Atverti Marijono asmeninio gyvenimo duris sunku – į tokias kalbas jis nesileidžia. „Man viskas gerai!“ – primygtinai tikina.
Į kalbas apie save nekreipia dėmesio
Televizijos vilkas, puikiai žurnalistiką išmanantis Marijus Mikutavičius neleidžia, kad apie jį sklindantys gandai ir apkalbos apkartintų gyvenimą. Sako, kad tai jam – visiškai nesvarbu. Nesmagu tik dėl to, kad į viešai spaudoje analizuojamas sūnaus gyvenimo detales labai jautriai reaguoja tėvai. „Jei būčiau vienas, tai koks man skirtumas? Jeigu pats savyje nesijauti kaltas, tuomet kas tau ką gali pasakyti? Kad skaudėtų, turi jaustis kaltas“, – tikina Marijus. Tiesa, jis patikslina, kad yra dalykų, dėl kurių tenka išgyventi, bet tai toli gražu neturi nieko bendra su tuo, kas paprastai rūpi žiniasklaidai. Apie asmeninį gyvenimą kalbėti nelinkęs vyras dar prieš kelis mėnesius viename interviu šiek tiek atsivėrė: „Nebesuprantu, kas yra gera šeima, o kas – bloga? Niekas neturi kankintis, emocinių išgyvenimų ir taip daug, jei nesijauti savimi – mesk. Kas žmones galėtų sulaikyti nuo tokių žingsnių?“ – tąkart pats savęs klausė jis. Su žmona Regina M. Mikutavičius išsiskyrė, tačiau daugiau į jokias kalbas apie skyrybas ir apskritai apie asmeninį gyvenimą nesileidžia. Net pykteli. „Daug ko nepasakoju net patiems artimiausiems žmonėms, tai kodėl visai Lietuvai turėčiau pasipasakoti? Aš apie daug ką nekalbu!” – nukerta jis. Kur kas mieliau ir paprasčiau diskutuoti apie darbus – apie tai kalbinamas Marijus atviras. „Kaip ir daugeliui žmonių, darbas, ambicijos trukdo pastebėti paprastus dalykus. Bent kur stengiesi būti geras: vienas skyles užkamšai, bet atsiveria kitos. Nieko čia nepadarysi“, – sako jis. Širdį atverti sunku. „Man viskas gerai. O kodėl turėtų būti kitaip? Mano kartos pažįstamų rate taip įprasta, kai kai kuriuos dalykus reikia spręsti pačiam. Ir sprendi. Būna, be abejo, sunku. Bet kam nebūna? Šiandien taip, rytoj bus geriau“, – optimistiškai kalba žinomas vyras.
Gyvena šia diena
Kol kas Marijonas dirba įprastus darbus ir jau po truputį planuoja vasaros išvykas. Birželio mėnesį jis su draugais ketina plaukti Žeimena, paskui, jei viskas gerai, vyks į Austriją stebėti Europos futbolo čempionato. Dar artimiausiu metu laukia kelionė į Sibirą. Kai viskas pabosta, jis nuo miesto atsipalaiduoja gamtoje, nuo darbo – tiesiog tinginiaudamas namie, o nuo žmonių – būdamas vienas. Tačiau tikina esąs iš tų žmonių, kurie jei dirba, darbui stengiasi atsiduoti visiškai. Ir pripažįsta, kad geras darbo rezultatas – bene svarbiausias jo noras gyvenime. „Artėja koncertas – man svarbu gerai pasirodyti scenoje, kai rašau rašinį, svarbu, kad jis patiktų žmonėms. Tai tikslai, dėl kurių išties draskausi. O kai visa tai baigiasi, žiūriu į pasaulį ir nesuprantu, kas toliau. Šiaip gyvenu šia diena – nesu tvarkingas, nemoku planuoti, daug ką leidžiu pro pirštus ir žiūriu, stebiu, kas bus, – nustebina Marijus Mikutavičius. – Aš esu kvailys ir iš klaidų nelabai mokausi. Nudegi – na ir ką, juk tai dalis gyvenimo! O kaip nugyventi nesuklydusiam? Kiekvienas turime savo kelią ir juo einame. Man siaubinga, kai žmonės pradeda verkti dėl savo praeities. Ką reiškia „kažką permąstyti“?“ – filosofuoja. Marijus neslepia, kad savęs nemyli. „Nelabai prisižiūriu – yra žmonių, kurie dėl tam tikrų sveikatos dalykų atsisako savo įpročių, aš nesistengiu to daryti. Gal ir kvaila, bet taip yra. Ko gero, mano filosofija – valkatos, galvoju paprastai: kol kas reikia varyti, o kai stosim, tai stosim.“ Marijonas sako nesureikšminantis nei pinigų, nei darbų, nei praeities. Nemato reikalo susikrauti didelių turtų ir apskritai į pasaulį tikina žiūrįs su ironija. „Niekas mūsų neklausia, kai ateiname į šį pasaulį, ar norime ateiti, niekas neklausia, ar norime išeiti, kai išeiname. Taigi turi gyvenimą nugyventi veikliai, įdomiai, stengdamasis būti geras kitiems žmonėms. Manęs nedžiugina daiktai, man nekyla noras pasistatyti namą mėgstamoje vietoje, įsigyti patinkantį automobilį. Kad ir būčiau kuo patenkintas, vis tiek viduje stengiuosi įsiteigti, kad tai – tik atsitiktinumas ir nieko čia svarbaus neįvyko. Tai kas tą laimę neša, aš nežinau!“
Į kalbas apie save nekreipia dėmesio
Televizijos vilkas, puikiai žurnalistiką išmanantis Marijus Mikutavičius neleidžia, kad apie jį sklindantys gandai ir apkalbos apkartintų gyvenimą. Sako, kad tai jam – visiškai nesvarbu. Nesmagu tik dėl to, kad į viešai spaudoje analizuojamas sūnaus gyvenimo detales labai jautriai reaguoja tėvai. „Jei būčiau vienas, tai koks man skirtumas? Jeigu pats savyje nesijauti kaltas, tuomet kas tau ką gali pasakyti? Kad skaudėtų, turi jaustis kaltas“, – tikina Marijus. Tiesa, jis patikslina, kad yra dalykų, dėl kurių tenka išgyventi, bet tai toli gražu neturi nieko bendra su tuo, kas paprastai rūpi žiniasklaidai. Apie asmeninį gyvenimą kalbėti nelinkęs vyras dar prieš kelis mėnesius viename interviu šiek tiek atsivėrė: „Nebesuprantu, kas yra gera šeima, o kas – bloga? Niekas neturi kankintis, emocinių išgyvenimų ir taip daug, jei nesijauti savimi – mesk. Kas žmones galėtų sulaikyti nuo tokių žingsnių?“ – tąkart pats savęs klausė jis. Su žmona Regina M. Mikutavičius išsiskyrė, tačiau daugiau į jokias kalbas apie skyrybas ir apskritai apie asmeninį gyvenimą nesileidžia. Net pykteli. „Daug ko nepasakoju net patiems artimiausiems žmonėms, tai kodėl visai Lietuvai turėčiau pasipasakoti? Aš apie daug ką nekalbu!” – nukerta jis. Kur kas mieliau ir paprasčiau diskutuoti apie darbus – apie tai kalbinamas Marijus atviras. „Kaip ir daugeliui žmonių, darbas, ambicijos trukdo pastebėti paprastus dalykus. Bent kur stengiesi būti geras: vienas skyles užkamšai, bet atsiveria kitos. Nieko čia nepadarysi“, – sako jis. Širdį atverti sunku. „Man viskas gerai. O kodėl turėtų būti kitaip? Mano kartos pažįstamų rate taip įprasta, kai kai kuriuos dalykus reikia spręsti pačiam. Ir sprendi. Būna, be abejo, sunku. Bet kam nebūna? Šiandien taip, rytoj bus geriau“, – optimistiškai kalba žinomas vyras.
Gyvena šia diena
Kol kas Marijonas dirba įprastus darbus ir jau po truputį planuoja vasaros išvykas. Birželio mėnesį jis su draugais ketina plaukti Žeimena, paskui, jei viskas gerai, vyks į Austriją stebėti Europos futbolo čempionato. Dar artimiausiu metu laukia kelionė į Sibirą. Kai viskas pabosta, jis nuo miesto atsipalaiduoja gamtoje, nuo darbo – tiesiog tinginiaudamas namie, o nuo žmonių – būdamas vienas. Tačiau tikina esąs iš tų žmonių, kurie jei dirba, darbui stengiasi atsiduoti visiškai. Ir pripažįsta, kad geras darbo rezultatas – bene svarbiausias jo noras gyvenime. „Artėja koncertas – man svarbu gerai pasirodyti scenoje, kai rašau rašinį, svarbu, kad jis patiktų žmonėms. Tai tikslai, dėl kurių išties draskausi. O kai visa tai baigiasi, žiūriu į pasaulį ir nesuprantu, kas toliau. Šiaip gyvenu šia diena – nesu tvarkingas, nemoku planuoti, daug ką leidžiu pro pirštus ir žiūriu, stebiu, kas bus, – nustebina Marijus Mikutavičius. – Aš esu kvailys ir iš klaidų nelabai mokausi. Nudegi – na ir ką, juk tai dalis gyvenimo! O kaip nugyventi nesuklydusiam? Kiekvienas turime savo kelią ir juo einame. Man siaubinga, kai žmonės pradeda verkti dėl savo praeities. Ką reiškia „kažką permąstyti“?“ – filosofuoja. Marijus neslepia, kad savęs nemyli. „Nelabai prisižiūriu – yra žmonių, kurie dėl tam tikrų sveikatos dalykų atsisako savo įpročių, aš nesistengiu to daryti. Gal ir kvaila, bet taip yra. Ko gero, mano filosofija – valkatos, galvoju paprastai: kol kas reikia varyti, o kai stosim, tai stosim.“ Marijonas sako nesureikšminantis nei pinigų, nei darbų, nei praeities. Nemato reikalo susikrauti didelių turtų ir apskritai į pasaulį tikina žiūrįs su ironija. „Niekas mūsų neklausia, kai ateiname į šį pasaulį, ar norime ateiti, niekas neklausia, ar norime išeiti, kai išeiname. Taigi turi gyvenimą nugyventi veikliai, įdomiai, stengdamasis būti geras kitiems žmonėms. Manęs nedžiugina daiktai, man nekyla noras pasistatyti namą mėgstamoje vietoje, įsigyti patinkantį automobilį. Kad ir būčiau kuo patenkintas, vis tiek viduje stengiuosi įsiteigti, kad tai – tik atsitiktinumas ir nieko čia svarbaus neįvyko. Tai kas tą laimę neša, aš nežinau!“
