„Neabejoju, jog kada nors turėsiu savo mados namus, ir nebūtinai Lietuvoje“, – pasakoja stilistas, kirpėjas Kęstas Rimdžius, kuris šiuo metu paniręs į naują jam patikėtą projektą – kuria drabužius šokio spektakliui.
Trumpa anketa
Gimė – 1981 m. gruodžio 17 dieną Šiauliuose.
Mokslai – baigė Šiaulių 14-ąją vidurinę mokyklą, paskui Aukštesniąją buitininkų mokyklą. Tobulinosi Italijoje, Londone, Prancūzijoje, Maskvoje ir kt.
Karjeros pradžia – kirpėjas „Figaro“ salone. Vėliau įkūrė stiliaus studiją „K&S“.
Veikla – dalyvauja įvairiuose projektuose. TV šou „Lietuvos šokių dešimtukas“ sužibėjo šokėjo talentu, veda TV laidą „Mados vartai“ ir kt.
Silpnybė – batai ir geras skanus maistas.
Nors esate labai užsiėmęs, sutikote sukurti drabužius Lietuvoje statomam rusų režisieriaus O. Glushovo šokio spektakliui „Donkey Hot“. Tai dar vienas sau mestas iššūkis?
Mėgstu iššūkius, todėl kai prieš pusantro mėnesio rusų choreografas su Andželika Cholina man pasiūlė sukurti kostiumus šokio spektakliui, nedvejodamas sutikau. Be to, tai man nenauja, nes jau esu kūręs drabužius Andželikos moderniojo šokio spektakliui „Fantazijos penkioms stichijoms“.
Turbūt darbas virte verda, nes iki premjeros, kuri įvyks kovo 27-ąją, laiko liko labai nedaug?
Per du mėnesius turime pasiūti penkiasdešimt kostiumų. Kol kas viskas vyksta sklandžiai, nes dirbu ne vienas, su komanda. Turiu savo stiliaus studiją, kur darbuojasi gabūs ir talentingi žmonės. Sceniniai drabužiai – tai ne individuali kolekcija. Sėkmę ir gerą rezultatą lemia bendros stilisto, choreografo ir kitų šokio spektaklio kūrime dalyvaujančių žmonių pastangos.
Bet kostiumų autorius esate jūs?
Taip. Nors viskas prasideda nuo choreografo idėjos, aš pasiūliau tam tikrą viziją ir kaip ją realizuoti. Juk drabužis turi išryškinti personažų charakterius, be to, būti patogus, kad scenoje šokėjas gerai jaustųsi. Kadangi šio spektaklio laikmetis neapibrėžtas, veiksmas vyksta šiais laikais, turiu daugiau laisvės. Kurdamas personažų kostiumus, galiu improvizuoti. Tai man beprotiškai patinka. Lankausi kiekvienoje repeticijoje, kad kuo geriau pajusčiau, ką kūrėjas nori perteikti šiuo šokio spektakliu, ką jaučia šokėjai.
Esate garsus kirpėjas, stilistas, o dabar dar ir dizaineris. Kuri sritis jums arčiausiai širdies?
Pirmiausia esu kirpėjas, nes viskas nuo to ir prasidėjo. Visiems sakiau ir sakysiu, kad niekada neišsižadėsiu kirpėjo amato. Nors daugelis klientų būgštavo, jog tapęs stilistu liausiuosi kirpęs, galiu nuraminti: taip nenutiks. Šis darbas man labai patinka.
Jūsų karjera prasidėjo „Figaro“ salone?
Ir tebesitęsia, nes šiame salone dirbu kaip kirpėjas. Savo stiliaus saloną su kolege Ieva atidarėme vėliau. Dar buvau užsibrėžęs išmokti ne tik gerai kirpti, bet ir daryti makiažą, kurti drabužius. Žingsnelis po žingsnelio ir... man tai pavyko. Net nebijau garsiai kalbėti apie savo svajones, nes jos visos pildosi. Kažkas kažkada paprašė, kad padėčiau pakeisti įvaizdį, paskui, kad patarčiau renkantis naujus drabužius, fotosesijai aprengčiau modelį, kurio nuotraukos vėliau atsidūrė žurnalo viršelyje. Nuo to viskas ir prasidėjo, pats specialiai nieko nedariau, kad išgarsėčiau. Tiesiog man šypsosi fortūna, nes myliu savo darbą ir tikiu tuo, ką darau.
Kaip visur spėjate?
Man patinka įtemptas gyvenimo ritmas. Kitaip gyventi ir nemokėčiau, ir nenorėčiau. Tie iššūkiai, kuriuos kaskart sau metu, padeda tobulėti ir save realizuoti. Nors miegu po kelias valandas, man to užtenka. Dvi dienas dirbu stiliaus studijoje, likusias –„Figaro“ salone, dar spėju rasti laiko laidos filmavimui. Laisvas lieka tik sekmadienis.
Ir ką tada veikiate?
Gerai išsimiegu, susitinku su draugais ar tiesiog ilsiuosi ir mėgaujuosi nieko neveikdamas.
Esate vienas garsiausių stilistų. Tai, ko gero, jus įpareigoja itin rūpintis savo paties įvaizdžiu?
Galiu pasakyti, kad esu batsiuvys be batų. Tikrai nepersistengiu kurdamas savo įvaizdį. Ir nemanau, jog tai būtina. Tiesiog mano profesijos žmogui svarbu atrodyti estetiškai ir tvarkingai, o ne kaip kokiai papūgai. Jei rengčiausi kaip pankas, klientas pamanytų, kad ir iš jo mėginsiu padaryti kažką panašaus. Jei pasirinkčiau griežtą klasikinį stilių, – kad ir jį įsprausiu į juodus klasikinius drabužius ar susuksiu kuodą ant galvos. Todėl stengiuosi būti neutralus.
Esate iš tų nenurimstančių žmonių, kurių galvoje nuolat kirba naujų sumanymų. Kokios idėjos sukasi dabar?
Kai tik baigsiu kurti kostiumus šokio spektakliui, vasarą planuoju pasitobulinti Niujorke ir Londone. O rudenį mane, ko gero, vėl išvysite kokiame nors naujame TV projekte (juokiasi). Man patinka būti įvykių sūkuryje.
Trumpa anketa
Gimė – 1981 m. gruodžio 17 dieną Šiauliuose.
Mokslai – baigė Šiaulių 14-ąją vidurinę mokyklą, paskui Aukštesniąją buitininkų mokyklą. Tobulinosi Italijoje, Londone, Prancūzijoje, Maskvoje ir kt.
Karjeros pradžia – kirpėjas „Figaro“ salone. Vėliau įkūrė stiliaus studiją „K&S“.
Veikla – dalyvauja įvairiuose projektuose. TV šou „Lietuvos šokių dešimtukas“ sužibėjo šokėjo talentu, veda TV laidą „Mados vartai“ ir kt.
Silpnybė – batai ir geras skanus maistas.
Nors esate labai užsiėmęs, sutikote sukurti drabužius Lietuvoje statomam rusų režisieriaus O. Glushovo šokio spektakliui „Donkey Hot“. Tai dar vienas sau mestas iššūkis?
Mėgstu iššūkius, todėl kai prieš pusantro mėnesio rusų choreografas su Andželika Cholina man pasiūlė sukurti kostiumus šokio spektakliui, nedvejodamas sutikau. Be to, tai man nenauja, nes jau esu kūręs drabužius Andželikos moderniojo šokio spektakliui „Fantazijos penkioms stichijoms“.
Turbūt darbas virte verda, nes iki premjeros, kuri įvyks kovo 27-ąją, laiko liko labai nedaug?
Per du mėnesius turime pasiūti penkiasdešimt kostiumų. Kol kas viskas vyksta sklandžiai, nes dirbu ne vienas, su komanda. Turiu savo stiliaus studiją, kur darbuojasi gabūs ir talentingi žmonės. Sceniniai drabužiai – tai ne individuali kolekcija. Sėkmę ir gerą rezultatą lemia bendros stilisto, choreografo ir kitų šokio spektaklio kūrime dalyvaujančių žmonių pastangos.
Bet kostiumų autorius esate jūs?
Taip. Nors viskas prasideda nuo choreografo idėjos, aš pasiūliau tam tikrą viziją ir kaip ją realizuoti. Juk drabužis turi išryškinti personažų charakterius, be to, būti patogus, kad scenoje šokėjas gerai jaustųsi. Kadangi šio spektaklio laikmetis neapibrėžtas, veiksmas vyksta šiais laikais, turiu daugiau laisvės. Kurdamas personažų kostiumus, galiu improvizuoti. Tai man beprotiškai patinka. Lankausi kiekvienoje repeticijoje, kad kuo geriau pajusčiau, ką kūrėjas nori perteikti šiuo šokio spektakliu, ką jaučia šokėjai.
Esate garsus kirpėjas, stilistas, o dabar dar ir dizaineris. Kuri sritis jums arčiausiai širdies?
Pirmiausia esu kirpėjas, nes viskas nuo to ir prasidėjo. Visiems sakiau ir sakysiu, kad niekada neišsižadėsiu kirpėjo amato. Nors daugelis klientų būgštavo, jog tapęs stilistu liausiuosi kirpęs, galiu nuraminti: taip nenutiks. Šis darbas man labai patinka.
Jūsų karjera prasidėjo „Figaro“ salone?
Ir tebesitęsia, nes šiame salone dirbu kaip kirpėjas. Savo stiliaus saloną su kolege Ieva atidarėme vėliau. Dar buvau užsibrėžęs išmokti ne tik gerai kirpti, bet ir daryti makiažą, kurti drabužius. Žingsnelis po žingsnelio ir... man tai pavyko. Net nebijau garsiai kalbėti apie savo svajones, nes jos visos pildosi. Kažkas kažkada paprašė, kad padėčiau pakeisti įvaizdį, paskui, kad patarčiau renkantis naujus drabužius, fotosesijai aprengčiau modelį, kurio nuotraukos vėliau atsidūrė žurnalo viršelyje. Nuo to viskas ir prasidėjo, pats specialiai nieko nedariau, kad išgarsėčiau. Tiesiog man šypsosi fortūna, nes myliu savo darbą ir tikiu tuo, ką darau.
Kaip visur spėjate?
Man patinka įtemptas gyvenimo ritmas. Kitaip gyventi ir nemokėčiau, ir nenorėčiau. Tie iššūkiai, kuriuos kaskart sau metu, padeda tobulėti ir save realizuoti. Nors miegu po kelias valandas, man to užtenka. Dvi dienas dirbu stiliaus studijoje, likusias –„Figaro“ salone, dar spėju rasti laiko laidos filmavimui. Laisvas lieka tik sekmadienis.
Ir ką tada veikiate?
Gerai išsimiegu, susitinku su draugais ar tiesiog ilsiuosi ir mėgaujuosi nieko neveikdamas.
Esate vienas garsiausių stilistų. Tai, ko gero, jus įpareigoja itin rūpintis savo paties įvaizdžiu?
Galiu pasakyti, kad esu batsiuvys be batų. Tikrai nepersistengiu kurdamas savo įvaizdį. Ir nemanau, jog tai būtina. Tiesiog mano profesijos žmogui svarbu atrodyti estetiškai ir tvarkingai, o ne kaip kokiai papūgai. Jei rengčiausi kaip pankas, klientas pamanytų, kad ir iš jo mėginsiu padaryti kažką panašaus. Jei pasirinkčiau griežtą klasikinį stilių, – kad ir jį įsprausiu į juodus klasikinius drabužius ar susuksiu kuodą ant galvos. Todėl stengiuosi būti neutralus.
Esate iš tų nenurimstančių žmonių, kurių galvoje nuolat kirba naujų sumanymų. Kokios idėjos sukasi dabar?
Kai tik baigsiu kurti kostiumus šokio spektakliui, vasarą planuoju pasitobulinti Niujorke ir Londone. O rudenį mane, ko gero, vėl išvysite kokiame nors naujame TV projekte (juokiasi). Man patinka būti įvykių sūkuryje.
