Dabar populiaru
Publikuota: 2009 vasario 28d. 14:45

Nijolė Pareigytė: būdama viena jaučiuosi saugi

Foto naujienai: Nijolė Pareigytė: būdama viena jaučiuosi saugi
zmones24.lt / Gedmanto Kropio nuotrauka

Nijolė Pareigytė (24) neslepia, kad darbą kompanijoje „ICG kompiuteriai" ir rinkodaros projektų vadovės pareigas gavo per pažintis, tačiau sako nematanti, dėl ko turėtų jaustis nepatogiai - kompetencijos jai tikrai neturėtų trūkti.

Nijolė Pareigytė (24) neslepia, kad darbą kompanijoje „ICG kompiuteriai" ir rinkodaros projektų vadovės pareigas gavo per pažintis, tačiau sako nematanti, dėl ko turėtų jaustis nepatogiai - kompetencijos jai tikrai neturėtų trūkti. Kalbėdama apie savo darbdavį Eugenijų Ivanenką, su kuriuo jau ne kartą žiniasklaidos buvo supiršta, Nijolė nedaugžodžiauja, o kai kuriuos pikantiškų naujienų medžiotojus netgi nuvilia: „Nežinau, kaip bus toliau, kaip viskas rutuliosis, bet dabartiniai mūsų santykiai man yra artimi ir priimtini. Tai graži draugystė, ir norėčiau, kad ji niekada nesibaigtų."


Vos prieš mėnesį įsiliejai į samdomų darbuotojų gretas. Kaip jautiesi?


Jaučiuosi labai gerai. Aš apskritai gana lengvai pritapdavau naujoje vietoje tarp naujų žmonių. Net kai baigusi dešimtą klasę pakeičiau mokyklą, nepajutau didelio streso, tais pačiais metais netgi tapau mokyklos karaliene (juokiasi). Tiesa, kai į kontorą atvažiavau pirmą darbo dieną, nedrįsau užeiti - laukiau automobilyje, kol į darbą atvažiuos Eugenijus... O dabar su visais susidraugavau, su visais puikiai bendraujame. Galbūt kam nors pasirodys neįprasta, bet dar labai laukiu pirmos algos: bus keista ir įdomu - juk seniai tokią esu gavusi (juokiasi).

Džiaugiuosi, kad atsirado daug veiklos, liko mažai laiko tiesiog sėdėti, tūnoti ar drybsoti lovoje.


Bet daug kas pamanys: ir kam gi tau to reikėjo - juk turėjai nepaprastai daug laisvo laiko, o pinigai į sąskaitą vis vien kapsėjo...


Pirmą darbo savaitę aš ir pati taip maniau, bet kuo toliau, tuo labiau džiaugiuosi atsiradusiu gyvenimo ritmu. Jei dar prieš mėnesį mane kas nors būtų pabandęs nuvaryti miegoti vienuoliktą ar dvyliktą valandą, būčiau pasukiojusi pirštu prie smilkinio, o dabar tai atrodo visiškai normalu. Net ir mano šuniukas įėjo į ritmą. Pagaliau į mūsų gyvenimą pasibeldė tvarka.


Koncertai, filmavimai, vakarėliai - visa tai nedingo?


Todėl ir džiaugiuosi, kad čia dirbu, - nežinau, ar kitur visa tai toleruotų ir priimtų kaip normalų dalyką. Turiu gana laisvą grafiką, bet stengiuosi juo nemanipuliuoti. Yra darbų, kuriuos privalau atlikti, ir visai nesvarbu, kuo dar esu užsiėmusi. Egzistuoja paprasta taisyklė: kuo labiau esi užsiėmęs, tuo daugiau spėji nuveikti.


Bet ko nors vis tiek tenka atsisakyti?


Tiesą sakant, draugų nepaprastai sumažėjo, dėl to sumažėjo ir vakaruškų. O gal atvirkščiai? Kai žinai, kad kitą rytą teks keltis aštuntą valandą, vakare nebesinori niekur važiuoti, vakaroti. Kartu ir alkoholio daug mažiau suvartoju, dėl to galbūt ir svoris krinta. Kol sėdi namuose ir vaikštai aplink šaldytuvą, jokios dietos nepadeda (juokiasi).


Tau nepadėjo net žarnyno valymo procedūra ir dieta pagal kraujo grupę?


Būna principingų žmonių, nusistačiusių prieš dietas, natūralios medicinos centrus, maitinimąsi pagal kraujo grupę, tačiau esu gana imli ir panašius dalykus mielai išbandau, o paskui arba priimu, arba atmetu. Iš kiekvieno dalyko įmanoma pasiimti tai, kas, tavo nuomone, reikalingiausia. Pasidariau kraujo testą, bet nereiškia, kad valgau tik kas man galima. Kartais suvalgau tai, ką randu ir kas man skanu, tačiau, pavyzdžiui, pieno produktų visiškai atsisakiau. Nepasiilgstu jų, o jaučiuosi kur kas geriau - net veido daugiau neberia.

Pradėjusi dirbti įsitikinau, kad pati geriausia dieta - veikla. Kuo daugiau dirbi, mąstai, tuo svoris labiau krinta (šypsosi). Per kelias savaites mano liemuo suplonėjo net dvylika centimetrų!


Bet juk kartais veiklos pasidaro per daug. Niekada nepagalvoji: „Ech, nebūtų grupės, dirbčiau penkias dienas per savaitę po aštuonias valandas, turėčiau laisvus vakarus, savaitgalius, susitikčiau su draugais?.."


Turbūt sunkiai išsėdėčiau kontoroje nuo ryto iki vakaro - esu ne toks žmogus. Išprotėčiau, jei taip reikėtų. Mano gyvenime yra nutikę keletas stebuklų, ir vienas jų - grupė „69 danguje". Be jos tikrai gyvenčiau kur kas liūdniau. Džiaugiuosi, kad yra grupė, ir tikiu: ji dar gyvuos, bent jau tol, kol žmonėms mūsų reikės. Be to, šalia turime Bžeską (grupės prodiuseris Egmontas Bžeskas - red. past.), manau, jis tikrai neleis mums užgesti (šypsosi).


„ICG kompiuteriuose", be kitos veiklos, užsiimi ir rinkodara. Tad kaip niekas kitas turėtum žinoti, ar išties blogos reklamos nebūna...


Stengiuosi visiems būti gera, bet ir mano kantrybės klodai kartais išsenka. Yra žurnalistų, su kuriais nebendrauju, ir vien todėl, kad istorijoje su paviešintomis asmeninėmis mano nuotraukomis lazda buvo perlenkta. Dabar atsirenku, su kuo kalbėtis, su kuo - ne, nes puikiai žinau, kad ir bloga reklama būna.

Nesakau, kad nėra sunku žmonėms atsakyti - šiuo atžvilgiu su Bžesku esame be galo panašūs. Pamenu, kaip auklėdavau jį, kai dar gyvenome kartu: nuolat klausdavau, kodėl jis su viskuo, ko žmonės prašo ar siūlo, sutinka. Jo namuose lentynoje gulėjo knyga „Kaip išmokti pasakyti „ne", vis sakydavau, kad jam būtina ją perskaityti.


Panašu, ir tau pačiai ją vertėjo pavartyti.


Tai jau, bet man tada atrodė, kad Bžeskui jos labiau reikia (juokiasi).

O kalbant apie reklamą, manau, ji nebūna tik gera. Per daug reklamos bet kada gali virsti antireklama.


Ne viename interviu minėjai, kad augai gana savarankiškai, todėl užsiauginai storą odą. Bet ar nebūna akimirkų, kai norisi, kad oda būtų dar storesnė?


Niekada nemaniau, kad Lietuvoje žurnalistai gali įskaudinti, bet išspausdinę nuotraukas jie tą padarė. Buvo momentų, kai net negalėjau kalbėti telefonu - nuolat žliumbiau. Tai - vienintelis kartas, kai jaučiausi sužlugdyta. Spauda atidavė dalį manęs žmonėms tarsi liūtams sudraskyti.

Ačiū Dievui, jau viskas aprimo. Gyvenime viskas ateina ir praeina - net blogiausi dalykai. Po niūraus ir tamsaus periodo pagaliau - prašviesėjimas.


Ir jis galbūt susijęs ne tik su nauja veikla, bet ir į širdį pasibeldusiais jausmais?


Eugenijus nėra mano antroji pusė. Mes negyvename kartu, tačiau sykiu praleidžiame daug laiko, o ypač dabar, kai pradėjau pas jį dirbti. Labai džiaugiuosi, kad yra artimas žmogus, kurį drąsiai galėčiau pavadinti dešiniąja savo ranka: jei reikia, jis visuomet padės. Ir ne tik man vienai... Atrasti tokį žmogų - dovana.

Eugenijus - geras Ingridos (grupės „69 danguje" narės Ingridos Martinkėnaitės - red. past.) vyro draugas, todėl dažnai visi susitinkame. Nežinau, kaip bus toliau, kaip viskas rutuliosis, bet dabartiniai mūsų santykiai man yra artimi ir priimtini. Tai graži draugystė, ir norėčiau, kad ji niekada nesibaigtų. Baisu, kad nenutiktų kaip kitiems - nieko neišėjus, nepasiųstume vienas kito velniop. Pamenu, kai išsiskyrėme su Mantu, vienas į kitą negalėjome net pažiūrėti, nors tuo metu jis jau draugavo su Oksana, aš - su Tomu. Tikrai maniau, kad nebesugebėsime vienas su kitu dirbti: buvo daug apmaudo, nusivylimo, skausmo, pykčio. Sunku, kai žiūri į žmogų ir supranti, kad jis tau vis dar toks pat artimas, o kartu be galo svetimas, kone virtęs priešu.


Kodėl baiminiesi dėl santykių su Eugenijumi - galbūt jauti, kad jis iš tavęs tikisi daugiau, nei gali duoti?


Su Eugenijumi esame pažįstami jau ketverius metus - nuo „69 danguje" pradžios. Susipažinę bandėme susitikinėti, jis mane mergino, rodė daug dėmesio, tačiau tąkart nieko iš to neišėjo - turėjau sau pripažinti, kad vis dar esu paskendusi santykiuose su Mantu, nors tarp mūsų jau nieko gero nebebuvo. Dvejus trejus metus su Eugenijumi beveik nebendravome, kartais susitikdavome vakarėliuose, o praėjusią vasarą ir vėl pradėjome daugiau laiko leisti kartu. Dabar susitinkame kiekvieną dieną, bet nuo vasaros mūsų bendravimas nedaug pasikeitė. Kartu negyvename, tačiau, prisipažinsiu, kartais pamąstau: o kodėl gi ne? Tik tos mintys mane pačią dažnai išgąsdina (juokiasi)...


Kodėl?!


Todėl, kad man gera būti vienai. Turiu žmogų šalia, kai man jo reikia, jis turi mane, kai jam manęs reikia. Galbūt abu vienas kito neprisileidžiame pernelyg arti - nei jam, nei man, matyt, to dar nereikia. Tai, kaip yra dabar, tenkina mus abu, o kaip bus toliau, laikas parodys. Bet kokiu atveju, manau, kuris nors vėliau ar anksčiau vis vien turės žengti pirmą žingsnį, ir labai norėčiau, kad tas žingsnis nebūtų atgal. Stabilumas visur kur, manau, yra didelė vertybė.


Bendraudama su vyrais visuomet buvai tokia nedrąsi?


Tikrai ne. Mano gyvenime visada vieną vyrą keitė kitas, nebuvo taip, kad būčiau buvusi laisva. Galbūt dėl to šį kartą norisi niekur neskubėti, pabūti vienai. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi laisve, kartais net pagalvoju, kaip gera grįžti namo, įsijungti televizorių, o ryte vienai pabusti plačioje lovoje. Anksčiau net negalėjau įsivaizduoti, kad taip gali būti, o dabar tuo mėgaujuosi.


Apie vienatvę kalbi kaip apie didelę vertybę. Kokie jos pranašumai?


Nereikia niekam atsiskaitinėti, aiškintis - nekenčiu to, o ir pati nemėgstu klausinėti ir tardyti. Pasiilgau jausmo, kai pati sau esu šeimininkė. Nenoriu, kad mane kas nors auklėtų, nes, manau, tik tėvai turi teisę auklėti vaikus, o ir bijau kam nors priklausyti. Galiu būti priklausoma, jei tą, nuo kurio priklausau, nepaprastai myliu, bet kol nežinau, ar ta meilė pakankamai stipri... Nenoriu nieko skaudinti ir bijau pati būti įskaudinta, o kai esi viena, rizikos būti įskaudintai nebelieka (šypsosi). Būdama viena jaučiuosi saugi. Kita vertus, turbūt taip nesijausčiau, jei šalia nebūtų kai kurių žmonių.


Draugaudama su vyrais kada nors svarstei, kokios ateities norėtum?


Rimtai draugavau tris kartus, bet tik apie du vyrus galvojau, kad jie - didžiosios gyvenimo meilės. Galbūt dėl to kaltas mano amžius - kai draugavau su Gintaru, pirmuoju vaikinu, ir Mantu, buvau jauna, todėl nieko keista, kad gyvenimą spalvinau rožine spalva, tikėjau santykių amžinumu. Draugaudama su Tomu supratau, kad su žmogumi galima draugauti, netgi galbūt jį mylėti, gerbti, būti prie jo prisirišusiam, bet bendraudamas su juo galvoji tik apie rytdieną, o ne ateitį. Gera atsibusti su žmogumi, būti šalia, leisti su juo laiką - tuo metu atrodo, kad viso to užtenka, o mąstyti apie bendrą ateitį net nedrįsti.


Dabar apie šeimą apskritai negalvoji?


Prieš pradėdama dirbti vis pagalvodavau: kokia šeima, jei net šuns laiku į lauką išvesti ar pašerti nesugebu?! Dabar, kai dirbu, pradėjau šiek tiek kitaip svarstyti: labai daug laiko atiduodu grupei, darbui, tad ar galiu galvoti dar ir apie šeimą? Nėra laiko! Kita vertus, vėliau ar anksčiau ateis laikas, kai pagalvosiu, kad noriu šeimos, noriu būti mama, žmona. Manau, dėl šeimos, vaikučio galėčiau mesti ir darbą, ir grupę. Esu šeimos žmogus. Žinoma, karjeristė gražu, ji gal net galėtų būti pavyzdys daugeliui, tačiau vis vien manau, kad moters prigimtis - gimdyti vaikus, juos mylėti, auginti, saugoti. Rūpintis lygiai taip pat, kaip ir savo vyrais. Dėl šeimos išties daug ko galėčiau atsisakyti, daug paaukoti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Sportas

Pabėgėlių gudrybės – savo tikslo siekė bandydami apgauti lietuvius sporto organizatorius

Popiežiaus vizitas Lietuvoje

Pasaulis kišenėje

Garsiausi Lietuvos koldūnai – legenda, telpanti į arbatos šaukštelį

Gyvenimas

Jos mus saugo. Kalėjimo prižiūrėtoja E.Martinkėnaitė: „Filmuose prižiūrėtojai vaizduojami per daug atsipūtę“

Aktualu

Rinkimų sezono pradžia Ukrainoje: Julijos Tymošenko sugrįžimas

Gazas

Vos P.Aršauskui atgavus vairuotojo pažymėjimą, pasipylė „Lamborghini“ pažeidimų vaizdai

Vardai

Vladas Kovaliovas tik po metų atšventė 50-metį: sveikino muzikantai ir mylimoji Indrė Launikonytė

Interviu Kultūra

Žmogaus ir Žemės nuovargis: pokalbis su Venecijoje Lietuvai atstovausiančios operos „Saulė ir jūra“ autorėmis

Vardai

Petras Gražulis pirmąkart pamatė dukrą: Birutė Navickaitė atsiprašymo taip ir neišgirdo

Mokslas.IT

Ši nuotrauka – ne klastotė. Tačiau kosmose iki šiol niekas nepasimetė. Kaip?

