Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Krizė Nomedos nebaugina

Foto naujienai: Krizė Nomedos nebaugina
zmones24.lt / Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Šaltinis: 15min
0
A A

Nors Nomedos Marčėnaitės po Naujųjų nebeišvysime vedančios laidos „Tėvai ir vaikai", netikėtai darbo netekusi menininkė, viena iš „Išsipildymo akcijos" globėjų, sako, kad krizė jos nebaugina.

Daugiau 15min Vardai naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Nors Nomedos Marčėnaitės po Naujųjų nebeišvysime vedančios laidos „Tėvai ir vaikai", netikėtai darbo netekusi menininkė, viena iš „Išsipildymo akcijos" globėjų, sako, kad krizė jos nebaugina.


Keletas faktų


Gimė 1965 m. vasario 10 d. Vilniuje.

Mokslai: Dailės akademijoje įgijo keramikės specialybę.

Veikla: rengia savo kūrybos parodas, vedė laidą „Nomeda", organizuoja įvairius meno projektus bei labdaros akcijas ir aktyviai jose dalyvauja.

Šeima: su vyru Mariumi Jonučiu augina sūnų Titą ir dukrą Ulą. Vyriausiasis Nomedos sūnus Dovas jau sukūręs šeimą.


Ir jus palietė krizė - netekote darbo televizijoje...


Nelaikau to tragedija. Galėsiu grįžti prie meno. O vaikai tik apsidžiaugė, kad mama dar daugiau laiko praleis su jais. Tik truputį keista, jog taip staiga buvo nutraukta darbo sutartis. Turbūt ir televiziją ištiko krizė, nes konkretaus motyvo man taip ir neįvardijo.    


Nepasiduodate visuotinei panikai?..


Į viską žvelgiu optimistiškai. Jokio antikrizinio plano neturiu, makaronų ir konservų atsargų tikrai nekaupiu (juokiasi). Užtat turiu gerą nuotaiką - pačiam reikia stengtis išsaugoti ūpą, antraip labai greitai gali pulti į depresiją.

O kalbant rimtai, menininkų, žurnalistų ir visų, kurie dirba kūrybinį darbą, laukia sunkus išbandymų metas. Vyriausybės sprendimas padidinti mokesčius privers didinti meno kūrinių kainas. Jie taps neįperkami. Be to, tai - ne pirmojo būtino prekė, ne duona ar dešra - tuo sotus nebūsi. Norisi tikėti, kad viskas ilgainiui grįš į vėžes. Vis dėlto gyvenimas yra gražus. Kaip sakė viena laidos herojė, kad ir kas nutiktų, menininkai vis tiek tapys, kad ir krauju ant debesų.    


Iš kur semiatės optimizmo?


Viską lemia požiūris. Paprasčiausiai aš myliu gyvenimą. Žinoma, manęs nedžiugina tokia ekonominė šalies situacija, bet pasakysiu, jog kartais labai sveika šiek tiek susiveržti diržus. Esu iš tų, kurie vartojo per daug. Juk galima gyventi ir kukliau. Kiek mes išleidžiame maistui, drabužiams ir įvairiems niekams, be kurių tikrai galima apsieiti!


Nors visų pečius užgulė sunkmetis, jau šeštus metus surengėte „Išsipildymo akciją"...


Mano būgštavimai, kad sunkmečiu žmonės mažiau aukos, pranoko lūkesčius. Taip gera širdyje, jog yra tiek daug geros valios žmonių. Bet nesu vienintelė šios akcijos organizatorė. Greičiau viena iš tų, kurie prisideda prie šios kilnios misijos. Manau, tai - kiekvieno mūsų pareiga. Jei išsipildo nors vieno likimo nuskriausto vaiko nevaikiška svajonė, jau yra gerai.


Per „Išsipildymo akciją" buvo surinkta daugiau kaip milijonas litų...


Smagu, kad žmonėms svarbios ir dvasinės vertybės, kad jie moka ne tik imti, bet ir duoti. Už tuos pinigėlius bus nupirkta medicininė įranga, kuri išgelbės ne vieno kūdikio gyvybę. Išsipildys ne vieno per akciją parodyto siužeto herojaus viltys. Pasirodo, kiek daug galime nuveikti ir kiek žmonių galime padaryti laimingesnius, kai nesame abejingi ir atveriame savo širdis. Tai - tikras Kalėdų stebuklas.


Jei neklystu, su savo vaikais turite tradiciją kasmet aplankyti vaikų namus...


Tiesa, kasmet apsilankome, tik šiemet taip visi kartu ir nenuėjome. Nors tie vaizdai smarkiai sukrečia, noriu parodyti savo vaikams, jog gyvenimas nėra vien nesibaigiantys malonumai. Jie turi pažinti ir kitą, tamsiąją jo pusę. Nors širdis plyšta atėjus į vaikų namus ir pamačius, kaip mažieji ilgisi tikros šeimos ir motiniškos meilės, manau, negalima ignoruoti visuomenės skaudulių. Labiausiai mane sukrėtė vieno žurnalisto replika: „Ne taip jau ir blogai gyvena vaikų namų auklėtiniai. Valstybė vienam vaikui skiria du tūkstančius litų. Kad aš tiek galėčiau skirti savo vaikui." Kažin ar jis pagalvojo, kad iš tų dviejų tūkstančių litų yra išmokami atlyginimai darbuotojams, dalis pinigų skiriama globos namų inventoriui, remontui, maistui. Žinau, kad realiai tų pinigėlių kartais neužtenka net drabužėliams, sauskelnėms. Jei ne labdara, vaikučiai nebūtų taip gražiai aprengti.


Ko tikitės iš 2009-ųjų?


Sakoma, kai tu planuoji, Dievas juokiasi. Todėl toli į priekį niekada nekuriu planų, tiesiog džiaugiuosi šia diena. Viliuosi, kad visi būsime sveiki. Toliau kursiu, rengsiu parodas. Artimiausia visos mūsų šeimos paroda, kurioje pristatysime ir vaikų darbus, bus vasario pabaigoje. Titas su Ula labai mėgsta kurti drauge. 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką