Dabar populiaru
Publikuota: 2009 vasario 20d. 17:27

Vilija Pilibaitytė-Mia: mane lengva pravirkdyti, bet ne palaužti

Foto naujienai: Vilija Pilibaitytė-Mia: mane lengva pravirkdyti, bet ne palaužti
zmones24.lt / Gedmanto Kropio nuotrauka

Ją galima mylėti, jos galima nekęsti, tačiau bet kokiu atveju tenka pripažinti, kad Vilija Pilibaitytė-Mia (25) – talentingas žmogus.

Ją galima mylėti, jos galima nekęsti, tačiau bet kokiu atveju tenka pripažinti, kad Vilija Pilibaitytė-Mia (25) – talentingas žmogus. Taip, šviesiaplaukių dainininkių šiandien Lietuvoje turime daug, bet kuriančių muziką ir žodžius, o dar sugebančių savo dainomis užkopti į populiariausiųjų viršūnes – labai maža. Ir kai Mia liūdnoku balsu ištaria, kad viską šiame gyvenime pasiekė pati, iš jos lūpų tai skamba įtikimiau nei iš kurios kitos atlikėjos. Atsidurti scenoje, televizorių ekranuose ir gerbėjų širdyse jai buvo kur kas sunkiau nei sočioms ir laimingoms pasiturinčių tėvų dukrelėms, todėl ir sėkmės kainą žino geriau.

„Aš neturiu ko gėdytis“, – ne kartą prisipažįsta Mia, ir nejučiomis susidaro įspūdis, kad atvirai ir tvirtai tariami žodžiai ją pačią paskatina lengviau tuo patikėti. Atlapoti sielą su pranašumais ir trūkumais, atskleisti šeimos bėdas, kurias taip norėtųsi nutylėti, ir vis tiek nuolat klausytis apie save skleidžiamų būtų ir nebūtų gandų – ar kam nors būtų lengva?.. Tačiau iš nedidelio Žemaitijos miestelio kilusi dainininkė pasiryžusi niekada neišsižadėti savo prigimties. Pavadinta provinciale, ji nepuola tvirtinti esanti grynakraujė miestietė, tik nebyliai pagalvoja: ar noras įžeisti, įgelti, rasti priekabių nėra tikrasis provincialumas? O kai jau ima manyti, jog niekas šiame pasaulyje jos nepalaiko, lyg iš dangaus nukrinta įrodymų, kad taip tikrai nėra. Būtent taip nutiko prasidėjus LNK muzikos projektui „Žvaigždžių duetai“: iš erzinančių skandalų ką tik išsikapsčiusi Mia nesitikėjo žiūrovų malonės, bet sulaukė didžiulio palaikymo ir pateko tarp lyderių.

Dienos laiką matuoji televizijos projekto repeticijomis, pasibaigus vienam filmavimui jau galvoji apie kitą. Iš tiesų dabar gyveni „Žvaigždžių duetais“?

Galima ir taip pasakyti... Nelaikau šio projekto pasaulinio garso konkursu, bet pasistengti dėl jo tikrai verta. Be to, man pasisekė su partneriu: Giedrius Leškevičius nėra dailiai sušukuotas geras berniukas, kaip daugelis mano. Jame yra velniuko kibirkščių, jis tikras maksimalistas, išspaus iš savęs visas jėgas, bet padarys. Netrankau kumščiu į stalą, nenurodinėju jam, tik patariu – manau, kad tokia ir yra profesionalo pareiga. Tikėjausi, kad mudviem tame projekte bus gerai, bet kad bus taip gerai – nesitikėjau.

Iš to gerumo kartais imi ir apsiverki...


Verkiu ir iš gerumo, ir iš blogumo. Tokia jau esu – verksnė, jautri iki beprotybės (šypsosi). Pravirkdyti mane labai lengva, užtat palaužti – sudėtinga. Šiemet „Duetų“ komisija kaip reta geranoriška: man net Zujų ir Juozapaitį norisi prie širdies dėti, ką jau kalbėti apie Dalią Teišerskytę... Kai ji prabyla, dūšią paliečia – iškart apsiverkiu. Vis dėlto moteris moterį supranta.

Panašu, kad tave kuo puikiausiai supranta ir žiūrovai.

Tikrai nesitikėjau tokio palaikymo. Po skandalo su Natalija Zvonke ir lūžusiais nagais...

Pameni, ką tuomet kalbėjome? Kad blogos reklamos nebūna!


O dabar vis dėlto manau, kad būna! Bloga man buvo ta reklama, labai bloga, įgrisusi iki gyvo kaulo, tikra nesąmonė... Aišku, girdėjau kalbų, neva tik po skandalo tapau žinoma, neva Zvonkė mane į dienos šviesą ištraukė. Nejaugi esu žymi tik dėl skandalų? Argi prieš tai mano dainos neskambėjo topų viršūnėse, argi nebuvau išrinkta Metų dainininke? Truputį apmaudu, kai viskas pamirštama ir biografijoje lieka tik lūžę nagai. Na ir dar Manto Petruškevičiaus pareiškimas, kad esu viena nestilingiausių Lietuvos moterų... Jeigu jo, jokių mokslų nebaigusio, stilius yra sektinas – tada aš net nenoriu būti tarp stilingiausių. Mėgstu moteriškus, elegantiškus drabužius, turiu ir „Versace“, ir „Dolce & Gabbana“ apdarų, bet ne dėl etikečių, o dėl kokybės. Jaučiu silpnybę batams, bet Lietuvoje gražių ir kokybiškų nerandu, todėl perku užsienyje. Ką reiškia Manto posakis, kad aš – popsas be įvaizdžio? Lietuvoje tas popso įvaizdis labai keistas: būtinai karnavalas, blizgučiai, šleifai, krūvos šokėjų. O man atrodo, karnavalo reikia tada, kai nėra vokalo, kai mergaitės tik strykčioja su butaforiniais mikrofonais rankose. Jei vokalas yra, jei galima šį tą iš savęs išspausti, nereikia tų blizgučių. Ačiū Dievui, turiu gerbėjų ir be pseudostilistų.

Tavo kolegos kalba, rėkia ir net dainuoja apie krizę, o tu vis atsiprašinėji: „Negaliu susitikti, važiuoju koncertuoti...“ Koncertų nestinga? Gal net nepajutai krizės?

Koncertų vasario mėnesį turiu, bet vis dėlto krizę pajutau ir aš. Iš dalies pati kalta: kai gruodį visi atlikėjai išsijuosę dirbo, aš staiga sugalvojau atostogauti. Buvau pavargusi, išsekusi, dainuodama nebepatirdavau malonumo, nebegalėjau kurti, todėl išjungiau telefonus, atsiribojau nuo pasaulio ir visą mėnesį gyvenau su savimi. Po atostogų nušvito akys, supratau pasiilgusi muzikos, bet kai atėjo laikas grįžti į savo sritį, paaiškėjo, kad viskas pasikeitė. Visi verkia, situacija kritiška, koncertų beveik nėra, klubai nebežino savo biudžetų, todėl taupo ir nebekviečia dainininkų... Teko ir man skaičiuoti santaupas. Butą nuomojuosi, mašiną pirkau išsimokėtinai – dainininkams nelengva susitaupyti didelę sumą. Tačiau badu tikrai nemirštu, pasilepinu grožio procedūromis ir masažais, remiu artimuosius. Subūriau penkių muzikantų grupę, dainuosiančią gyvai – noriu Lietuvai parodyti, kas yra kokybiška muzika. Jau senokai svarstau apie savo verslą, tik kol kas nenoriu pasakoti – juk sakoma, kad per anksti išplepėjus galima nubaidyti fortūną.

Ar labai liūdėjai, kai televizijos eteryje nebeliko tavo vedamos laidos „Trečias nereikalingas“?


Jos ir turėjo nelikti. Sutartis buvome pasirašę iki gruodžio pabaigos, o paskui – klaustukas, pratęs ar ne. Stulbinamo populiarumo laida nesulaukė, todėl jos nebeliko. Žvelgiu į tai natūraliai: užėjau į kavinę, pasėdėjau, išgėriau kavos ir išėjau. Televizijoje lygiai tas pats: atėjau į laidą, padirbėjau, įgijau patirties, buvo smagu, o paskui atsistojau ir išėjau. Gyvenimas tuo nei prasidėjo, nei baigėsi.

Spėju, tokios kaip tavo biografijos, išvaizdos ir gabumų žmogų dar ne sykį kvies į televiziją.

Jau kvietė (juokiasi). Kai tik baigėsi „Trečias nereikalingas“, sulaukiau skambučio iš TV3. Bet atsisakiau. Nenoriu eiti bet kur, man nereikia bet kokio dėmesio. Taip, aš šviesiaplaukė, bet ne tuščia „Olialia“ pupytė. Galiu drąsiai teigti: esu meno žmogus, vidinis pasitenkinimas man svarbesnis už pinigus. Nesakau, kad jie man nieko nereiškia: kartais pakovoju už save, nes tai – privaloma, tokie šio pasaulio standartai. Tačiau pinigai tikrai nėra didžiausia siekiamybė.

Kokiomis aplinkybėmis gimsta tavo dainos? Lauki įkvėpimo ar žiūri į tai dalykiškai, kaip į darbą, kurį tiesiog reikia atlikti?

Ne, tikrai nežiūriu į tai kaip į darbą. Neparašyčiau dainos dabar pat, prie šio kavinės stalelio. Užtat kai apima įkvėpimas ir kažkas iš aukščiau tarsi apšviečia protą, galiu parašyti po dvi ar tris iškart. Minčių dažniausiai kyla važiuojant automobiliu, bet nestoju pakelėje – pasiekiu kelionės tikslą, o tada jau puolu ieškoti popieriaus ir rašiklio. Niekada dainų nerašau kompiuteriu: popierius ir rašiklis – šventas ritualas.

Apie tavo išsilavinimą kone sklando legendų. Ar kur nors mokeisi muzikos? Ir galiausiai pasakyk kartą ir visiems laikams, ar esi baigusi vidurinę mokyklą?


Esu, esu (juokiasi). Gimiau ir augau nedideliame miestelyje Klaipėdos krašte, šeimoje buvau ketvirtas vaikas, pagrandukė. Mano tėvai nebuvo asocialūs, kaip skelbė geltonoji spauda, bet vertėsi gana sunkiai. Mokykloje mokiausi puikiai. Labai šiltai prisimenu direktorę – jai buvau kaip dukra. Nuo pat pirmos klasės dainavau, mokytoja sakydavo, kad turiu absoliučią klausą. Kurį laiką lankiau muzikos mokyklą. Ji buvo toli, pėsčiomis reikėdavo eiti septynis kilometrus, bet labai ten verždavausi. Pianinu skambindama kūrinį iš natų greitai išmokdavau atmintinai – net Beethoveno „Elizai“ buvau išmokusi. Panirus į muziką man neberūpėjo jokie kiti dalykai. Mokytojai netrukus pastebėjo, kad pažymiai prastėja, išėmė mano nuotrauką iš garbės lentos ir įspėjo tėvus. Nors labai priešinausi, mama nebeleido į muzikos mokyklą. Tuomet įniršusi galvojau: „Užmuškite mane, bet vis tiek būsiu dainininkė!“

Baigusi devynias klases, išvažiavau į Klaipėdą studijuoti buhalterijos. Netrukus supratau, kad buhalterija – ne man, tada ištekėjau, pagimdžiau sūnų Matą ir ilgai buvau tik namų šeimininkė. Su šeima atsikraustėme į Vilnių, ir suaugusiųjų vidurinėje mokykloje sėkmingai baigiau dvylika klasių. Savo prodiuserį ne sykį girdėjau džiaugiantis, kad neturiu muzikinio išsilavinimo, užtat išsaugojau savo muzikos stilių. Buvau nuėjusi pas mokytoją Nijolę Maceikaitę, prašiau pamokyti mane dainuoti, bet išklausiusi ji tik pasakė: „Tau nieko nebereikia mokytis, nebent norėtum eiti į operą.“

Kaip manai, kodėl vis atsiranda žmonių, pasakojančių būtas ir nebūtas istorijas iš tavo vaikystės? Kodėl tave ir tavo šeimą su pasimėgavimu viešai apkalba pirmoji tavo mokytoja, buvę kaimynai? Kas tai – pavydas, neapykanta, plepėjimas neturint ką veikti, nesuvokiant tikrojo tokių apkalbų poveikio?

Kad suprastum kaimo žmones, reikia būti ten gyvenus. Jie nepikti, bet, žinoma, pavydūs. Nesidžiaugia dėl manęs, tik graužiasi: kodėl kažko pasiekė būtent ji, o ne mano vaikas?.. Niekada ten nesijaučiau sava. Nors su pirmąja mokytoja gražiai sutarėme, apstulbau laikraštyje perskaičiusi, ką ji apie mane kalba, – ten buvo tiek netiesos... Ji sakė, kad visa mūsų šeima gyveno iš močiutės pensijos, o juk mano mama dvidešimt penkerius metus dirbo slauge ligoninėje. Dabar ji – antros grupės invalidė, neturi vieno inksto, ir jai išties nelengva. Tėčiui – jau per šešiasdešimt, jo bėda – alkoholis, ir aš nesigėdiju to pasakyti: tai yra šeimos nelaimė, ir lygiai tokia pati nelaimė kamuoja bent du trečdalius Lietuvos šeimų. Tačiau jis man vis tiek yra tėtis, juodu su mama myli vienas kitą, mūsų santykiai geri, jie mane labai palaiko. Aš netgi didžiuojuosi tuo, kad nesu turtingų tėvelių dukra. Niekas man nenuteškia šimto tūkstančių, kai reikia įrašyti kompaktinį diską – viską tenka pasiekti pačiai. O kaimynai, kalbinami televizijos paparacų, tiesiog pasakė tai, kas šovė į galvą: paprasti kaimo žmonės nežino, kad iš to galima sukurti intrigą. Kita vertus, vėliau sužinojau, kad daugelis kaimynų apie mus atsiliepė gerai, bet jų tiesiog nerodė.

Keisčiausia, kad mane ir mano šeimą persekiojusių laidų kūrėjai dabar į akis šypsosi ir spaudžia ranką: atseit tai buvo tik akcija atrakcija ir aš privalanti suprasti. Stengiuosi nelaikyti pykčio, nenoriu, kad mano veide jis paliktų raukšlių. Bet nuoskaudą jaučiu ilgai.

Tave yra lydėjusios ir artimų žmonių apkalbos. Net buvusi anyta nepasidrovėjo lieti ant tavęs purvo...

Su ja visai nebendraujame. O su buvusiu vyru bendraujame normaliai, galų gale jis – mano vaiko tėvas. Matas jį myli ir noriai su juo leidžia laiką, kartais pas jį pagyvena.

Po skyrybų tavo gyvenime atsirado kitas žmogus?


Taip. Aš neištekėjusi, todėl mane vis dar galima vadinti svajonių nuotaka, bet iš tiesų nebesu laisva. Asmeninis mano gyvenimas – puikus. Tačiau žmogus, esantis greta manęs, nepageidauja viešumo, o aš gerbiu šį jo norą.

Būk atsargesnė: taip paslaptingai kalbėdama gali sukelti naujų gandų. Pavyzdžiui, kad tavo mylimasis – vedęs, todėl ir tenka jį slėpti...

Ne (juokiasi). Abu esame laisvi žmonės, neįsipareigoję niekam, nebent – vienas kitam. Sunkiai jį prisileidau, buvau labai atsargi, nes nenorėjau antrą kartą užminti ant to paties grėblio. Tačiau dabar tikiu, kad viskas gali būti gerai. Tikiu, kad beveik visuomet yra išeitis: negalėčiau susitaikyti tik su išdavyste, o visas kitas problemas gali išspręsti atviras dviejų žmonių pokalbis. Nesu karštakošė, neįsiplieskiu, niekada nerėkiu ant artimo žmogaus. Jei dainuoju: „Noriu būti kalė“, dar nereiškia, kad tikrame gyvenime norėčiau tokia būti.

Tai ar kada nors parodysi mylimąjį?

Galbūt...

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Gyvenimas

Ar žmogus turi žinoti, kiek jam liko gyventi? Atviras pokalbis su gydytoju

Aktualu

Saulius Skvernelis įstrigo Briuselyje: vėl sugedo orlaivis „Spartan“

Aktualu

Medžiai netoli Žagarės sužiuro į pasaulį partizanų akimis

Aktualu

Studentų gyvenimas tarpukario Lietuvoje: „karvė ar studijos?“, išradingi „versliukai“ ir noras maištauti

Vardai

Audrius Bružas pirmą kartą pasirodė viešumoje su mylimąja, modeliu Aiste Andrijauskaite

Vardai

„Širdžių“ premjera su R.Kazlu priešakyje: svečiai išvydo filmą apie meilę, kai nebuvo interneto

Kultūra

Teatro dailininkė: „Jeigu tekste parašyta, kad scenoje stovi tvora, niekada jos nestatau“

15min recenzija Kultūra

Miuziklo apžvalga: karalienė Morta ir jos Mindaugas

„Ginčas“: raganų medžioklė „Ryto“ organizacijoje

Aktualu

„Šeima – tai meilė“: Talim salos gyventojai lietuvę gydytoją laiko šeimos nare

Pasaulis kišenėje

Tradicijos keičiasi: lietuviai graibsto šventines keliones, išpopuliarėjo nauja kryptis

Laisvalaikis

Žūklė Kuršių mariose su Rusnės žvejais: kodėl nenori lašišų ir kaip paruošti skaniausią žuvį

Aktualu

Tomas Viluckas: Kai 85 proc. lietuvių yra apkvailinti Kremliaus propagandos

Pasaulis kišenėje

„Ryanair“ akcija – skrydžiai po 5 eurus

Gazas

Iššūkis naujajam „Porsche 911“ – griežta ir sudėtinga testų programa

24sek

ESPN reitingas: tris pralaimėjimus patyręs „Raptors“ – geriausias NBA

Vardai

Gintarė Songailė su vaikais įsikūrė Teksase: apie Dariaus įrengtus namus, avokadus ir Kalėdas JAV

Aktualu

D.Trumpas: Osamą Bin Ladeną reikėjo sučiupti gerokai anksčiau

Maistas

Nesaldus pyragas su svogūnais, ančiuviais ir alyvuogėmis

Karinės pratybos „Geležinis vilkas 2018“

Naujienos

Gyvenimas

Ar žmogus turi žinoti, kiek jam liko gyventi? Atviras pokalbis su gydytoju

Aktualu

Saulius Skvernelis įstrigo Briuselyje: vėl sugedo orlaivis „Spartan“

Aktualu

Medžiai netoli Žagarės sužiuro į pasaulį partizanų akimis

Aktualu

Studentų gyvenimas tarpukario Lietuvoje: „karvė ar studijos?“, išradingi „versliukai“ ir noras maištauti

Vardai

Audrius Bružas pirmą kartą pasirodė viešumoje su mylimąja, modeliu Aiste Andrijauskaite

Vardai

„Širdžių“ premjera su R.Kazlu priešakyje: svečiai išvydo filmą apie meilę, kai nebuvo interneto

Kultūra

Teatro dailininkė: „Jeigu tekste parašyta, kad scenoje stovi tvora, niekada jos nestatau“

15min recenzija Kultūra

Miuziklo apžvalga: karalienė Morta ir jos Mindaugas

„Ginčas“: raganų medžioklė „Ryto“ organizacijoje

Aktualu

Lietuvoje gyvenantis prancūzas įgyvendino svajonę ir pakeitė šimtų gyvenimus: „Tenorėjau dirbti su vaikais“

Aktualu

„Šeima – tai meilė“: Talim salos gyventojai lietuvę gydytoją laiko šeimos nare

Pasaulis kišenėje

Tradicijos keičiasi: lietuviai graibsto šventines keliones, išpopuliarėjo nauja kryptis

Laisvalaikis

Žūklė Kuršių mariose su Rusnės žvejais: kodėl nenori lašišų ir kaip paruošti skaniausią žuvį

Pasaulis kišenėje

„Ryanair“ akcija – skrydžiai po 5 eurus

Gazas

Iššūkis naujajam „Porsche 911“ – griežta ir sudėtinga testų programa

24sek

ESPN reitingas: tris pralaimėjimus patyręs „Raptors“ – geriausias NBA

Vardai

Gintarė Songailė su vaikais įsikūrė Teksase: apie Dariaus įrengtus namus, avokadus ir Kalėdas JAV

Aktualu

Tomas Viluckas: Kai 85 proc. lietuvių yra apkvailinti Kremliaus propagandos

Aktualu

D.Trumpas: Osamą Bin Ladeną reikėjo sučiupti gerokai anksčiau

Maistas

Nesaldus pyragas su svogūnais, ančiuviais ir alyvuogėmis

Vardai

Ypatingos

07:48
07:40

Gera keliauti kartu

Ko reikia šiuolaikiniam pirkėjui?

Sveikata

Būk nesustabdoma

Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką