sudominti literatūra, jam kur kas smagiau kompiuteris, virtualūs žaidimai ir pokalbių svetainės... O man pačiai labai malonu jaukiai, patogiai ir šiltai įsitaisius atsiversti gerą knygą.“
