Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kol tapo žvaigždėmis…

Foto naujienai: Kol tapo žvaigždėmis…
zmones24.lt / Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Šaltinis: 15min
0
A A

Šlovė, populiarumas, geras uždarbis - tuo dabar džiaugiasi daugelis Lietuvos žvaigždžių. Visgi taip buvo toli gražu ne visada, nuo kažko reikėjo pradėti. Kokie buvo pirmieji žinomų žmonių darbai?

Daugiau 15min Vardai naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Šlovė, populiarumas, geras uždarbis - tuo dabar džiaugiasi daugelis Lietuvos žvaigždžių. Visgi taip buvo toli gražu ne visada, nuo kažko reikėjo pradėti. Kokie buvo pirmieji žinomų žmonių darbai?


Leonardas Pobedonoscevas: „Klijavau banderoles"


Aktoriaus ir televizijos laidų vedėjo Leonardo Pobedonoscevo pirmasis darbdavys buvo tėvas: „Dirbau kompanijoje, kurios vienas iš įkūrėjų buvo mano tėtis. Mano darbas buvo klijuoti banderoles ir retsykiais padirbėti kroviku."

Kiek gaudavo algos, Leo tiksliai pasakyti negali. „Tuo metu valstybinė valiuta buvo „vagnorkė", - šypsosi aktorius. - Pamenu, buvo labai geras jausmas gniaužti saujoje pirmus paties uždirbtus pinigus."

Šiuo metu iš aktorystės duoną valgantis Leonardas Pobedonoscevas drąsiai sau taiko posakį: susirask mėgstamą darbą ir nereikės dirbti. „Vaidyba man nėra prievolė, sunkus ir varginantis darbas, - tikina. - Tai - pašaukimas, mėgstama veikla, dargi duodanti pinigų."

Paklaustas, kokio darbo nesutiktų dirbti, aktorius teigia negalintis pakęsti konkrečių darbo valandų. „Nenorėčiau dirbti darbo, kuris yra griežtai nuo aštuntos iki septynioliktos valandos. Sėdėti visą dieną prie stalo ankštame kabinete ne man, nes labai nemėgstu monotonijos", - nė neabejoja L. Pobedonoscevas.


Aistė Paškevičiūtė: „Pirmąjį atlyginimą gavau trylikos metų"


Laidų vedėja Aistė Paškevičiūtė prisimena pirmąjį atlyginimą gavusi būdama vos trylikos: „Tuo metu mokiausi baleto mokykloje. Choreografė Anželika Cholina atrinko dvylika mergaičių ir nuvežė mus į užsienio kino juostos filmavimą Lietuvoje. Tai ir buvo mano pirmasis darbas, už kurį gavau užmokestį. Man teko atlikti epizodinį vaidilutės vaidmenį."

Už vienos dienos darbą Aistė gavo 200 litų. „Jau net ir nepamenu, kur išleidau tuos pinigus, - šypsosi laidų vedėja. - O ir savęs žiūrėdama filmą neišvydau. Epizodas buvo toks trumpas, kad niekaip nesugebėjau atskirti, kur esu aš."

Paklausta, kokio darbo dirbti nenorėtų, laidos „Skylė sienoj" vedėja konkrečios srities neįvardija. „Sunkiausia dirbti tai, ko neišmanai, - įsitikinusi Aistė. - Tada reikia išlieti daug prakaito, gadintis nervus, o rezultatas vis tiek vargiai džiugina. Man patinka kūrybingi, nešabloniški darbai be griežtos dienotvarkės."


Larisa Kalpokaitė: „Dirbau dėvėtų drabužių parduotuvėje"


Aktorė Larisa Kalpokaitė drauge su vyru ilgai darbavosi dėvėtų drabužių parduotuvėje. „Tai buvo pirmasis mano darbas, nesusijęs su aktoryste, - prisimena moteris. - Vyras dirbo prie prekystalio, o aš mažame kambarėlyje nuo ryto iki vakaro lyginau drabužius."

Pasak aktorės, darbas buvo baisiai įkyrus ir fiziškai sunkus. „Tik pagalvokite, aštuonias valandas stovėti palinkus ties lyginimo lenta laikant keletą kilogramų sveriantį rusišką lygintuvą... - dalijasi prisiminimais. - Skaudėdavo stuburą ir riešą, mat ne šiaip kokius rankšluostukus lyginau, o visus drabužius nuo apatinių kelnaičių iki storų didelių vyriškų paltų."

O kokio darbo nė už ką nesutiktų dirbti? Serialo „Nekviesta meilė" žvaigždė sako, kad atsisakytų tik nesąžiningo ar nepadoraus darbo pasiūlymo. „Jei darbas sąžiningas, atlyginimas taip pat, jei prireiktų, galėčiau dirbti bet ką."


Asta Pilipaitė: „Dainavimas - vienintelis mano darbas"


Dainininkė Asta Pilipaitė džiaugiasi, kad jai, kitaip nei daugumai scenos žvaigždžių, niekada neteko uždarbiauti kitais būdais. „Pirmasis mano darbas buvo scenoje, - šypsosi moteris. - Kiek už tai gavau pinigų, nepamenu, nes tikriausiai nelabai man tai rūpėjo. Džiaugiausi, kad galiu užsiimti mėgstama veikla, patirti malonumą, realizuoti save. Ne pinigai buvo svarbiausia."

Atlikėja prisimena, kad jau nuo šešiolikos metų buvo finansiškai nepriklausoma nuo tėvų. „Gyvenant pas tėvus, nereikėjo mokėti už nuomą ir maistą, bet dienpinigių ar kokios nors sumos drabužiams, kosmetikai, muzikos aparatūrai nesu prašiusi, - atvirauja Asta. - Kai būdavo pinigų, drąsiai juos leisdavau, kai nebūdavo, nepirkdavau."

Koks darbas jai būtų nemielas? Asta Pilypaitė įvardija dvi profesijas: „Niekada negalėčiau būti teisininkė, nes tam reikalingas itin šaltas protas. Dar negalėčiau dirbti sunkiai sergančių žmonių, ypač vaikų slaugytoja - esu pernelyg jautri."

O štai ūkio darbų dainininkė neatsisakytų. „Galiu ir žolę šienauti, ir daržus ravėti, tiesa, mėšlo išmėžti nedrįsčiau - aš gana jautri kvapams", -  šypsosi A. Pilypaitė.


Artūras Orlauskas: „Dirbau Radijo gamykloje"


Buvęs komikas, dabar politikas Artūras Orlauskas dar studijų metais pradėjo darbuotis laboratorijoje. „Buvau studentas laborantas, - pasakoja vyras. - Su bendrakursiais ir dėstytojais atlikdavome įvairiausius bandymus titano lydinių patvarumui tirti."

Kiek vėliau, jau baigęs universitetą, A. Orlauskas įsidarbino buvusioje Radijo gamykloje. Čia dirbo konstruktoriumi - palinkęs prie braižymo lentos, kūrė legendinio televizoriaus „Šilelis" detales.

Paklaustas, kokio darbo nesutiktų dirbti, A. Orlauskas sako, kad tokio nėra. „Juk darbo sąlygas galima suderinti. Nors... geriau pagalvojus, nenorėčiau dirbti laidojimo paslaugų versle. Per daug slegianti atmosfera. Negalėčiau jaustis gerai ir ramiai net grįžęs namo iš laidojimo biuro, juk per dieną ten būna net kelerios laidotuvės, daugybė verkiančių artimųjų. Ne, tokio darbo tikrai nedirbčiau."

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką