Operos solistas Kostas SMORIGINAS (27), aktorių Kosto Smorigino ir Dalios Brenciūtės sūnus, spindi laime – prieš porą savaičių jam gimė sūnus. Tęsdamas šeimos tradicijas jį pavadino Kostu. Treti metai Anglijos sostinėje gyvenantis operos atlikėjas dainuoja bene garsiausioje Europos scenoje – Londono Karališkosios operos teatre „Covent Garden“.
Solistas pakviečia susitikti paprastam mirtingajam neprieinamoje vietoje – Londono Karališkosios operos teatro užkulisiuose. Daugybė kambarių, repeticijų salių, restoranai, skirti tik teatro rėmėjams ir garbingiausiems svečiams.... „Covent Garden“ teatras – milžiniškas ir užburiantis. Viso pasaulio operos mėgėjai trokšta čia atvykti ir pamatyti garsiausias dabartines žvaigždes. „Kiekvienas studijas baigęs jaunas dainininkas svajoja pasitobulinti šiame teatre pagal specialią programą“, – nė neabejoja Kostas, kuris čia stažuojasi ir dirba nuo praėjusio rudens.
Kova dėl vietos po saule
Kosto kelias į Londono Karališkosios operos teatrą prasidėjo prieš trejetą metų – tada ką tik studijas Vilniaus muzikos ir teatro akademijoje baigęs ir Rygos operoje dainavęs jaunas solistas buvo pakviestas į Anglijos nacionalinės operos atstovų Lietuvoje rengiamą perklausą. Vos baigęs dainuoti išgirdo klausimą, ar norėtų tęsti studijas Didžiojoje Britanijoje. Kostas tokios galimybės neatsisakė. Tuoj pat buvo parūpinti bilietai ir jau po kelių dienų solistas savo gebėjimus rodė Anglijos karališkajame muzikos koledže, kur vyko perklausa. Tuomet Kostas sulaukė pasiūlymo dvejus metus studijuoti „Royal College of Music & Benjamin Britten Opera School“. Baigus mokslus vėl teko kovoti dėl vietos po saule su daugybe jaunų perspektyvių operos solistų – iš beveik dviejų tūkstančių pretendentų pagal specialią programą dvejus metus stažuotis Londono Karališkosios operos teatre buvo atrinkta tik keletas, tarp jų ir lietuvis atlikėjas.
„Čia atsiveria neįtikėtinai daug galimybių. Tempas labai didelis, esame užsiėmę nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro. Ir gerai, nes dveji metai – per trumpas laikotarpis, kad galėtum paimti viską, ką duoda teatras. O jis stengiasi duoti viską: yra sąlygos dirbti su įtakingiausiais režisieriais, kurie stato operas garsiausiose salėse, vienoje scenoje dainuoti su dainininkais, kurie – žvaigždžių žvaigždės, labiausiai pasaulyje pripažinti grandai. Šiuo metu „Traviatoje“ dainuoju su garsiuoju Dmitrijumi Chvorostovskiu ir operos primadona Anna Netrebko... Parodyti jau šeši spektakliai. Žiūriu ir mokausi iš jų...“ – pasakoja Kostas.
Kalėdų dovana
„Traviata“, kurios premjera įvyko praėjusį mėnesį, turėjo būti ir Kosto debiutas Londono Karališkosios operos teatre. Tačiau šioje scenoje jis pasirodė anksčiau... Antrą Kalėdų dieną surengtas neplanuotas lietuvio debiutas buvo lydimas audringų ovacijų. „Ko gero, taip gali nutikti tik vienam iš kelių tūkstančių, – intriguoja ir pradeda pasakoti. – Praėjusią vasarą buvau pakviestas į Glaindborno operą kaip dubleris dainuoti Rossini operoje „Pelenė“. Vadinasi, jei kas nors nutiktų pagrindiniam atlikėjui, turėčiau eiti į sceną vietoj jo. Todėl, kaip ir jis, repetavau, buvau pasirengęs dainuoti, bet per penkiolika spektaklių dublerio neprireikė...“ Gruodį ta pati „Pelenė“ grįžo į „Covent Gardeną“, tik jos pastatymas – visiškai kitoks. Kostas iš karto pasisiūlė tapti dubleriu, tačiau išgirdo atsakymą, kad šis spektaklis bus rodomas trumpai, todėl solistų keisti nereikės. Na, nereikės, tai nereikės... „Visiškai netikėtai gruodžio 26-osios rytą sulaukiau skambučio iš teatro, manęs klausė, ar esu Londone. Kai atsakiau „taip“, buvo pranešta, kad susirgo vienas iš pagrindinių solistų... Manęs paprašė tą patį vakarą dainuoti vietoj jo. „Covent Garden“ operoje... Ilgai tylėjau, galiausiai pasakiau, kad perskambintų po kelių minučių, ir puoliau ieškoti savo vadovo. Mano reakcija buvo tokia: „O Dieve, ką daryti?..“ Vadovas padrąsino: „Kostai, reikia bandyti, daugiau tokios galimybės gali ir nebūti.“
„Sutikau. Buvo likusios kelios valandos repeticijoms ir – jau spektaklis. Tai buvo tikras Kalėdų stebuklas. Nenoriu girtis, bet viskas pavyko tikrai neblogai. Publika priėmė labai šiltai, ilgai plojo, ėjau lenktis kartu su geriausiais teatro atlikėjais“, – apie netikėtą pirmąjį savo debiutą pasakoja solistas.
Šiuo metu Kostas dainuoja „Traviatoje“, netrukus debiutuos „Karmen“, paskui laukia „Tosca“, „Don Karlas“, „Figaro“, „Don Giovani“... Solistas nesustodamas vardija operų pavadinimus – spektaklių ir repeticijų sparta čia tikrai didelė. Ir priduria, koks nenusakomas jausmas apima užlipus į garsiąją sceną.
Apie tai dainininkas svajojo studijuodamas Vilniuje, nors tuo metu pastangų, kad svajonė kada nors taptų tikrove, nedėjo. „Lietuvoje tikrai nebuvau pats pažangiausias, stropiausias studentas. Gyvenau pakankamai skandalingą gyvenimą. Visi mano draugai – aktoriukai Balys Latėnas, Vytautas Rumšas jaunesnysis, Ramūnas Cicėnas, Audrius Bružas, Leonardas Pabedonoscevas, operos solistai Giedrius Žalys, Rafailas Karpis... Tikrai smagiai leisdavom laiką. Po nemiegotų naktų labai tingėdavosi keltis į paskaitas. Visko būdavo, balsas kentėdavo, o jam būtina gerai pailsėti. Toks elgesys prie gero nepriveda, – nuoširdžiai sako solistas ir prisipažįsta, kad, ko gero, studijos Londone jį privertė rimčiau pagalvoti apie karjerą. – Vieną dieną supratau: nors esu jaunas, metai greitai bėga, todėl turiu rimtai pasistengti, kad būčiau geriausias.“
Meilė, verta filmo scenarijaus
Šiomis dienomis Kostas daugiausia dėmesio skiria ne karjerai, o vasario pradžioje gimusiam sūnui Kostui ir gyvenimo draugei Dainorai (26). Poros meilės istorija verta filmo scenarijaus: pirmą kartą juodu susitiko užpraeitą rudenį, kai solistas grįžo į Lietuvą dalyvauti keliuose koncertuose, antrą kartą – per Kalėdas, ir po jų nebesiskyrė. „Nežinau, kas tada nutiko. Apėmė tokia beprotiška aistra, kad į Londoną jau parskridome kartu, tiesiog negalėjome išsiskirti“, – šypsosi jaunas tėvas.
Kosto draugė Dainora – taip pat muzikantė, smuikininkė. Pora metus gyveno pas draugus Vakarų Kensingtone, savaitgaliais labiausiai mėgdavo klajoti po turgus, kurių Londone gausybė: kartais po maisto, kartais – po sendaikčių, vadinamuosius blusų. „Ten tikrai labai įdomių dalykų galima rasti, visų namų jais neužkrausi, bet kai ką įsigyti galima. Esam radę dvi senas ypač gražias angliškas žvakides. Nusipirkome už kokius du litus“, – džiaugiasi Kostas.
Laukdama gimsiančio sūnaus, pora ne taip seniai įsikūrė į kotedžą panašiame name su kiemeliu, kuris yra žaliame ir jaukiame Vimbldono rajone. Gyvendamas čia nori nenori turi pradėti žaisti tenisą. Kostas to dar nedarė, bet ketina pradėti. Pirmasis svečias naujuose namuose buvo praėjusių metų pabaigoje Londone viešėjęs Kosto tėtis aktorius K. Smoriginas. Visai neseniai pamatyti anūko į Londoną atvyko ir atlikėjo mama aktorė D. Brenciūtė. „Tėtis lankėsi čia ne kartą, o mama – pirmąsyk. Tėvų tikrai pasiilgstu, mes gerai sutariam ir esame labai geri draugai. Dažnai per „skype“ pasikalbame... Gerbiu tas technologijas, jos taip palengvino gyvenimą“, – pripažįsta Kostas.
Labiausiai ilgisi dukters
Kai pradedame kalbėtis apie visiems svetur gyvenantiems pažįstamą artimųjų ilgesio jausmą, Kostas patvirtina, kad Lietuvoje tėra vienintelis žmogus, kurio labai ilgisi, – duktė Goda iš pirmosios santuokos. „Tai yra mano skausmas. Ją matau retai, greičiausiai išvysiu tik ateinančią vasarą. „Ačiū“ dukros mamai, kad leidžia mano tėvams su ja matytis. Tai labai svarbu ir jiems, ir man. Goda auga, jai tuoj bus ketveri metukai, kiek įmanoma, tiek pasišnekam telefonu ar per „skype“. Mačiau ją praėjusią vasarą“, – neslepia liūdesio dainininkas.
Lietuvoje Kostas – retas svečias. Grįžus po ilgesnio laiko jam viskas gimtinėje atrodo keistoka, kiek per lėta. Tikriausiai tai rodo, kad jau priprato prie didmiesčio gyvenimo tempo. „Šiuo metu tikrai nežinau, ar kada nors norėčiau grįžti į Lietuvą. Sakau tai ne dėl to, kad man patinka čia ar kitoje pasaulio vietoje. Tačiau žinodamas, kad kažkur esi reikalingas, vertinamas, susimąstai, ar savo kraštui taip pat gali būti naudingas kaip čia. Visada sakiau, kad mielu noru grįžčiau į Lietuvą, jei turėčiau galimybių sunkiai dirbti, nes to nesibaidau, kad galėčiau gyventi kaip žmogus, o ne galvoti, kaip ištempti nuo vieno spektaklio iki kito. Kodėl man negyventi Lietuvoje? Gal čia viskas pasikeis, gal grįšiu ir, duok Dieve, dainuosiu...“ – į šulinį, iš kurio gali tekti gerti, nespjauna solistas.
Tęsia šeimos tradicijos
Kodėl vienturtis žinomų aktorių sūnus, vaikystę praleidęs teatro užkulisiuose, nepasuko tėvų pėdomis? Kostas iš tiesų daugybę metų galvojo tik apie aktorystę: „Su Baliu Latėnu užaugome kaip broliai, mokėmės vienoje klasėje. Su Jokūbu Bareikiu po teatrą lakstėme, visą vaikystę svajojome būti tik aktoriais. Tačiau „Ąžuoliuko“ choro vadovui Vytautui Miškiniui visada atrodė, kad turėčiau galvoti apie dainavimą. Jis man kartodavo: „Tu, vaikeli, kada nors būsi tikrai geras solistas.“ Lankiau Vladimiro Prudnikovo konsultacijas, jis mane irgi teigiamai įvertino, tad beliko vienintelis kelias...“ – įsitikinęs Kostas. Atlikėjas tvirtina, kad žinoma pavardė lengvesnių kelių niekur neatvėrė. „Kaip tik buvo sunkiau, nes patyriau ir simpatijų, ir antipatijų. To niekada neišvengsi, ypač Lietuvoje.“ Ir priduria, kad Londono Karališkosios operos teatre niekam nesvarbu, kas yra jo tėvai, jų vardai ir pavardės visiškai nieko nesako. Atlikėjas tuo džiaugiasi ir viliasi, kad jau yra operos mėgėjų, kurie Kostą Smoriginą žino kaip operos dainininką.
Iš ko paveldėjo tokį stiprų balsą, jam sunku atsakyti: „Ko gero, iš senelio – tėvo tėvo. Beje, jis man ir davė Kosto vardą. Dabar atėjo mano eilė išlaikyti šeimos vardo tradicijas ir aš tą padariau“, – šypsosi laimingas dainininkas, savo sūnų taip pat pavadinęs Kostu.
Solistas pakviečia susitikti paprastam mirtingajam neprieinamoje vietoje – Londono Karališkosios operos teatro užkulisiuose. Daugybė kambarių, repeticijų salių, restoranai, skirti tik teatro rėmėjams ir garbingiausiems svečiams.... „Covent Garden“ teatras – milžiniškas ir užburiantis. Viso pasaulio operos mėgėjai trokšta čia atvykti ir pamatyti garsiausias dabartines žvaigždes. „Kiekvienas studijas baigęs jaunas dainininkas svajoja pasitobulinti šiame teatre pagal specialią programą“, – nė neabejoja Kostas, kuris čia stažuojasi ir dirba nuo praėjusio rudens.
Kova dėl vietos po saule
Kosto kelias į Londono Karališkosios operos teatrą prasidėjo prieš trejetą metų – tada ką tik studijas Vilniaus muzikos ir teatro akademijoje baigęs ir Rygos operoje dainavęs jaunas solistas buvo pakviestas į Anglijos nacionalinės operos atstovų Lietuvoje rengiamą perklausą. Vos baigęs dainuoti išgirdo klausimą, ar norėtų tęsti studijas Didžiojoje Britanijoje. Kostas tokios galimybės neatsisakė. Tuoj pat buvo parūpinti bilietai ir jau po kelių dienų solistas savo gebėjimus rodė Anglijos karališkajame muzikos koledže, kur vyko perklausa. Tuomet Kostas sulaukė pasiūlymo dvejus metus studijuoti „Royal College of Music & Benjamin Britten Opera School“. Baigus mokslus vėl teko kovoti dėl vietos po saule su daugybe jaunų perspektyvių operos solistų – iš beveik dviejų tūkstančių pretendentų pagal specialią programą dvejus metus stažuotis Londono Karališkosios operos teatre buvo atrinkta tik keletas, tarp jų ir lietuvis atlikėjas.
„Čia atsiveria neįtikėtinai daug galimybių. Tempas labai didelis, esame užsiėmę nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro. Ir gerai, nes dveji metai – per trumpas laikotarpis, kad galėtum paimti viską, ką duoda teatras. O jis stengiasi duoti viską: yra sąlygos dirbti su įtakingiausiais režisieriais, kurie stato operas garsiausiose salėse, vienoje scenoje dainuoti su dainininkais, kurie – žvaigždžių žvaigždės, labiausiai pasaulyje pripažinti grandai. Šiuo metu „Traviatoje“ dainuoju su garsiuoju Dmitrijumi Chvorostovskiu ir operos primadona Anna Netrebko... Parodyti jau šeši spektakliai. Žiūriu ir mokausi iš jų...“ – pasakoja Kostas.
Kalėdų dovana
„Traviata“, kurios premjera įvyko praėjusį mėnesį, turėjo būti ir Kosto debiutas Londono Karališkosios operos teatre. Tačiau šioje scenoje jis pasirodė anksčiau... Antrą Kalėdų dieną surengtas neplanuotas lietuvio debiutas buvo lydimas audringų ovacijų. „Ko gero, taip gali nutikti tik vienam iš kelių tūkstančių, – intriguoja ir pradeda pasakoti. – Praėjusią vasarą buvau pakviestas į Glaindborno operą kaip dubleris dainuoti Rossini operoje „Pelenė“. Vadinasi, jei kas nors nutiktų pagrindiniam atlikėjui, turėčiau eiti į sceną vietoj jo. Todėl, kaip ir jis, repetavau, buvau pasirengęs dainuoti, bet per penkiolika spektaklių dublerio neprireikė...“ Gruodį ta pati „Pelenė“ grįžo į „Covent Gardeną“, tik jos pastatymas – visiškai kitoks. Kostas iš karto pasisiūlė tapti dubleriu, tačiau išgirdo atsakymą, kad šis spektaklis bus rodomas trumpai, todėl solistų keisti nereikės. Na, nereikės, tai nereikės... „Visiškai netikėtai gruodžio 26-osios rytą sulaukiau skambučio iš teatro, manęs klausė, ar esu Londone. Kai atsakiau „taip“, buvo pranešta, kad susirgo vienas iš pagrindinių solistų... Manęs paprašė tą patį vakarą dainuoti vietoj jo. „Covent Garden“ operoje... Ilgai tylėjau, galiausiai pasakiau, kad perskambintų po kelių minučių, ir puoliau ieškoti savo vadovo. Mano reakcija buvo tokia: „O Dieve, ką daryti?..“ Vadovas padrąsino: „Kostai, reikia bandyti, daugiau tokios galimybės gali ir nebūti.“
„Sutikau. Buvo likusios kelios valandos repeticijoms ir – jau spektaklis. Tai buvo tikras Kalėdų stebuklas. Nenoriu girtis, bet viskas pavyko tikrai neblogai. Publika priėmė labai šiltai, ilgai plojo, ėjau lenktis kartu su geriausiais teatro atlikėjais“, – apie netikėtą pirmąjį savo debiutą pasakoja solistas.
Šiuo metu Kostas dainuoja „Traviatoje“, netrukus debiutuos „Karmen“, paskui laukia „Tosca“, „Don Karlas“, „Figaro“, „Don Giovani“... Solistas nesustodamas vardija operų pavadinimus – spektaklių ir repeticijų sparta čia tikrai didelė. Ir priduria, koks nenusakomas jausmas apima užlipus į garsiąją sceną.
Apie tai dainininkas svajojo studijuodamas Vilniuje, nors tuo metu pastangų, kad svajonė kada nors taptų tikrove, nedėjo. „Lietuvoje tikrai nebuvau pats pažangiausias, stropiausias studentas. Gyvenau pakankamai skandalingą gyvenimą. Visi mano draugai – aktoriukai Balys Latėnas, Vytautas Rumšas jaunesnysis, Ramūnas Cicėnas, Audrius Bružas, Leonardas Pabedonoscevas, operos solistai Giedrius Žalys, Rafailas Karpis... Tikrai smagiai leisdavom laiką. Po nemiegotų naktų labai tingėdavosi keltis į paskaitas. Visko būdavo, balsas kentėdavo, o jam būtina gerai pailsėti. Toks elgesys prie gero nepriveda, – nuoširdžiai sako solistas ir prisipažįsta, kad, ko gero, studijos Londone jį privertė rimčiau pagalvoti apie karjerą. – Vieną dieną supratau: nors esu jaunas, metai greitai bėga, todėl turiu rimtai pasistengti, kad būčiau geriausias.“
Meilė, verta filmo scenarijaus
Šiomis dienomis Kostas daugiausia dėmesio skiria ne karjerai, o vasario pradžioje gimusiam sūnui Kostui ir gyvenimo draugei Dainorai (26). Poros meilės istorija verta filmo scenarijaus: pirmą kartą juodu susitiko užpraeitą rudenį, kai solistas grįžo į Lietuvą dalyvauti keliuose koncertuose, antrą kartą – per Kalėdas, ir po jų nebesiskyrė. „Nežinau, kas tada nutiko. Apėmė tokia beprotiška aistra, kad į Londoną jau parskridome kartu, tiesiog negalėjome išsiskirti“, – šypsosi jaunas tėvas.
Kosto draugė Dainora – taip pat muzikantė, smuikininkė. Pora metus gyveno pas draugus Vakarų Kensingtone, savaitgaliais labiausiai mėgdavo klajoti po turgus, kurių Londone gausybė: kartais po maisto, kartais – po sendaikčių, vadinamuosius blusų. „Ten tikrai labai įdomių dalykų galima rasti, visų namų jais neužkrausi, bet kai ką įsigyti galima. Esam radę dvi senas ypač gražias angliškas žvakides. Nusipirkome už kokius du litus“, – džiaugiasi Kostas.
Laukdama gimsiančio sūnaus, pora ne taip seniai įsikūrė į kotedžą panašiame name su kiemeliu, kuris yra žaliame ir jaukiame Vimbldono rajone. Gyvendamas čia nori nenori turi pradėti žaisti tenisą. Kostas to dar nedarė, bet ketina pradėti. Pirmasis svečias naujuose namuose buvo praėjusių metų pabaigoje Londone viešėjęs Kosto tėtis aktorius K. Smoriginas. Visai neseniai pamatyti anūko į Londoną atvyko ir atlikėjo mama aktorė D. Brenciūtė. „Tėtis lankėsi čia ne kartą, o mama – pirmąsyk. Tėvų tikrai pasiilgstu, mes gerai sutariam ir esame labai geri draugai. Dažnai per „skype“ pasikalbame... Gerbiu tas technologijas, jos taip palengvino gyvenimą“, – pripažįsta Kostas.
Labiausiai ilgisi dukters
Kai pradedame kalbėtis apie visiems svetur gyvenantiems pažįstamą artimųjų ilgesio jausmą, Kostas patvirtina, kad Lietuvoje tėra vienintelis žmogus, kurio labai ilgisi, – duktė Goda iš pirmosios santuokos. „Tai yra mano skausmas. Ją matau retai, greičiausiai išvysiu tik ateinančią vasarą. „Ačiū“ dukros mamai, kad leidžia mano tėvams su ja matytis. Tai labai svarbu ir jiems, ir man. Goda auga, jai tuoj bus ketveri metukai, kiek įmanoma, tiek pasišnekam telefonu ar per „skype“. Mačiau ją praėjusią vasarą“, – neslepia liūdesio dainininkas.
Lietuvoje Kostas – retas svečias. Grįžus po ilgesnio laiko jam viskas gimtinėje atrodo keistoka, kiek per lėta. Tikriausiai tai rodo, kad jau priprato prie didmiesčio gyvenimo tempo. „Šiuo metu tikrai nežinau, ar kada nors norėčiau grįžti į Lietuvą. Sakau tai ne dėl to, kad man patinka čia ar kitoje pasaulio vietoje. Tačiau žinodamas, kad kažkur esi reikalingas, vertinamas, susimąstai, ar savo kraštui taip pat gali būti naudingas kaip čia. Visada sakiau, kad mielu noru grįžčiau į Lietuvą, jei turėčiau galimybių sunkiai dirbti, nes to nesibaidau, kad galėčiau gyventi kaip žmogus, o ne galvoti, kaip ištempti nuo vieno spektaklio iki kito. Kodėl man negyventi Lietuvoje? Gal čia viskas pasikeis, gal grįšiu ir, duok Dieve, dainuosiu...“ – į šulinį, iš kurio gali tekti gerti, nespjauna solistas.
Tęsia šeimos tradicijos
Kodėl vienturtis žinomų aktorių sūnus, vaikystę praleidęs teatro užkulisiuose, nepasuko tėvų pėdomis? Kostas iš tiesų daugybę metų galvojo tik apie aktorystę: „Su Baliu Latėnu užaugome kaip broliai, mokėmės vienoje klasėje. Su Jokūbu Bareikiu po teatrą lakstėme, visą vaikystę svajojome būti tik aktoriais. Tačiau „Ąžuoliuko“ choro vadovui Vytautui Miškiniui visada atrodė, kad turėčiau galvoti apie dainavimą. Jis man kartodavo: „Tu, vaikeli, kada nors būsi tikrai geras solistas.“ Lankiau Vladimiro Prudnikovo konsultacijas, jis mane irgi teigiamai įvertino, tad beliko vienintelis kelias...“ – įsitikinęs Kostas. Atlikėjas tvirtina, kad žinoma pavardė lengvesnių kelių niekur neatvėrė. „Kaip tik buvo sunkiau, nes patyriau ir simpatijų, ir antipatijų. To niekada neišvengsi, ypač Lietuvoje.“ Ir priduria, kad Londono Karališkosios operos teatre niekam nesvarbu, kas yra jo tėvai, jų vardai ir pavardės visiškai nieko nesako. Atlikėjas tuo džiaugiasi ir viliasi, kad jau yra operos mėgėjų, kurie Kostą Smoriginą žino kaip operos dainininką.
Iš ko paveldėjo tokį stiprų balsą, jam sunku atsakyti: „Ko gero, iš senelio – tėvo tėvo. Beje, jis man ir davė Kosto vardą. Dabar atėjo mano eilė išlaikyti šeimos vardo tradicijas ir aš tą padariau“, – šypsosi laimingas dainininkas, savo sūnų taip pat pavadinęs Kostu.
