Prieš keletą dienų dainininkų Violetos ir Viliaus Tarasovų šeima susilaukė dukrelės. Ta proga žurnalas „Privatu!“ pakalbino Vilių
Kaip jaučiasi ką tik iškeptas tėvelis?
Puikiai! Net nežinau, kaip įvardyti šį jausmą. Mes visi trys jaučiamės gerai, mergaitės sveikata įvertinta dešimčia balų iš dešimties. Žodžiu, viskas gražu ir nepakartojama.
Kas pirmasis aplankė dar ligoninėje esančią Violetą?
Mano brolis su žmona. Jeigu atvirai, mes ir nelabai laukiame ligoninėje lankytojų. Kai grįšim į namus, tada visi ir aplankys.
Viliau, stebėjai gimdymą?
Taip. Viskas vyko neįtikėtinai gerai. Nemoku žodžiais to apibūdinti.
O dabar ligoninėje, ko gero, dieną naktį kartu...
Aš miegu kartu su savo mergaitėmis ligoninėje. Dieną ir naktį išties esame kartu.
Galbūt Violetai jau ką nors padovanojai?
Tai nebe taip svarbu. Didžiausia dovana mums abiem yra mūsų atžala. Bučiuojame, glamonėjame – tai didžiausias džiaugsmas ir tikrų tikriausias stebuklas.
Stebuklas?
Visiškas! Kai žiūriu į ją, kai laikau ant rankų, net ašaros akyse kaupiasi...
Į ką panašus tas jūsų stebuklas?
Sesutės sako, kad į mane, bet juk sunku dar kažką spręsti. Svarbiausia, kad jos nosis nebūtų panaši į mano, nes tokia didelė mergaitei nelabai tikriausiai tiktų (juokiasi).
Ar mergaitė tikrai Gabrielė?
Taip. Mes seniai buvome nusprendę, kad jeigu gims berniukas – bus Rokas, jeigu mergaitė – pavadinsime Gabriele. Tai duoklė seneliams, nes kadaise mane tėvai norėjo vadinti Roku, o Violetą – Gabriele. Ir mums visai nesvarbu, vardas retas ar dažnas ir ką jis reiškia. Svarbu, kad Gabrielė – tikrai gražus vardas.
Kiek svėrė gimusi dukrelė?
Kadangi jau kai kurie leidiniai ir interneto portalai prifantazavo ir prirašė visiškai išgalvotus skaičius, nusprendėme, kad neverta sakyti – juk jie jau turi savo versiją, kiek galėtų sverti ir kokio ūgio gimė mūsų kūdikis. Galiu tik pasakyti, kad nepataikė nė vienas (juokiasi)!
Kaip jaučiasi ką tik iškeptas tėvelis?
Puikiai! Net nežinau, kaip įvardyti šį jausmą. Mes visi trys jaučiamės gerai, mergaitės sveikata įvertinta dešimčia balų iš dešimties. Žodžiu, viskas gražu ir nepakartojama.
Kas pirmasis aplankė dar ligoninėje esančią Violetą?
Mano brolis su žmona. Jeigu atvirai, mes ir nelabai laukiame ligoninėje lankytojų. Kai grįšim į namus, tada visi ir aplankys.
Viliau, stebėjai gimdymą?
Taip. Viskas vyko neįtikėtinai gerai. Nemoku žodžiais to apibūdinti.
O dabar ligoninėje, ko gero, dieną naktį kartu...
Aš miegu kartu su savo mergaitėmis ligoninėje. Dieną ir naktį išties esame kartu.
Galbūt Violetai jau ką nors padovanojai?
Tai nebe taip svarbu. Didžiausia dovana mums abiem yra mūsų atžala. Bučiuojame, glamonėjame – tai didžiausias džiaugsmas ir tikrų tikriausias stebuklas.
Stebuklas?
Visiškas! Kai žiūriu į ją, kai laikau ant rankų, net ašaros akyse kaupiasi...
Į ką panašus tas jūsų stebuklas?
Sesutės sako, kad į mane, bet juk sunku dar kažką spręsti. Svarbiausia, kad jos nosis nebūtų panaši į mano, nes tokia didelė mergaitei nelabai tikriausiai tiktų (juokiasi).
Ar mergaitė tikrai Gabrielė?
Taip. Mes seniai buvome nusprendę, kad jeigu gims berniukas – bus Rokas, jeigu mergaitė – pavadinsime Gabriele. Tai duoklė seneliams, nes kadaise mane tėvai norėjo vadinti Roku, o Violetą – Gabriele. Ir mums visai nesvarbu, vardas retas ar dažnas ir ką jis reiškia. Svarbu, kad Gabrielė – tikrai gražus vardas.
Kiek svėrė gimusi dukrelė?
Kadangi jau kai kurie leidiniai ir interneto portalai prifantazavo ir prirašė visiškai išgalvotus skaičius, nusprendėme, kad neverta sakyti – juk jie jau turi savo versiją, kiek galėtų sverti ir kokio ūgio gimė mūsų kūdikis. Galiu tik pasakyti, kad nepataikė nė vienas (juokiasi)!