Gyvenimas

Paryžiuje už nuotakos sukurtą įvaizdį auksą laimėjusi vizažistė: „Tendencija – mažiau dirbtinumo“

24sek

„urBONUSas“: „Ryto“ šansai patiesti „Žalgirį“ ir labiausiai neįvertintas Lietuvos treneris

Gazas

Paskelbti duomenys: vidutinio greičio matuokliai užfiksavo beveik 90 tūkst. pažeidėjų

24sek

ESPN sprigtas J.Valančiūnui: prastesnis už D.Sabonį?

Verslas

Rado landą: sukūrė programą, kuri renka ir apdoroja duomenis, bet nepažeidžia privatumo

Aktualu

Nidos forumas. Lenkų filosofas Bogdanas Szlachta apie Europą kamuojančią migreną

Vardai

Eminemo ir Machine Gun Kelly kovoje triumfuoja jaunasis reperis: kas juoksis paskutinis?

Aktualu

D.Grybauskaitė: kovai su nelegalia migracija būtini ilgalaikiai europiniai sprendimai

24sek

„Skycop“ pasiruošimo finiše M.Gecevičius blykstelėjo 7 tritaškiais

Aktualu

Viskonsine per šaudymo incidentą sužeisti keturi žmonės

Naujienos

Sportas

Pabėgėlių gudrybės – savo tikslo siekė bandydami apgauti lietuvius sporto organizatorius

Popiežiaus vizitas Lietuvoje

Gazas

Lietuviams parodė 2,5 t sveriantį sportinių automobilių „žudiką“, išvystantį 700 AG – „Jeep Grand Cherokee Trackhawk“

Aktualu

Kaip Rusija naują Donecko separatistų vadą rinko: susodinę banditus į autobusą ir išvežę į Rostovą prie Dono

Verslas

Konkursas „Už darnią plėtrą“: etalonu tapęs verslo kvartalas, iškilęs vietoje duonos fabriko

Pasaulis kišenėje

Garsiausi Lietuvos koldūnai – legenda, telpanti į arbatos šaukštelį

Gyvenimas

Jos mus saugo. Kalėjimo prižiūrėtoja E.Martinkėnaitė: „Filmuose prižiūrėtojai vaizduojami per daug atsipūtę“

Sportas

Čempionų lyga: Amsterdamo „Ajax“ pergalė ir lygiosios Ukrainoje

Vardai

Vladas Kovaliovas tik po metų atšventė 50-metį: sveikino muzikantai ir mylimoji Indrė Launikonytė

Aktualu

Rinkimų sezono pradžia Ukrainoje: Julijos Tymošenko sugrįžimas

Aktualu

Proginis policijos reidas Vilniuje: auklėjo ir vairuojančius be šalmų, ir be galvų

24sek

„urBONUSas“: „Ryto“ šansai patiesti „Žalgirį“ ir labiausiai neįvertintas Lietuvos treneris

Gazas

Vos P.Aršauskui atgavus vairuotojo pažymėjimą, pasipylė „Lamborghini“ pažeidimų vaizdai

Gazas

Paskelbti duomenys: vidutinio greičio matuokliai užfiksavo beveik 90 tūkst. pažeidėjų

Vardai

Petras Gražulis pirmąkart pamatė dukrą: Birutė Navickaitė atsiprašymo taip ir neišgirdo

Mokslas.IT

Ši nuotrauka – ne klastotė. Tačiau kosmose iki šiol niekas nepasimetė. Kaip?

Gyvenimas

Paryžiuje už nuotakos sukurtą įvaizdį auksą laimėjusi vizažistė: „Tendencija – mažiau dirbtinumo“

Sportas

A lyga: Kauno „Stumbras“ iš Klaipėdos parsiveža pergalę

Interviu Kultūra

Žmogaus ir Žemės nuovargis: pokalbis su Venecijoje Lietuvai atstovausiančios operos „Saulė ir jūra“ autorėmis

24sek

ESPN sprigtas J.Valančiūnui: prastesnis už D.Sabonį?

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų

Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką