Dabar populiaru
Publikuota: 2008 balandžio 19d. 11:50

Osvaldas ir Asta Markevičiai: ar nebijai manęs vesti?

Foto naujienai: Osvaldas ir Asta Markevičiai: ar nebijai manęs vesti?
zmones24.lt / Butauto Barausko nuotrauka

Jie atrodo neišskiriami. Per „Lietuvos šokių dešimtuko“ filmavimus daugelis tokio buvimo kartu „Mikotel Group“ viešbučių tinklo vadovui Osvaldui Markevičiui (44) ir jo žmonai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto patarėjai Astai (38), pavydėjo.

Jie atrodo neišskiriami. Per „Lietuvos šokių dešimtuko“ filmavimus daugelis tokio buvimo kartu „Mikotel Group“ viešbučių tinklo vadovui Osvaldui Markevičiui (44) ir jo žmonai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto patarėjai Astai (38), pavydėjo. Tačiau svetimi juk nežino, kad šios poros meilės istorijoje – daugybė vingių.

Neįtikėtina, kiek daug jūsų namuose knygų!

Osvaldas: O štai Astai jos įspūdžio nepadarė. Daugybę knygų parsivežiau iš Vokietijos, kur studijavau aštuonerius metus. Pamenu, iškroviau dėžes, pasieniais, pasieniais. Atsivedžiau Astą. Ji klausia: „O kas čia?“ Sakau: „Knygos!“ „Vajetau!“ – net sutriko.

Asta: Įsivaizduok aštuonių kvadratinių metrų ploto kambarėlį. Visos sienos – dėžėmis, dėžėmis... Osvaldas išdidžiai vedžioja po kambarį ir sako: „Aš jas visas perskaičiau!“ Matai, norėjo padaryti įspūdį! O man mintis: „Viešpatie, kai aš vaikštinėjau į pasimatymus, kai vyro ieškojau, jis knygas skaitė...“ Su Osvaldu susitikome jau gana suaugę. Man buvo trisdešimt, jam – trisdešimt šešeri. Abu nuotykių po gabaliuką jau patyrę...

Osvaldai, kaip atsidūrei Vokietijoje, Bonos universitete?

Osvaldas: Vilniaus universitete studijavau vokiečių kalbą. Po pirmo kurso paėmė į sovietų armiją, 1985-aisiais grįžau, baigiau mokslus. Vėliau pradėjau dirbti Maskvoje, tuo metu Lietuvos ambasados ten dar neturėjome. Sausio įvykiai, Rugpjūčio pučas, Medininkų žudynės – įdomus buvo laikas. Į Vokietiją išvažiavau 1992-aisiais. Mokslai sekėsi puikiai, buvo be galo įdomu, man siūlė likti, rašyti daktaro disertaciją, bet traukė atgal, į Lietuvą. Susikroviau viską į autobusiuką, vien knygų kokios dvi tonos – net lingės sėdo. Pamatę dėžes lietuvių muitininkai ėmė trinti rankomis: na, jau čia bus. Vieną dėžę praplėšia, knygos, antrą – knygos. Gal valandą tarėsi, ką daryti. Po valandos numetė pasą – važiuokit. Na, reikia prisipažinti, be nuodėmės nebuvau. Kartu su knygomis parsigabenau gal dvidešimt dėžių gero vyno. Tokio Lietuvoj tada nė su žiburiu nebūtum radęs. Į biblioteką kasdien eidavau pro didelę vyno parduotuvę, šeimininkas vis įkalbėdavo butelį kitą nusipirkti.

Na, panašu, Asta, jis tau ne vien knygas rodė...

Osvaldas: Vokietijoje išmokau gerti ir vertinti vyną. Grįžęs to išmokiau Astą.

Asta: Na, man vynas buvo iki dešimties litų! Ir knygų nemėgau skaityti. Dabar labai gailiuosi, kad veltui laiką leidau.

Ką tuo metu veikei, kai susipažinote su Osvaldu?

Asta: Ko tik neveikiau! Baigusi tuometį Vilniaus pedagoginį institutą dirbau buities darbų mokytoja buvusioje savo mokykloje. Tai nebuvo mano rogės. Labai traukė žurnalistika, bet stoti į dieninį skyrių atkalbėjo tėvai. Dainininkas Tomas Augulis bandė įtraukti į pramogų pasaulį – įrašiau keletą savo kūrybos dainų. Vieną iš jų aranžavo Andrius Mamontovas. Tačiau ir vėl – ne tas. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete baigiau dvejų metų žurnalistikos kursus. Mano temperamentui tiko tos studijos! Štai tada gyvenimas ir apvirto aukštyn kojomis. Atlikau praktiką LTV, gavau pasiūlymą dirbti jaunimo laidoje „Stop kadras“, vėliau – žurnale „Neliūdėk!“. Susipažinau su centristais... Vienu metu dirbau tris darbus – mokykloje, Seime, vakarais rašiau straipsnius.
Žinojau savo vertę. Seimo Centro frakcijoje dirbau su Egidijumi Bičkausku. Pamenu, jis vis sakydavo: „Laukiu žmogaus, turi grįžti.“ Galvodavau: kas čia toks svarbus, kad jo laukia jau kelerius metus?

Osvaldas: Su Egidijumi Bičkausku dirbau Maskvoje. Ir vėliau, mokydamasis Vokietijoje, nenutraukiau ryšių.

Asta: Ir tas žmogus vis negrįžta, negrįžta... Iš tiesų nei man įdomu buvo, nei ką – mergina nosį užrietusi, vaikinų dėmesio nestokoja, gyvenu sau viena, nepriklausoma, uždirbu, galiu save išlaikyti. Aišku, vyro ieškojau, buvau tam tikrą princo paveikslą susikūrusi. Vyrų visokių buvo, bet vis ne tas ir ne tas... Jei turtingas, tai išsilavinimo trūksta, jei išvaizdus – žiūrėk, „į šonus“ dairosi.

Ir staiga grįžta Osvaldas, tas žmogus?..

Osvaldas: Tuo metu – visai ne žmogus...

Asta: Įsivaizduok, ateinu į darbą, sėdi prie mano stalo toks savimi pasitikintis. Niekuo jis man nepatiko! Prafiltravau – netinka. Gal jis kitaip dabar pasakos, tačiau pajutau: seilę dėl manęs varvina. Net supykau, pamenu: nejau vaikinas nemato, kad aš – ne jo nosiai? Jis dėmesį rodė, o aš purkštavau. Kartą bendradarbė, patyrusi moteris, pasisodino: „Asta, ar tu nematai, kaip į tave žiūri?“ Buvau tokia išpuikusi, kad nesugebėjau pažvelgti į žmogaus vidų, tik išorę mačiau.

Osvaldas: Aišku, švarkas ne „Armani“...

Asta: Ta pati bendradarbė mane protino: „Žmogus išsilavinęs, du aukštuosius baigęs, tikrai matau, kad rimtas, patikimas. Tu pabandyk, niekas per galvą neduos.“

Osvaldas: Aš, aišku, apie tuos pokalbius nieko nežinojau.

Asta: Vieną dieną pagalvojau: o gal tikrai pabandyti? Tik kaip dabar atgal pareiti, kai vis atstumdavau? Nupirkau bilietus į koncertą. Pakviečiau į Bernsteino „Mišias“.

Osvaldas: Ji man padarė įspūdį! Vienas iš garsiausių moderniosios muzikos kompozitorių, Šventų Jonų bažnyčios kiemelyje, grandai, unikalus koncertas. Bilietų gauti – jokių šansų, o čia skambina, siūlo. Kaip gali neiti?

Asta: Vėliau Osvaldas prisipažino nustebęs: oho, kokia intelektuali mergina! Nuo tos dienos pradėjo mane „imti“ intelektu. Turiu pripažinti, kad buvome labai skirtingi. Gal todėl mūsų šlifavimasis ilgai truko. Iki vestuvių drauge gyvenome ketverius metus. Per tą laiką du ar tris kartus rimtai skyrėmės.

Su durų trankymais?

Asta: Netrankydavome durų.

Osvaldas: Tiesiog prie jų rasdavau sukrautą lagaminą.

Asta: Dar ir dar kartą pagalvodavau: netinkame vienas kitam. Sunkiai įpratau prie daugybės jo savybių. Matyt, buvau atsargi. Kartą jau ištekėjusi, nenorėjau suklysti dar sykį.

Tekėjai labai jauna?

Asta: Devyniolikos. Po aštuonių mėnesių pabėgau nuo vyro. Tai buvo pirmoji meilė, buvau naivi, nepatyrusi, užtat ir apsvilau. Dešimt metų negalėjau rasti tinkamo žmogaus. Kavalierių visada buvo. Draugaudavau po trejus, ketverius metus, bet tekėti dar kartą?.. Mama vis klausdavo: „Kiek gali rinktis? Visi žmonės turi trūkumų. Svarbiausia, gerai pamąstyk, ar gali su jais taikstytis?“ Pamąsčiau. Žiūriu, po dvejų metų jie jau erzina mažiau. Dabar požiūris dar kitoks – trūkumai tokie menki, palyginti su tuo, kaip elgiasi kiti vyrai. Man visą laiką atrodė, kad Osvaldo jausmai buvo stipresni, gilesni, nuoširdesni, o aš vis: fir, fir, fir – purkštavau. Esu nepaprastai dėkinga jam už tai, kad manęs išlaukė. Gal, sakau, kažką įžiūrėjo?

Ką įžiūrėjai, Osvaldai?

Osvaldas: Astos negali nepastebėti. Negali akių nepakelti, kai pro duris įsiveržia ugnies kamuolys. Visa jos povyza tarsi sakė: „Jūs manęs nepastebite?“ Apsisuko ir nuėjo... Oho, pagalvojau. Kai turi gyvenimo patirties, iškart nepuoli. Pabendravęs ilgiau pajutau, kad jos vidus – be galo gilus, gal ji tik dedasi labai išpuikusi, o gal tai – skydas apsiginti nuo praeities nesėkmių. Su tuo koncertu ji mane pribloškė – juk buvau įpratęs: jei žmogui tokie dalykai nepatinka, jis ir nekviečia. Eina banaliai į kiną.

Tikiuosi, tai nebuvo pirmas ir paskutinis koncertas?

Asta: Osvaldas išmokė mane klausytis klasikinės muzikos, suprasti operą.

Osvaldas: Pamaniau, kad audringo jos gyvenimo aš nenurungsiu. Pažiūrėsiu, gal suveiks kokybė – kultūra, menas, spektakliai, tas pats geras vynas. Suveikė.

Asta: Dabar labai daug skaitau. Su Osvaldu mėgstame diskutuoti apie knygas. Jis išmokė mane pastebėti tai, ką pastebi ne visi. Matyt, susidėjo daugybė dalykų, ir atėjo diena, kai pati jo paklausiau: „Osvaldai, arba tuokiamės, arba skiriamės. Aš noriu vaikų.“ Taigi susituokėme, gimė Benas. Nuo tada mūsų santykių kreivė šovė aukštyn. To priežastis – aš nurimau ir nieko nebeieškojau. Supratau, kad dešimt metų ieškotas žmogus, pasirodo, visai šalia.

Ir vis dėlto įprasta, kad tekėti siūlo vyras...

Asta: Man buvo keista, kad jis nesiperša. Netgi skaudu. Dabar pasakyk, kodėl taip elgeisi?

Osvaldas: Laukiau, kol subręsi.

Asta: Aš jį perspėjau: „Ar nebijai manęs vesti? Mano charakteris – oi, ne dovanėlė...“ Jis atsakė, kad dėl tokio mano charakterio kiekviena diena jam – ypatinga ir įdomi.

Osvaldai, tau irgi ši santuoka nebuvo pirmoji...

Osvaldas: Pirmą kartą aš buvau labai aktyvus ir ji pasakė „taip“. Gal viskas būtų susiklostę kitaip, jei nebūtų sutikusi. Dėl antrosios santuokos labai abejojau. Ir Astai sakiau: „Ar tikrai verta?“ Vieną kartą jau mačiau šeimos tragediją. Pirmoji iširo Vokietijoje. Pasipainiojo turtingesnis vokietis, jai tai padarė įspūdį. Man tas laikas buvo be galo sunkus: studentas, svetimoje šalyje, be pinigų.

Asta: Osvaldas man pasakodavo: „O kai aš Vokietijoje dirbau bare…“ Kitą kartą: „O kai aš Vokietijoje dirbau vairuotoju, dažytoju, dar kažkuo...“

Osvaldas: Juk mokslus kažkaip turėjau baigti. Dar šiek tiek markių reikėjo duonai su vandeniu, knygoms ir alui. Išbandžiau daug ką: barmenas, padavėjas, vairuotojas, valytojas.

Asta: Kai mudu susipažinome, savo kukliame bute dariau remontą. Sakau: „Atvažiuok, reikia pagalbos.“ Atvažiavo su įrankių dėže, darbas rankose tirpsta. „Oho!“ – galvoju.

Osvaldai, ar buvusi tavo šeima liko Vokietijoje?

Osvaldas: Pirmą kartą susituokiau dvidešimt dvejų, ketvirtame kurse. Dabar mano dukrai Ramunei – jau dvidešimt. Baigusi mokyklą, tą pačią dieną sėdo į autobusą ir parvažiavo į Lietuvą. Dirba kartu su manimi viešbutyje. Kažkada ir aš pradėjau valydamas kambarius. Dieną sėdi paskaitose, naktį plauni tualetus. Sumoka už naktį grynaisiais. Vėliau dirbau naktiniu portjė, paskui – vadybininku konferencijų centre.

Lietuvoje tavo vardas nuskambėjo, kai prezidentūroje buvo įrengti prabangūs tualetai. Už tai praėjusiais metais tau įteikė „Auksinį svogūną“. Apdovanojimą pasiėmei tik šiemet...

Osvaldas: Štai jis (rodo statulėlę)! Man atrodė, normalu dirbti taip, kad aukščiausi šalies asmenys jaustų komfortą. Tačiau išėjo taip, kaip išėjo. Gaila, kad idealistų niekam nebereikia. Ateina brandos laikotarpis ir supranti, kad verčiau sėdėti užnugaryje nei gauti didvyrio žvaigždę po mirties. Dabar iš tos istorijos darau šou: „Jei kam reikia gerų tualetų...“

Ir vis dėlto avantiūrizmo, Osvaldai, tavyje likę, jei pasiryžai dalyvauti „Lietuvos šokių dešimtuke“? Ar manai, kad į šou tave pakvietė dėl tualetų?

Asta: Gal dėl to, o gal dėl straipsnio „Verslo žiniose“. Trys dienos prieš laidos prodiuserės skambutį jose buvo išspausdintas didžiulis straipsnis apie Osvaldą. Apie tai, kaip aktyviai jis gyvena: slidinėja, baidarėmis plaukia, į dviračių žygius važiuoja. Matyt, nusprendė, kad tokiam aktyviam žmogui ne pro šalį dar ir šokiai.

Osvaldas: Beje, prieš dešimtmetį Astos nebūčiau galėjęs ištempti į turistinį žygį. Ji neįsivaizduotų, kaip gali nebūti šilto vandens ir kaip negalima pasidaryti manikiūro.

Asta: Ketverius metus gludinome kampus! Pakviečiau Osvaldą į Ispaniją. Nusprendėme pagulėti prie jūros, skaniai pavalgyti. Aplinka – nuostabi, o mūsų santykiai – baisu! Po tos kelionės dar kartą skyrėmės. Ir vėl pamaniau: tas žmogus man netinka. Betgi, pasirodo, kelionė ne tokia buvo. Kai kartu išplaukėme į žygį baidarėmis, kur reikia vyriško peties, – fantastika! Buvau apakusi, pasirodo, aš ne tokią kelionę jam suorganizavau.

Osvaldas: Pamenu, gulėjome Nidoje prie jūros. Skambina projekto prodiuserė: „Gelbėk, trūksta vyrų.“ Sakau: „Reikia pasitarti.“ Kompanija alų gurkšnoja: „Eik, eik, būtinai!“

Asta: Visiems pokštas, o Osvaldas pasižadėjo...

Osvaldas: Visi jau repetavo nuo vasaros pradžios, aš pradėjau tik rugpjūčio pabaigoje.

Asta: Po trijų savaičių repeticijų grįžta namo: „Kur aš įsivėliau?“ Štai tada suvokiau: jei jau vyriškis įlindo, kapstytis reikia visiems. Pradėjau jo gailėti, nuo kai kurių namų darbų išvadavau. Kiekvieną šeštadienį į televiziją kartu eidavome. Vėliau viskas įsivažiavo, Osvaldas numetė svorio, šokti jam pasidarė lengviau.

Kiek numetė?

Asta: Dvidešimt kilogramų. Tai – mano idėja. Sakiau: „Osvaldai, sėdam ant dietos. Abu kartu, aš tave palaikysiu.“

Osvaldai, Asta per visą šokių projektą buvo šalia. Kai kurie vyrai netgi pavydėjo...

Osvaldas: Tas palaikymas turėjo ir pliusų, ir minusų. Smagu, kai artimas žmogus supranta, kad nebeužtenka laiko namams, tačiau kartais buvimas šalia ir nervindavo. Tiesioginis eteris, žiauri įtampa... Mes nesame profesionalai, išmokstame brėžinį atmintinai, šlifuojame, kiek galime. Ir taip žinai, kad blogai sušokai, o kai tau sako: „Tu koją gal kitaip kelk.“ Atstokit!

Asta: Jei jau atvirai, šalia Osvaldo būdavau dar ir todėl, kad kitos mano vyro nenušvilptų. Kai daiktas kartais ne vietoj be priežiūros padėtas, ima kas nors ir nušvilpia (juokiasi).

Ar šokiai nepakenkė jūsų šeimos santykiams?

Osvaldas: Namie – jokių pykčių.

Asta: Atvirkščiai – mūsų santykiai labai pagerėjo.

Ir dėl to, panašu, jūsų šeima pagausės. Laukiatės dvynukų?

Asta: Jau žinote? Osvaldas šią naujieną paskelbė per savo gimtadienį. Iš tiesų projektas mūsų jausmus labai sustiprino. Viena kolegė manęs klausė: ar gali žiūrėti, kaip tavo vyras svetimą moterį apkabinęs? O kas čia tokio? Aš niekada nebuvau pavydi. Kai mudu susitikome, manau, jis nebuvo toks įdomus. Dabar situacija pasikeitė. Jaučiu, kad Osvaldas domina moteris, o tai priverčia pasitempti, pakovoti. Mūsų šeimos gyvenime niekada nebuvo rutinos, tačiau per projektą gavome gerą adrenalino dozę. Dešimtukas labai pakeitė ne tik Osvaldą, bet ir mane. Ne tik numečiau aštuonis kilogramus, bet ir paklausiau Kęstučio Rimdžiaus patarimų. Vienu metu atrodžiau kur kas vyresnė, nei esu.

Ko laukiate?

Asta: Kol kas nežinome, kas gims. Labai planavome antrą vaikelį. Norėjome, kad tarp vaikų būtų dvejų metų skirtumas. Dabar Benui – jau treji. Žinią, kad turėsime dvynukus, iš pradžių priėmiau kaip nelaimę, tačiau viską gerai apgalvojau ir dabar sakau, jog tai – dar vienas iššūkis ir nuostabus prizas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

15min tema Aktualu

Naujo kalėjimo prie Šiaulių kol kas nebus: administracijos pastatas kyla, bet pritrūko kalinių

24sek

Nesaldus pergalės jausmas: ko trūko Šarui ir „Ryto“ problemų kratinys

Aktualu

Liutauras Degėsys: Iš „Mitinge nepasakytos kalbos“

Buvau geras Gyvenimas

„Vaikų linijoje“ savanoriaujanti Salomėja: sunkiausia susilaikyti nuo patarimų

Vardai

„Mis Pasaulis“ konkursą pirmą kartą laimėjo Meksika: tarp lyderių – ir baltarusė

Pasaulis kišenėje

Kaip atrodo pats brangiausias viešbučio numeris JAV

Interviu 24sek

25 taškus Kaune įmetęs „Ryto“ puolėjas: „Prieš tai krepšinis manęs nedžiugino“

Patikrinta 15min Verslas

Tiesa ar melas? A.Zuokas: šilumos kaina Vilniuje padidėjo 20 proc. pasibaigus nuomos sutarčiai

Aktualu

V.Šapoka: bandoma pažadinti K.Marxo šmėklą

Aktualu

Kėdainių rajono gyventojai skambina pavojaus varpais: kaimuose – tušti šuliniai

Gyvenimas

9 psichologiniai klausimai, kurie jums padės „perskaityti“ kitą žmogų

Aktualu

Prie mokytojų streiko jungiasi dar 27 ugdymo įstaigos

Aktualu

Koliupės kaimo gyventojus šiurpina bebrai: bijo, kad išnaikins visus medžius

Aktualu

Orai.lt: žiema vis labiau įsidrąsins

Maistas

Vakarienei – kruopų patiekalai: 10 receptų, tinkamų advento laikotarpiui

Gazas

Kaip keičiasi padangų slėgis šąlant orui: netinkamai pripūstos gali tapti itin pavojingos

Vardai

Jolitos Vaitkutės namuose sutvisko eglutė... iš 24 kg silkių: vėliau jų neišmetė – skyrė kilniam tikslui

Verslas

Vokietijoje dėl geležinkelininkų streiko sutriko traukinių eismas

Verslas

2 tūkstančių eurų alga Vilniaus įmonėje – dar ne viskas: pirtis, robotas ir hobiai

Naujienos

15min tema Aktualu

Naujo kalėjimo prie Šiaulių kol kas nebus: administracijos pastatas kyla, bet pritrūko kalinių

24sek

Nesaldus pergalės jausmas: ko trūko Šarui ir „Ryto“ problemų kratinys

Aktualu

Liutauras Degėsys: Iš „Mitinge nepasakytos kalbos“

Buvau geras Gyvenimas

„Vaikų linijoje“ savanoriaujanti Salomėja: sunkiausia susilaikyti nuo patarimų

Vardai

„Mis Pasaulis“ konkursą pirmą kartą laimėjo Meksika: tarp lyderių – ir baltarusė

Pasaulis kišenėje

Kaip atrodo pats brangiausias viešbučio numeris JAV

Interviu 24sek

25 taškus Kaune įmetęs „Ryto“ puolėjas: „Prieš tai krepšinis manęs nedžiugino“

Patikrinta 15min Verslas

Tiesa ar melas? A.Zuokas: šilumos kaina Vilniuje padidėjo 20 proc. pasibaigus nuomos sutarčiai

Aktualu

V.Šapoka: bandoma pažadinti K.Marxo šmėklą

Aktualu

Kėdainių rajono gyventojai skambina pavojaus varpais: kaimuose – tušti šuliniai

Gyvenimas

9 psichologiniai klausimai, kurie jums padės „perskaityti“ kitą žmogų

Aktualu

Prie mokytojų streiko jungiasi dar 27 ugdymo įstaigos

Aktualu

Koliupės kaimo gyventojus šiurpina bebrai: bijo, kad išnaikins visus medžius

Aktualu

Orai.lt: žiema vis labiau įsidrąsins

Maistas

Vakarienei – kruopų patiekalai: 10 receptų, tinkamų advento laikotarpiui

Gazas

Kaip keičiasi padangų slėgis šąlant orui: netinkamai pripūstos gali tapti itin pavojingos

Vardai

Jolitos Vaitkutės namuose sutvisko eglutė... iš 24 kg silkių: vėliau jų neišmetė – skyrė kilniam tikslui

Infografikas
Vardai

Sarah Brightman Kaune pristatys savo naujausią albumą – mistiškai didingą „Hymn“

Aktualu

Prie „Mojo“ klubo trys vyrai suspardė jaunuolį, dabar jų ieško Vilniaus policija

Vardai

Ypatingos

07:15
07:03

Gera keliauti kartu

Kviečiame anties

Šiemet buvau geras

Maistas

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką