TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Sasha Son(g): ne viskas auksas, kas auksu žiba...

Foto naujienai: Sasha Son(g): ne viskas auksas, kas auksu žiba...
zmones24.lt / Jono Staselio nuotrauka
Šaltinis: 15min
0
A A

Ketvirtadienio vakarą Rusijos sostinėje „Eurovizijos" pusfinalio scenoje pasirodysiančiam Lietuvos dainininkui Sashai Son(g) (25) užteko vos pusantros savaitės suprasti, kad šiame konkurse svarbiausia pažintys, pinigai ir politika.

Daugiau 15min Vardai naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Ketvirtadienio vakarą Rusijos sostinėje „Eurovizijos" pusfinalio scenoje pasirodysiančiam Lietuvos dainininkui Sashai Son(g) (25) užteko vos pusantros savaitės suprasti, kad šiame konkurse svarbiausia pažintys, pinigai ir politika. Tačiau nors ir kaip kartais būna skaudu, linksmų ir džiaugsmingų akimirkų Maskvoje netrūksta.


Rusiškas vaišingumas


Tie, kurie kasmet važiuoja į šį dainų konkursą, juokauja, kad „Eurovizija" be vakarėlių nebūtų „Eurovizija". Vienais metais jie būna ištaigingesni, kitais - paprastesni, tačiau tokio, kuris prilygtų surengtam per atidarymą Maskvoje, dar niekada nebuvo. Ir ne tik todėl, kad scenoje pasirodė vienos ryškiausių pastarojo meto šio konkurso žvaigždžių, bet ir dėl nuo vaišių lūžtančių stalų. Silkės, rauginti kopūstai, liežuviai, jūrų gėrybės, kepsneliai, bandelės ir net „baronkos" - patiekalų išsirinkti buvo galima kokių tik nori, ir turbūt svarbiausia - kiek. O alkoholio tikriausiai būtų užtekę dar trims dienoms.


„Umom Rosiju neponiat" („Protu Rusijos nesuvoksi"), - sakoma vienoje reklamoje. Ir iš tiesų suprasti gana sunku: ar rusai išties tokie vaišingi, ar tiesiog dar kartą norėjo visai Europai nušluostyti nosį.

Kitą dieną po vakarėlio Sasha Son(g) filmavosi klipe, kurio tikslas - sugriauti kai kuriuos mitus apie Rusiją. Vienas jų - apie tai, kad rusai ikrus kabina didžiuliais šaukštais, o juos pardavinėja vafliniuose puodeliuose kaip ledus. Taip, iš ledų vežimų ikrų čia niekas netraukia, bet kabinti šaukštais juos, rodos, įprasta, bent taip pasirodė „Eurovizijos" atidarymo šventėje, surengtoje didžiuliuose Parodų rūmuose šalia Raudonosios aikštės.


Gyvenimas centre


Kai kurių vakarėlių stengiasi nepraleisti ir Sasha Son(g). Tiesa, taupydamas jėgas pernelyg ilgai juose neužsibūna, o kai užvaldo jaunatviškas noras šėlti per naktį, jį tuoj pat sutramdo vadybininkas Martynas Tyla. Štai iš atidarymo vakarėlio Sasha Son(g) grįžo tuoj po vidurnakčio, nors buvo matyti, kad noro pasisukioti dar tikrai yra. Dainininkas prisipažįsta, kad, įpratęs trečią nakties ar dar vėliau eiti miegoti, anksčiau vargiai užmiega net ir po įtemptos dienos. Jei dieną reikia dalyti interviu ar repetuoti, keliasi anksčiau, jei ne - miega iki vidurdienio.


Gyvena jis dviejų kambarių apartamentuose šalia Lietuvos ambasados esančiuose Svečių namuose. Sako nesąs išrankus - būtų galėjęs apsistoti ir kur kas kuklesniame kambarėlyje, bet kai pasiūlė apžiūrėti apartamentus, vos juos išvydęs nusprendė: „Noriu." Apartamentai gana kuklūs, tačiau jaukūs. Miegamajame - dvigulė lova, salone - stalas, pora fotelių, sofa, prie lango - dar vienas stalas, ant jo - televizorius. Tiesa, jo beveik nežiūri, todėl nustebo išgirdęs, kad Svečių namuose galima matyti ir lietuviškus kanalus. Hole - drabužių spinta ir batų dėžė. Spintoje daugiausia vietos užima laisvalaikio apranga. Dar kabo vienas kostiumas, kurį būna apsirengęs oficialiomis progomis - vakarėliuose ar susitikimuose su žurnalistais - bei elegantiškas juodas smokingas, kurį vilkės „Eurovizijos" pusfinalyje ir, jei nusišypsos laimė, finale. „Man patinka klasikinis stilius, tad scenoje jaučiuosi puikiai." Prie smokingo, savaime suprantama, priderinta ir neatsiejama nuo Sashos Son(g) aprangos detalė - juoda skrybėlė.


„Viskas puiku. Gyvenu nuostabioje vietoje, ir ne tik todėl, kad apartamentai šaunūs, bet ir dėl to, kad viešbutis - pačiame centre, viskas kone ranka pasiekiama. Kiekviena delegacija turi autobusą, automobilį, kiekvienai šaliai paskirta po keletą savanorių, jie skambina, tariasi, padeda. Žodžiu, viskas super", - džiaugiasi dainininkas.


Visi lygūs, bet kai kurie lygesni už kitus


Tiesa, idealiai sutvarkyta buitis toli gražu neatperka to, ką pastarosiomis dienomis patiria Lietuvos atstovai „Eurovizijoje". Ignoravimas, nesiskaitymas, nepagarba, atsainumas - žodžių konkurso rengėjų elgesiui ir požiūriui į kai kuriuos atlikėjus apibūdinti tikrai netrūksta. Su įvairiomis techninėmis problemomis susidūrė ne tik Sasha Son(g), bet ir kitų šalių atstovai - airiai, moldavai, graikai, tačiau rusų atsakymas vienas: „Mes geriau žinome, kaip turi būti."


Sasha, rusai giriasi, kad rengdami „Euroviziją" kartelę iškėlė taip aukštai, jog neaišku, ar kitos šalys, ateityje organizuosiančios konkursą, sugebės ją įveikti. Taip ir yra?


Ne visai. Scena, garsas, šviesos - aukščiausio lygio. Stovėdamas tokioje scenoje jaučiuosi kaip tie, kurie koncertuoja per „Grammy" apdovanojimų ceremoniją ar „Europe Music Awards". Į tokią sceną tikrai ne kasdien išeisi... Gaila, kad mums neleidžiama pasinaudoti galimybėmis, kurių ji turi.


Bet kodėl?!


Todėl, kad vyriausiojo režisieriaus vizija nesutampa su mūsų, - taip mums buvo pasakyta. Tąkart gal ir per griežtai, bet pasakiau, kad, mano galva, tai yra mažos ir ne tokios stiprios šalies diskriminacija. Žinoma, organizatoriai to nepripažįsta, o aš net neabejoju, kad būtent taip ir yra. Niekas iki šiol normaliai nepaaiškino, kodėl mums neleidžiama naudoti vaizdo projekcijos, nors tuo pat metu Rusijos atstovei Anastasijai Prichodkai leista tai daryti. Kodėl?! Ogi todėl, kad kažkas būtent mano pasirodymą mato kitaip. Pirmoji repeticija buvo baisi: apšvietimas nesikeičia, vaizdo moduliacijos - jokios. Monotoniška, neįdomu. Jei tokia yra vyriausiojo režisieriaus vizija, pasakyčiau, ką su ja reikėtų daryti... Nenoriu reikšti nepagarbos, bet jei manęs negerbia, kodėl aš turėčiau gerbti?


Manau, turiu lygiai tokias pat teises scenoje gauti tai, ką gauna kiti, tačiau organizatoriai taip nemano, ir visai nesvarbu, kad iš pradžių buvo sakoma, jog visų atžvilgiu bus elgiamasi vienodai. Taip nėra. Net ir laiko repeticijoms skirta nevienodai: mums leidžiama repetuoti penkiolika minučių, o štai Prichodkos repeticija, girdėjau, trunka net valandą.


Manai, toks organizatorių požiūris gali pakenkti tavo rezultatams?


Ignoruojama tai, ką norime parodyti scenoje, ir tai, nuo ko priklausys mūsų rezultatai. Nesakau, kad mano daina be vaizdo praranda mintį, bet vizualinė jos išraiška, kokia yra dabar, praranda bet kokią prasmę. Ir dėl to labai gaila. Gaila, kad taip žiūrima į mūsų šalį.


Būtent dėl tokio požiūrio sukėlėte nemažą triukšmą, o tai, įtariu, konkurso rengėjams nelabai patiko?


Nenustebčiau, jei nepatekčiau į finalą. Ir tik dėl to, koks yra mūsų šalies įvaizdis ir požiūris į ją. Matau, kaip elgiamasi, kai kur nors pasirodo Vokietijos, Prancūzijos, net Norvegijos atstovai, ir kaip reaguojama, kai įeina Latvijos, Slovakijos - mažiau išsivysčiusių šalių - atlikėjai. Rusija kur kas labiau stengiasi dėl tų, kurie kuo nors gali būti jai naudingi, ir tai akivaizdu.


Supratau, kad „Eurovizijoje" svarbiausi trys dalykai: ryšiai, pinigai ir politika. Tada perviriau visa tai savo galvoje ir dar kartą supratau (juokiasi). Tačiau šis supratimas nieko neduoda.


Bet žmonės, kurie komentuoja lietuviškuose interneto tinklalapiuose... Kiek daug jie iš tiesų nesupranta. Iki išvykos į Maskvą aš taip pat daug ko nesupratau. Maniau, atvažiuosiu, padainuosiu, ir viskas, o čia pasitiko: „Žinai, vaikine, savo vaizdo projekcijos tu nerodysi, apšviesime tave, kaip norėsime." Žinote, ką jie pasakė apie lietuvišką apšvietimą? Ogi kad blogesnio negali būti. Bet aš taip nemanau!


Kai po repeticijos žiūrėjome įrašą, vyriausiojo režisieriaus asistenčių (prie paties režisieriaus neprieisi) paprašiau pasakyti, kodėl negaliu naudoti filmuotos medžiagos. Štai tada ir išgirdau, kad režisieriaus vizija neatitinka manosios, tačiau po šių žodžių viena blondinė kitai, kuri tai pasakė, grimasa parodė, kad daugiau nebekalbėtų. Manau, arba kas nors norėjo mūsų konflikto, arba kas nors nuo mūsų slepiama. Teisingesnis turbūt yra antras variantas, nes, pripažinkite, keista, kad iš trisdešimt septynių šalių, dalyvaujančių „Eurovizijoje", tik viena naudos filmuotą medžiagą. Ir ta šalis yra Rusija.


Tie, kurie kritikuoja, daug ko nežino, daug ko nesupranta. Jie sako, kad Sasha sužvaigždėjo, pasipūtė, kad jam nepatinka tai viena, tai kita, kad tegul apskritai džiaugiasi gavęs tokią galimybę. Nesu toks žmogus, kad galėčiau šitaip elgtis. Skaudu, nes puikiai žinau: jei tie patys žmonės pusfinalyje išvystų tai, kas buvo pirmoje repeticijoje, man grįžus sakytų: „Tai ko jis nepasistengė? Ko sėdėjo rankas sudėjęs, nieko nedarė?" O kad žinotų, kiek mes visi stengiamės.


Lietuvoje turbūt visiems jau aišku, kad „Eurovizijos" pusfinalyje tikrai dainuosi, bet užsienio žurnalistams vis dar kartojate, kad kol kas nesi tvirtai nusprendęs, ar dalyvausi. Mintis pasitraukti iš konkurso buvo tikra ar vis dėlto labiau blefavote ir ėmėtės šiokios tokios taktikos, kad pasiektumėte savo?


Kai Martynas vaikščiojo piktas, o aš - ne mažiau nusiminęs, buvau pasiryžęs trauktis. Martynas liepė man pačiam nuspręsti, ką toliau daryti.

Pasakysiu tiesą: „Eurovizija" nėra tolesnio mano gyvenimo pagrindas. Taip, kol kas tai geriausia galimybė, kokią esu turėjęs, bet konkurso baigtis nenulems mano ateities. „Eurovizija" ir jos rezultatais mano gyvenimas nesibaigs.


Vis dėlto nusprendei nesitraukti iš konkurso, nors ir negavote, ko norėjote?


Daužėme galvas į sieną ir iš tikrųjų nemažai pasiekėme. Antrąja repeticija buvau visai patenkintas. Buvo pakeistas apšvietimas, ekrane liko žodis „hope" iš mūsų vaizdo projekcijos. Be to, organizatoriai žadėjo, kad iki generalinės repeticijos, kuri vyks pusfinalio dieną, dar kai ką pakeis.


Maskvoje dėmesio tau tikrai netrūksta: daliji žurnalistams interviu, gerbėjai nuolat prašo nusifotografuoti ir padovanoti singlą, daina „Love" sulaukia nemažai pagyrų. Ką sako tavo nuojauta - kaip pasiseks?


Dėmesio sulaukiu tikrai daug, ir būtent tai verčia tikėti savimi, kad turime šansų patekti į finalą ir užimti neblogą vietą. Nesakau, kad užimsime aukštą, kad pateksime į trejetuką ar penketuką, bet noriu tikėti, kad nebus blogai. Ir tas tikėjimas kiekvieną dieną auga.


Tad viskas bus gerai?


Tikiuosi (šypsosi). Manau, kad mano daina nusipelno patekti į finalą.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką