Invazija. Okupacija. Vienvaldystė... Karinos Krysko (27) karališkam žygiui per Lietuvą tinka visi žodžiai iš karo terminų žodynėlio. Netinka tik „agresija": mažutė, smulkutė, nuolat (ir, atrodo, nuoširdžiai) besišypsanti scenos ir ekrano karalaitė nieko nedaro agresyviai. Daro švelniai, be perspaudimų, be brovimosi alkūnėmis, patrepsėjimų koja, ir žiūrovai jai savanoriškai pasiduoda patys.
Ant jos neįmanoma pykti. Net tada, kai trečią kartą pakeičia susitikimo laiką ir dešimtą kartą nepakelia telefono ragelio, pakanka vienos jos šypsenos, ir nereikšmingos smulkmenos akimirksniu užsimiršta. Galų gale Kariną galima suprasti: net mes, paprasti Žemės gyventojai, kartais norime įkišti galvą į smėlį, išmesti mobiliuosius pro langą ir iš visatos erdvės išpešti nors vieną ramią valandėlę. O ką daryti jai, Lietuvos pramogų pasaulio žvaigždei numeris vienas, kurios kiekvienas žingsnis - kaip ant delno?..
Taiki Karinos šypsena įveikia daug barjerų. Dėl jos grupė „69 danguje" tokia populiari. Ji pelnė daugybę simpatijų „Šokių Eurovizijoje" ir „Dainų dainoje". Kad ir kokie neformalūs gražiausiųjų, seksualiausiųjų, stilingiausiųjų rinkimai Lietuvoje vyktų, pirmąją vietą juose iškart galima rezervuoti Karinai. Artima jos draugystė su šokėju Sauliumi Skambinu gerbėjams netrukdo. Net televizijos kanalai, kadaise nepasidaliję paties Marijono Mikutavičiaus, panelę Krysko pasidalija nebambėdami: tik ji gali ir vesti laidą „Kai norisi geriau" per TV3, ir dalyvauti LNK projekte „Žvaigždžių duetai", ir padainuoti LTV ekrane. Nors Karinos nori visi, nė vienas iš jos pažįstamų ir kolegų net po trijų taurių vyno apie ją neištaria nė menkiausio blogo žodžio: šios merginos šypsena sugriauna ir elementariausius pavydo ir konkurencijos dėsnius.
Ji juokiasi kukliai nuleidusi akis. Toks egzotiškas moteriško nuolankumo ir asmenybės tvirtumo įsikūnijimas. „Nemoku klausytis komplimentų, - patikina. - Man labiau patinka juos sakyti pačiai."
Tavo užimtumas, rodos, pasiekė apogėjų. Tavo veidą viešumoje galima išvysti kasdien. Nebijai, kad vieną dieną tavęs taps tiesiog per daug?
Manęs negali būti per daug (juokiasi). Iš tiesų - ne, nebijau. Darbų ne tiek jau daug, gal tik taip iš šalies atrodo... Jie užplūsta bangomis: tai verčiuosi per galvą, tai, žiūrėk, visą savaitę nieko neveikiu. Kaip tik tokia savaitė užklupo iškart po Naujųjų: plūduriavau be rūpesčių ir leidau laiką pasisėdėjimams su šeima.
Šeimai tavęs turbūt tikrai trūksta?
Mūsų šeima - nuostabi. Mamą, seseris, tetą labai myliu, turiu du sūnėnus ir dvi dukterėčias - Jasminą, Eliją, Roną ir Arnelą. Labai jų pasiilgstu, tik, gaila, matau nelabai dažnai, nors gyvename tame pačiame mieste. Mama pritaria, kad pasirinkau tokį kelią, todėl nepriekaištauja. Ji žiūri visas laidas, kuriose dalyvauju, renka straipsnius apie mane, įrėmina labiausiai patikusius žurnalų viršelius.
Neklausinėja, ar tu nepervargsti? Po pasirodymų nelaukia užkulisiuose su aviečių uogiene?
Ne, mano mama ne tokia (juokiasi). Ji dėl manęs jaudinasi, bet, tikiuosi, mano, kad aš pati sėkmingai savimi pasirūpinu.
Ir nesiteirauja, ar tu pavalgiusi? Nebara: „Vaikeli, tu dar labiau sulieknėjai"?
Badauti gal ir neleistų, bet aš ir neketinu to daryti. Aš daug valgau! O jei visai nepaisyčiau, ką valgau, turbūt netgi būčiau pilnoka. Mano tik viršutinė kūno dalis smulki, bet klubai - tikrai ne pagaliukų šou. Visa mūsų šeima linkusi į šiokius tokius paplatėjimus, todėl visada derindavome maistą, valgydavome daug daržovių, salotų. Aš iki šiol prie to įpratusi: jei per dieną nesuvalgau agurko ar salotų lapo, rodos, net išdžiūstu. Tačiau mėgstu ir cepelinus. Štai tau ir visa dieta...
Minėjai, kad jūsų šeimoje gražuolė visada būdavo vyresnioji tavo sesuo. Ar dar neįvyko rokiruotė?
Ne! Eva ir dabar gražuolė. Man ji visuomet bus gražesnė už mane.
Bičiuliai, kolegos ir net konkurentai apie tave atsiliepia tik gerai. Iš tiesų niekada su niekuo nekonfliktuoji?
Kartais pajuntu, kad biolaukai su kuriuo nors žmogumi nesutampa. Tada apskritai stengiuosi su juo nebendrauti. O jei kyla konfliktas bendraujant su kolega ar artimu žmogumi, tą negerą kamuoliuką „suvirškinu", perleidžiu per save, ir dažniausiai viskas išsisprendžia. Aš nemėgstu kritikuoti: kritiškai žiūriu tik į save, o kituose žmonėse paprastai neįžvelgiu nieko blogo. Pastebiu tik gera. Manau, taip lengviau gyventi.
Aplinkinių dėmesį taip pat vertini tik teigiamai?
Neseniai su Goda Sabutyte Utenoje nuėjome į kavinę. Reikia pripažinti, pajutome tikrai išskirtinį dėmesį: personalas labai stengėsi, kad mums būtų skanu, malonu ir gražu, jautėme įbestus žvilgsnius... Jie truputį įpareigoja. Nesakau, kad niekam nematant aš krapštau nosį ir visiškai apsileidžiu, bet vis dėlto tie žvilgsniai suteikia įtampos. Užtat labai atsipalaiduoju užsienyje - ten niekas manęs nepažįsta. Dabar Saulius su savo mokiniais kelioms dienoms ruošiasi į Čekiją, pasiims ir mane. Labai to laukiu.
Kiek gyvenime tau svarbūs pinigai?
Visai jų nesureikšminu. Paskolų neturiu, net lizingas už mašiną jau greitai baigsis. Pinigai lengvai ateina, lengvai ir išeina, bet laimė nuo to nepriklauso: yra buvę, kad kišenėje teturėjau porą litų grįžti namo, bet jaučiausi puikiai. Imdamasi kokios nors veiklos, mažiausiai galvoju apie pinigus. Kai užsakovai klausia, kiek kainuotų mūsų koncertas, sutrinku ir stumiu į priekį kurią nors kitą grupės merginą.
Ar yra dalykų, kuriuos norėtum išbraukti iš savo karjeros?
Niekada nesiėmiau veiklos, iš kurios nesitikėčiau nieko gero. Tai, ką darau, darau su malonumu.
Su malonumu dainuoji popsą?
Viskas priklauso nuo požiūrio. Popsas irgi gali būti nauja, kupina siurprizų, labai įdomi veikla. Tiesa, kai kūrėsi grupė „69 danguje", aš tikėjausi, kad ji bus kitokio stiliaus. Bet aplinkybės lėmė kitaip, ir priimu tai kaip likimą. Džiaugiuosi, kad kartais turiu galimybę dainuoti džiazą - uždaruose vakaruose, renginiuose, žiūrovų ten būna kur kas mažiau nei tų, kurie mane pažįsta kaip „69 danguje" narę. Tačiau tai būna labai miela širdžiai.
Kalbų, kad visai mesi „69 danguje" ir atsidėsi tik džiazui, nebesigirdi? Kitos grupės narės dėl to nebesibaimina?
Jos išsigando tik tada, kai tuos gandus išgirdo pirmą kartą (šypsosi). O paskui apsiprato ir nurimo. Mes jau seniai išmokome susitaikyti su gandais... Kita vertus, be manęs jos tikrai nepražūtų - pačios yra gabios.
Juk labai gali būti, kad pasitraukti iš grupės tave paskatins ne džiazas, o, pavyzdžiui, asmeninio gyvenimo pokyčiai. Ar galėtum būti ne žvaigždė, ne veikli karjeros moteris, o tiesiog - žmona?
Mano gyvenime yra buvę tokių etapų, kai sėdėdavau namie. Tačiau ir tada susigalvodavau kokios nors veiklos: nieko neveikti man sudėtinga. Žinoma, gimus kūdikiui bent metus dėmesį skirčiau tik jam, bet nenorėčiau visam laikui likti namų šeimininke. Manau, ir savo vyrui, ir vaikui būčiau įdomesnė, jei dirbčiau širdžiai malonų darbą.
Panašu, jau daug kartų apie tai pagalvojai...
Kūdikio atėjimas - vienas svarbiausių įvykių gyvenime, todėl jam reikia pasiruošti. Nesakau, kad būtina planuoti kiekvieną smulkmeną, tačiau bent jau kas antras žmogaus žingsnis turėtų būti apgalvotas. Aš nemėgstu spontaniškų sprendimų.
Bet juk pramogų pasaulyje apstu spontaniškumo!
Argi? „Žvaigždžių duetų" rengėjai man skambino ir užpernai, ir pernai. Kai pasiūlė dalyvauti trečią sykį, pagaliau sutikau. Ar tai spontaniška?.. Kai ką nors pasiūlo mūsų prodiuseris Mantas (Egmontas Bžeskas - red. past.), irgi turime teisę apmąstyti, atsisakyti, nes mūsų santykiai - labai draugiški ir nevaržantys. Tuo labai džiaugiuosi.
Kai išsiskyrei su Mantu, gana atvirai pasakojai apie asmeninį savo gyvenimą. O dabar, draugaudama su Sauliumi, jį labai saugai. Kodėl?
Aš nuo vaikystės esu kukli, todėl nieko čia keista. Tiesiog tuomet buvo susiklosčiusi tokia situacija: patekome į keistą meilės trikampį, patys niekada nebuvome su tuo susidūrę, neturėjome patirties, nežinojome, ką daryti. Ir nemanėme, kad iš tų mūsų skyrybų bus išpūstas toks didžiulis burbulas! Mantas - atviras žmogus, jo toks charakteris, jis negali ištarti „ne". O aš taip nebesielgčiau. Kai išdaliji save kitiems, sau ničnieko nebelieka.
Ko dėl populiarumo nesutiktum daryti scenoje?
Net nežinau... Nedaryčiau to, kas man nepatiktų, kas būtų nepriimtina. Kas mane subjaurotų. Kas kirstųsi su mano moralės normomis.
Tavo moralės normos - gana aukštos? Net vyrų žurnalui „FHM" fotografavaisi gana kukliai...
O, kad žinotum, kokių tik rūbų, kokių tik rakursų jie nesiūlė (juokiasi). Bet viskam yra ribos.
Kai kurių jaunų ir žavių Lietuvos scenos moterų gyvenimo partneriai gana griežtai joms diktuoja tas ribas: aiškina, kaip rengtis, ką kalbėti viešumoje, kaip pozuoti fotografams. Ką tu apie tai manai?
Kiekviena pora - atskira valstybė. Gal toks tarpusavio susitarimas?.. Bet šiaip manau, kad moteris turėtų būti gana minkšta, jei leistų vyrui taip savivaliauti.
Vadinasi, Saulius nuolat nelaksto tau iš paskos?
Ne. Esu įsitikinusi: net ir vienoje meilės erdvėje privalo likti dvi erdvytės. Net ir labai mylėdama turiu pasilikti erdvės sau.
Žinoma, buityje labai svarbu ieškoti kompromisų. Įsivaizduok, elementari situacija: reikia nupirkti kokį nors daiktą namams. Vyras nori vieno, moteris - visai kito. Būtina rasti būdą, kad jie abu liktų patenkinti.
Kai tu įsikėlei į Sauliaus namą, tas būstas buvo gana vyriškas. Įpūtei jam moteriškumo? Primėtei jame pagalvėlių ir jūros akmenukų?
Kai aš atsiradau, Sauliui tikrai palengvėjo, nes vienam rūpintis namo interjeru sunku, o dvi galvos visuomet geriau nei viena. Tačiau iki pagalvėlių ten dar toli - jeigu jų primėtyčiau, jos tiesiog apdulkėtų (šypsosi). Gal tik vonios kambaryje pagausėjo buteliukų... Apskritai vien mano buvimas tam namui suteikia moteriškos energijos.
Kokios moteriškos silpnybės tau būdingos? Pavyzdžiui, pilna spinta drabužių, o nėra kuo apsirengti, kelionės po parduotuves, plepėjimas su draugėmis, ruošimasis po keletą valandų?
Labai ilgai miegu. Atsigulus penktą ryto, manęs visiškai negraužia sąžinė, jei pramiegu iki penktos valandos popiet. Niekur neskubu. Saulius labai temperamentingas, o aš kur kas lėtesnė: jis atsikelia, šen, ten - jau, žiūrėk, susitvarkęs, o aš vartausi, tempiu gumą, dar knygą paskaitau... O į parduotuves dažniausiai einu viena: suprantu, kad jam tai nelabai įdomu, tai kam jį kankinti?
Ar namuose yra tavo nuotraukų? Neturite minčių, pavyzdžiui, svetainės sieną papuošti fototapetu su tavo atvaizdu?
Yra įrėminta keletas akimirkų iš šokių aikštelės. Minčių apie fototapetą turime, bet tikrai ne su mano atvaizdu (juokiasi). Nebent senatvėje tokių minčių atsiras...
