Dabar populiaru
Publikuota: 2008 sausio 14d. 00:00

Nijolė PAREIGYTĖ: pagaliau turiu krūtinę!

Nijolė Pareigytė
Gedimino Žilinsko nuotr. / Gedimino Žilinsko nuotrauka

„Jokių komentarų!" - beveik mėnesį klausimais apie krūtinės didinimo operaciją atakuojantiems žurnalistams atkirsdavo grupės „69 danguje" narė Nijolė PAREIGYTĖ (23).

„Jokių komentarų!" - beveik mėnesį klausimais apie krūtinės didinimo operaciją atakuojantiems žurnalistams atkirsdavo grupės „69 danguje" narė Nijolė PAREIGYTĖ (23). „Žmonėms" vis dėlto pavyko įkalbėti ją ryžtis atviram pokalbiui.


Nijole, nevyniokime žodžių į vatą - naudojaisi plastikos chirurgų paslaugomis ar ne?
Na, pasididinau krūtis... Esu liberalių pažiūrų ir manau: jei medicinos technologijos leidžia pašalinti trūkumus, kurie net gali įvaryti kompleksų, kodėl to nepadarius. Jei dėl negražios nosies negali fotografuotis bet kokiu kampu, pasidaryk operaciją.
Maža krūtinė man tikrai nebuvo sukėlusi nevisavertiškumo komplekso. Kai išsirengdavau, iš manęs nė karto niekas nesijuokė. Turėjau tris rimtus vyrus, kuriuos mylėjau ir su kuriais gyvenau, bet nė vienas net puse žodžio nebuvo užsiminęs, kad mano krūtinė per maža ar negraži.
Visus sprendimus priimu pati ir ganėtinai greitai. Apie krūtinės didinimą galvojau senokai. O rudenį išvažiavau į Jungtines Amerikos Valstijas, ten vienas įvykis ir pastūmėjo ryžtis plastinei operacijai. Vašingtone bičiuliai nuvežė mane į prabangių parduotuvių kvartalą. Pamačiau dieviško grožio suknelę. Pasimatavau. Buvo akivaizdu, kad ji daug gražiau atrodytų, jei turėčiau didesnę krūtinę. Suknelę nusipirkau ir nusprendžiau: jeigu pasididinsiu krūtis, turėsiu pirmą naują nerealų drabužį, o jeigu tam nepasiryšiu, suknelę kam nors padovanosiu.

Toks mažmožis kaip suknelė tapo priežastimi gultis po peiliu?!
Galima sakyti, taip. Jeigu užsidegu, viską galiu padaryti labai greitai. Tiesa, grįžus į Lietuvą pažįstama pasiūlė darytis operaciją vienu metu - bus drąsiau. Sutikau ir pradėjau domėtis, kas kokį gydytoją gali rekomenduoti. Mūsų grupės prodiuseris Mantas (Egmontas Bžeskas - red. past.) operacijai prieštaravo. Tariausi ir su bičiuliu Mariumi Gelažniku. Jis turi daug pažįstamų, kurios didinosi krūtis, todėl galėjo pasakyti daug „už" ir „prieš". Be to, labai svarbu pasirinkti chirurgą, o tam didelę reikšmę turi rekomendacijos. Mariaus siūlyto mediko atsisakiau, nes vien konsultacijos būčiau laukusi apie mėnesį. O man visko reikėjo greitai (juokiasi).

Su mama tareisi? Ji juk medikė.
Ne, ji nieko nežinojo, nors ne kartą buvau užsiminusi, kad mano krūtinė maža ir noriu didesnės. Jaunystėje mamos irgi buvo maža, bet po gimdymo padidėjo. Pamenu, pati sakydavau: jeigu ryšiuosi operacijai, tik po gimdymo, bet...
Matyt, nugalėjo jaunatviškas maksimalizmas (juokiasi). Esu žiauriai emocionali. Iš artimiausių žmonių apie šį mano apsisprendimą žinojo tik septyneriais metais vyresnis brolis Tomas. Su juo labai gerai sutariame, vienas kitu pasitikime. Tomas daug perskaitė apie plastines operacijas, sužinojo, kokių gali būti pasekmių, komplikacijų. Likus dienai paskambino ir pasakė: „Maže, tau tiek visko gali atsitikti, gal atsisakyk..."

Bet aš tikiu ženklais. Jei kas neišeina ar atsiranda daug trikdžių, esu įsitikinusi, kad to noro reikia atsisakyti. Todėl sau pasakiau: jeigu su gydytoju nepavyks susitarti, kad procedūrą spėtų atlikti per mėnesį, sumanymą teks pamiršti. Bet viskas ėjosi kaip sviestu patepta. Po konsultacijos daktaras Gintaras Papečkys, kuris krūtų didinimo operacijas yra daręs ne vienai pramogų verslo mergaitei, nutarė, kad turiu ateiti pirmadienį, lygiai po savaitės. Tą dieną jis yra skyręs konsultacijoms, bet mes taip susidraugavome, kad įprastą dienotvarkę pakeitė. Labai bijojau operacijos, nes ji man pirmoji.

Pabudusi po narkozės pirmiausia palietei krūtinę?
Nelabai atsimenu. Daktaras sakė, kad jam tai buvo pati sunkiausia operacija. Mano krūtinės raumenys labai tvirti, todėl buvo sunku įdėti implantus. Juk esu sportavusi, šokau, nuo mažens daug dirbau. Tėvams padėjau prie namo statybos, kai reikėdavo plytas nešioti, žvyrą sijoti.
Ar džiaugiausi pokyčiu? Žinai, buvo akimirkų, kad iš skausmo save keikiau: velniam viso šito reikėjo. Prieš operaciją daktaras išsamiai paaiškino, kad mėnesį gali būti patinę, kankinti skausmas. O aš, praėjus pustrečios savaitės po operacijos, išvažiavau į Vokietiją ieškoti naujo automobilio. Kelionė buvo suplanuota seniau. Matyt, ten persitempiau, todėl kilo komplikacijų. Grįžusi į Lietuvą kelias dienas važinėjau pas gydytoją, jis tepė vaistais ir perrišdavo. Pagaliau viskas baigėsi laimingai. Dabar esu patenkinta savo sprendimu. Man visada taip būna.

Ar įsivaizdavai, kokios krūtinės nori? Gal kuri užsienio žvaigždė yra tavo grožio etalonas?
Per konsultaciją gana greitai išsirinkau, kokio dydžio krūtinė atrodo gražiai. Norėjau lašo formos. Prisifantazuoti negali, nes daug lemia kūno sandara. Labiausiai bijojau, kad krūtinė nebūtų per didelė ir neatrodytų neproporcinga, dirbtinė. Tikrai neplėšiau žurnalų su užsienio gražuolėmis ir nevežiau jų nuotraukų daktarui (juokiasi).

Skaitei, kad vėl į sceną grįžusiai Victoriai Beckham buvo išimti implantai, neva dainuojant krūtinė gali išsprūsti iš siaurutės suknelės?
Pagalvojau, kad tai kažkokia nesąmonė. Jeigu suknelė per maža, tegul pasirenka didesnę (juokiasi).
 
Dabar turi malonių rūpesčių. Reikia keisti visą liemenėlių kolekciją?
O taip. Per gimtadienį gavau daugybę dovanų čekių apsipirkti apatinio trikotažo parduotuvėse. Dar ne visus spėjau išnaudoti, bet tris dailias liemenėles jau įsigijau. Anksčiau man jų grožis, subtilūs mezginiai ir nėriniai nerūpėjo: kuo paprasčiau, tuo geriau. Dabar noriu, kad liemenėlė būtų kuo gražesnė, spalvingesnė.

Sakoma, tobulėjimo ribų nėra. Kaip dar norėtum pagražinti kūną?
Kol kas nieko nenorėčiau gražinti. Ateis laikas, kai raukšlės badys akis, reikės imtis jų (juokiasi). Bus poreikis, rasiu ir priemonių. Mūsų, artistų, gyvenimas intensyvus - koncertai, kelionės, vakarėliai. Bijau vieno: kad savo kūnui ko nors nepadaryčiau per daug, kad nebūtų komplikacijų. Save labai greitai gali paversti pajacu. Klaidas labai sunku taisyti. Blogiausia, kai pradedi ir negali sustoti. Taip man atsitiko su tatuiruotėmis ir auskarais.

Ar po operacijos girdėjai neigiamų atsiliepimų?
Kol kas ne. Mažai kas apie tai žinojo, paslaptį gana ilgai pavyko išlaikyti. Juk nėjau ir garsiai apie tai nerėkiau. Tikiuosi, blogų kalbų neišgirsiu. Kita vertus, jau užsiauginau storą odą.

Turi širdies draugą?
Ne, keturi mėnesiai esu viena ir mėgaujuosi laisve. Dabar pas mane gyvena grupės narė Goda. Mums, mergaitėms, labai gera. Nors esu užaugusi tarp berniukų - kieme jų buvo labai daug. Pastebėjau, kad mergaitės dažniau išduoda nei berniukai. Nežinau, kokios priežastys tai lemia, bet jomis esu nusivylusi.

Kaip tavo pokyčius priėmė tėvai?
Kai pirmą kartą po operacijos pas juos nuvažiavau, mama net nepastebėjo padidėjusios mano krūtinės. Šventėme brolio gimtadienį. Tik krikšto mama įtariai žiūrėjo ir ištarė: „Kažkas su tavimi ne taip." Tada ir mamai pasakiau, kad esu po operacijos. Ji jau pripratusi prie mano užgaidų, todėl nieko nesakė. Juk turiu penkis auskarus, daug tatuiruočių. Visa šeima mano pokyčius priima palankiai.

Minėjai, kad už operaciją mokėjai pati. Tai tikrai nemenka suma. Vadinasi, dainininkai Lietuvoje uždirba visai neblogai?
Taip, sumokėjau pati. Niekada tokiems dalykams iš tėvų pinigų neimčiau. Kadangi gyvenu viena, galiu sau nemažai leisti. Moku nuomą, paėmiau buto paskolą, bet jį dar reikia įrengti, turiu automobilį ir šunį. Pinigų užsidirbu nuo trylikos metų. Tada buvau įsidarbinusi valytoja tėčio įmonėje. Vėliau šokau go go, dainavau. Ne dėl to, kad mano šeima blogai gyveno, tiesiog norėjau būti savarankiška. Be to, tėvai daug dirbo, taigi turėjau neblogą pavyzdį, kad viską reikia užsidirbti. Jiems esu dėkinga už pasitikėjimą. Kai mokiausi vidurinėje, būdavo, kad dėl koncertų ir gastrolių į namus kelias paras negrįždavau. Mokslai sekėsi gerai - pažymių vidurkis buvo beveik dešimt balų. Išvažiavau į Vilnių ir nesunkiai įstojau į verslo vadybą Tarptautinio verslo mokykloje. Studijuodama dirbau. Dabar visos mano pajamos - iš dainavimo.

Bet esi diplomuota verslo vadybininkė. Rudenį pradėjai studijuoti teisę. Panašu, kad viso gyvenimo nežadi sieti su dainavimu?
Visada norėjau turėti rimtą, populiarią profesiją. Man patinka bendrauti, vesti derybas, diskutuoti. O apie grupės ateitį dar negalvojame. Man svarbiausia - mokslai. Dainavimas yra pramoga, kuri atima labai daug laiko. Matyt, reikės eiti akademinių atostogų. Į mokslus žiūriu rimtai - man reikia ne popieriaus, o žinių. Norėčiau dar porą metų aktyviai dainuoti. Esu lojali kolektyvui ir niekada staiga nepasakyčiau, kad nebenoriu dainuoti. Su Ingrida ir Karina esame tikrai daug pasiekusios. Būtų gaila viską mesti. Aišku, dėl savo veiklos spręsime visos kartu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką