– Kodėl į „Eurovizijos“ atrankos sceną neišėjote su instrumentais? Būtų kažkas naujo ir labai originalaus. Mačiau jūsų vaizdo klipą internete, įspūdingai atrodo grojimas instrumentais, o ypač Jurgio mimikos grojant gitara. Be to, jei jau malatės scenoje visi tik su mikrofonais, tai jau ką nors „super duper“ paruoškit, nes bijau, kad net lietuviai neįvertins superiškos jūsų dainos. Sėkmės! Aš už jus (Tautvydas)
– Internete bendravome su daug žmonių, daugeliui iškilo šis klausimas. Daug kas nežino, kad „Eurovizijoje“ negalima groti gyvai. Buvo atlikėjų, kurie vaidino, kad groja, nors iš tiesų buvo paleista fonograma. Mes norime padaryti kičą – padaryti tai linksmai, pasijuokti iš „Eurovizijos“, iš tokios taisyklės, iš savęs. Kadangi instrumentus padėjome į šoną, galime vizualiai pabrėžti dainą šokiais, drabužiais, specialiais efektais. Kai kurių žmonės nematė pusfinalyje, bet pamatys atrankos finale.
– „Inculto“ norėčiau paklausti, ar jie negalvoja per finalą atrankoje į „Euroviziją“ groti gyvai, o ne skambant fonogramai? Kiek teko girdėti jų gyvus pasirodymus, jie įspūdingi! (Simas) Sveiki! Kokio velnio atsisakėte tikrų pučiamųjų eurovizinėje dainoje? Be jų jūs nebe „InCulto“, o eiliniai „backstreetboysai“. Nejuokaukit, mums reikia tikrų trimitų o ne tu birbynių, ir trimitai šiame „gabale“ turi būti dominuojantis elementas! (Tadas)
– Dėl ko mes kritikuojame – nes neleidžia groti instrumentais. Todėl ir rodome butaforinius. Tai ne tik būdas spręsti problemą, bet ir parodyti lengvą kritiką „Eurovizijai“. Mes daug režisūrinių problemų išsprendėme po pasirodymo pusfinalyje. Manome, kad žiūrovams bus aišku, ką ir kodėl grojome.
Mes nesame šokėjai, „Eurovizijoje“ šokame vien dėl to, kad negalime groti gyvai. Per šį pasirodymą tampame ne „backstreetboysais“, o „backstreetbachūrais“. Mums labiau patiktų groti gyvai.
– Kodėl „InCulto“ nepasirūpina, kad kokybiška „Eastern European Funk!“ garso įrašą internete bent laikinai būtų galima parsisiųsti NEMOKAMAI (pavyzdžiui, iš pačių „InCulto“ svetainės). Šiuo metu galima rasti tik video „YouTube“ ar prastos kokybės audio atsitiktiniuose puslapiuose. Juk tai tikrai prisidėtų prie šios dainos populiarinimo ir stipriai padidintų tikimybę, jog „InCulto“ laimės atranką.
Tai labai sudėtingas klausimas. Visų pirma yra keletas niuansų – pati daina turi keletą versijų. Yra gyvo atlikimo versija, kurią galima pamatyti „YouTube“, LRT atliekama visai kita versija, yra dvi radijui skirtos versijos. Skirtingam kanalui – šiek tiek pakeista daina. Kita vertus, neaišku, kaip dainą platinti. Mes esame tos idėjos, kad muzika turi būti dalijama, šalininkai. Tačiau neaišku, kaip tai daryti. Kita vertus, žmonės neturi pamiršti, kad mes iš to gyvename. Galbūt mūsų klaida, kad neįkėlėme į „MySpace“. Padarysim šiandien, įdėsime.
– Jūsų eurovizinis „gabalas“ linksmas, bet be aiškaus priedainio, o tai labai blogai. Tačiau nerimą kelia pats šou. Jis labai nuobodus. Nors ir esu jūsų gerbėjas, bent kol kas Pilvelytė per vieną žingsnį priekyje. Ką kardinaliai keisite? Nes dabar neatrodo, kad galėtumėte laimėti pirmą vietą finale. (Liolekas ir Bolekas)
– (Juokiasi.) Finale mes daug ką pakeisime. Girdėjome gerą kritiką, vienas žmogus pasakė: „Yra problema – jums kažko trūksta.“ Finale mes tą kažką iškrapštėme. Dėl to neįsimenamo priedainio... Nesutinkame. Kiek žmonių esame sutikę net šiaip tų, kurie ne prie ko, jie gali laisvai priedainį padainuoti, paniūniuoti. Pavadinime yra žodis „funk“. Čia yra toks stilius, kiek galima padainuoti iš Jameso Browno „Sexmachine“? Bet ji garsi. Mūsų nuomone, net pučiamųjų tema yra įsimintina. Galbūt ji neturi melodijos, būdingos popmuzikai. Buvo daug dainų, kurių priedainiai neįsimintini, bet kažkodėl užsikabino ant mūsų. Nepasakytume, kad kitų labai įsimenamos melodijos.
– Ką laikote savo pagrindiniu konkurentu „Eurovizijos“ finale Lietuvoje? (Raimonda)
– Atsakymas paprastas: kadangi tai dainų konkursas, visi dalyviai yra vienodi konkurentai. Reikia kovoti ne su kuo nors, bet su visais dalyviais. Anksčiau dažnai laimėdavo neprognozuoti atlikėjai. Per konkursą įvyksta daug pokyčių.
Mūsų pasirodymas yra idėjinis – pradedant nuo teksto, kuris yra geras ir solidus, galėtų būti poezijos kūrinių; taip pat muzikinis pasirodymas – jis konceptualus. Iš visų kitų dainų nėra išskirtinumo. Mes statome save į kitą kategoriją – tų, kurie gali sulaikyti dėmesį. Laikome save atskira kategorija.
– Man pasirodė, kad jūsų drabužiai per pasirodymą labai aptempti. Galbūt specialiai ir kokių treniruočių figūroms gerinti lankėte? Juk gražūs būna pasportavę vyrai. (Angelė)
– Tai vis įtemptas muzikantų režimas, nėra kada net dešros ant duonos užsidėti. Tenka aptemptus džinsus nešioti. Grupėje nėra „nefainų bachūrų“ – visi neblogai atrodo, yra charizmatiški. Seksualumas labai svarbus „Eurovizijoje“. Vieni iš mūsų prižiūri savo mitybą, kitiems Dievas grožį davė, ačiū už komplimentą.
– Kiek dar laiko planuojate populiarinti konkursą, kuris jau seniai nėra muzikinis, ir ar nemanote, kad viskam turi būti ribos? (Why Pil)
– „Eurovizija“ jau seniai nėra muzikinis konkursas. Sėkmingiausias mūsų siųstas projektas „LT United“ tai įrodė. Reikia idėjos, reikia koncepcijos. Kada nors ir tai pabos, bet tai bus dar negreit. Gali ateiti mergina ir sušokti striptizą, gal ji ir laimės. Riba yra, bet iki jos dar toli.
– Labai noriu, kad važiuotumėte į „Euroviziją“, bet ar pasilikote kokį kozirį, ką nors daugiau atrankos finalui, nei jau parodėte? Bijau, kitaip jums nepavyks susirinkti pakankamai balsuotojų. (Tadas)
– Taip. Turime tris kozirius, įsijunk LTV ketvirtadienį, mes parodysime.
– Tiesa, kad visi grupės vyrai labai balsingi ir dainingi, ar kai kurie, kadangi pasirodymo metu nereikia groti, tik žiopčioja? (Marija)
– Visi dainuoja. Kiek mikrofonų, tiek dainuojančių. O kaip jie tai daro, jau reikia vertinti atskirai. „Eurovizijoje“ negali gyvai groti, bet negali į fonogramą įrašyti pritariančių balsų. Negalima įsirašyti. „Eden“ ar „Amberlife“ čia gyvai negroja, jie vaidina. Kai kurie žmonės to nemato, jie apsigauna.
– Ne kartą buvau vakarėliuose, kur grojote. Ten nuo susirinkusiųjų prakaitas upeliais plaukė, o šokiai buvo visiškai „crazy“. Kodėl per „Euroviziją“ jūs scenoje tokie santūrus? (Šaras)
– Kamera to neužfiksavo. Salėje buvę žmonės tikrai reagavo į mūsų emocijas. Sėdėjo Bžeskas, Karina Krysko, juos tiesiog užpuolė nuotaika. Penkti bachūrai, niekada nešokę, šoko. Buvo nufilmuota ne šimtu procentų bet penkiasdešimt. Stengiamės, kad viskas finale būtų taip, kaip reikia, tiek iš mūsų, tiek iš techninės pusės.
– Sakote, kad jau dalyvavote ne vienoje „Eurovizijos“ atrankoje ir žinote, ko reikia tai tuštybės mugei. Na, išminčiai, tai koks ten receptas, kuris padės neapsigėdinti prieš pasaulį? Ir kokia dalimi jūs kūrėte dainą pagal tą receptą? (Milda)
– Jau atsakėme į šį klausimą. Svarbiausia, kad daina neštų svorį, turėtų išliekamąją vertę, kad galima būtų pamąstyti apie tekstą – ne šiaip „Aš tave mylėjau, tu pabėgai“. Be to, turi būti šou ir svarbu nepamiršti gero humorio jausmo. Galima rinktis ir kitus žanrus, bet būtų nesmagu vaidinti tragediją „žuvo draugas kare“. Kiek buvo siųsta lietuviškų liūdnų, rimtų dainų – nieko nepavyko. O linksmas bent jau atsimena. Va, kad ir „Lordie“ ar Verka Serdiučka. Zyben zyben ai liuliu dar daug kas prisimena.
– Jurgi, manau, Ericos pasirodymas su jumis scenoje būtų nuostabus! Negi nesiūlei ir jai uždainuoti? Vau, būtų taip gera jūsų dviejų klausytis. Iki susitikimo. (Norvegian boy)
– Bachūrų bandas. „Backstreetbachūrai“. „InCulto“ negali būti merginų. Norėtųsi pabrėžti, kad jei laimėsime, grosime taip, kaip grojame. Esame tokie, kokie esame. „InCulto“ yra ir bus tokie. Su Erica esame dainavę, bet norisi, kad čia viskas būtų organiška.
– Jurgi, ar tu nori patekti į „Euroviziją“ todėl, kad ten jau dalyvavo žmona Erica ir nori ją pranokti? :) Jeigu laimėtumėte nacionalinę atranką, ar imtum savo šeimą į Oslą kaip palaikomąją komandą, juk vyresnysis sūnus atranką stebėjo? (Tadas)
– Nenorėčiau pranokti savo žmonos. Meno srity taip galvoti nereikia. Čia ne sportas, kur svarbūs įvairūs apdovanojimai. Menininkus apdovanoja po mirties, svarbiausia ką nors gauti patiems. Erica mane užkrėtė. Be jos pastangų ne taip lengva būtų dabar.
– Pasakykit, ar gerbėjas Petras važiuos į Oslą, jeigu ką? (Raimucka)
– Jeigu ką, važiuos. Negalime atskleisti. Esame paruošę daug „to kažko“. Finale jis bus, bet dėl Oslo nežinome. Jis labai šaunus, jam labai gerai sekasi. Jis nepilnametis, jei imtume į Oslą, tektų ir tėvus imti.
– Kaip vertinate Aistės Pilvelytės šių metų dainą, juk daug kas laiko ja viena lyderių? Ar nepagalvojote būti džentelmenai ir leisti šiai moteriai po daugybės bandymų išvažiuoti į tą jos išsvajotą „Euroviziją“? (Živilė)
– (Juokiasi.) Pilvelytę visi remia iš gailesčio. Ji tikrai gerai dainuoja, ji net yra graži. (Juokiasi.) Tai labai gera kombinacija, nes gali žiūrėti ir klausytis. Bet daina nepatinka. Čia yra eurovizinė pilka masė. Jai daug respecto, meilės, linkime sėkmės. Bet mes manome, kad reikia ko nors kito, todėl mes kitoje kategorijoje. Aistė tikrai „faina“.
– Ar esate homoseksualai arba gal bent jiems prijaučiate? Ar dalyvausite gėjų parade? Ar sutiktumėte ten groti? Nes „Eurovizija“ juk yra gėjų fiesta. (Žydrūnas)
– (Juokiasi.) Racijos yra. Mes nesame antigėjai. Mes esame net truputį gėjiški. Jurgis yra liberalas. Kas vyksta kiekvieno namuose – jo reikalas. Lietuviai yra tokio atsilikusio mentaliteto, daug laiko visi buvo užsimerkę. Tai visada egzistavo. Mes neremiame gėjiškumo, bet mes už tai, kad jie galėtų daryti tai, ką nori. Grotume gėjų parade, jei tai būtų skoninga. Už toleranciją.
– Gal turite žinių iš „LT United“ stovyklos, kaip jie vertina jūsų eurovizinę dainą? Jei ne, ar jums būtų svarbi ir įdomi jų nuomonė? (Frenkas)
– Kai kurie „LT United“ nariai yra mūsų palaikymo komandoje. Saulius Urbonavičius ir Andrius Mamontovas sakė, kad mūsų daina jiems patinka. Samas turėjo pastabų dėl pasirodymo, į juos atsižvelgėme. Palaikymą iš jų turime, net iš jų vadybos (juokiasi).
– Kurio konkurento patekimas į nacionalinės atrankos finalą jus labiausiai nustebino? (Kristina)
– Ruslano Kirilkino. Nustebino, kodėl nepateko Gaudentas Janušas. Komisijos pasirinkimas finalo dalyvių buvo keistas. Jie parodė savo skonį, kuris gana keistas.
– Man labai patiko šokiai per jūsų pasirodymą, kas jūsų choreografas? (Alina)
– Nors kam nors. (Juokiasi.) Šarūnas Kirdeikis. Labai geras vyras. Labai gerai dirba, esame jam labai dėkingi. Lenkiame savo jaunas galvas. Jis labai gražus ir seksualus. 50 procentų jis pakėlė mūsų visų seksualumą. Kad dirbame su Šarūnu, labai geras dalykas.
– Nuo kada jūs išėję iš savęs? (Arnoldas)
– Nelabai suprantu, kur mes išėjome. Čia kaip Coelho sako, reikia kažkokią ribą peržengt... mes šeštadienį, kai atranką žiūrėjom, buvom išėję. Pamatę rezultatus grįžom.
– Kada vėl grįšit? (Andrejus)
– Visi menininkai išėję, jiems nereikia grįžti.
– Jurgi, ar negalvoji kada ateityje sukurti šeiminės grupės su žmona ir vaikais? Gal turi kitų svajonių, susijusių su muzika? (Gabrielė)
– Labai džiaugiuosi, kad pas mus grupėje prieš 6 mėnesius atsivėrė jūra galimybių, kur gali plaukioti, kur nori. Turime skirtingų instrumentų, įvairių daikčiukų, daug noro, daryti tai, ko nemėginę kiti. Kūrybos srityje jaučiuosi kaip kapitonas, išplaukęs ieškoti naujo kontinento. Manau, kad su šokia „šaika“ galime peržengti ribas.
– Tai kas jūs iš tikrųjų: „Twinkl“ ar „InCulto“, nes jau pradedu maišytis? (Why Pil)
– Nereikėtų maišytis, nes tai nieko bendra neturi. „Twinkl“ – nieko bendra su „InCulto“ neturintis projektas. Tiesiog dalis žmonių groja ir ten, ir ten. Muzika nesusijusi. Tarkime, yra „Skamp“ ir Erica Jennings, juk nepalyginsi. Šiuo atveju tik sutampa kai kurie nariai. Lietuvoje tai neįprasta, bet pasaulyje įprasta, kad tie patys žmonės daro skirtingą muziką. Tegul žmonės mano, kad tai skirtingos grupės.
– Kada pakeisite stilių? Nes dainų ritmas – kaip visų :)) Jums net nereikia pasirašyti po daina – iškart aišku, kad jūsų. Bet „Welcome to Lithuania“ – gera. (Tomas)
– Jeigu yra taip, labai gerai. Tai komplimentas. Nieko nekeisime. Niekas kažkodėl nieko nesako, kad per radijo stotį „Lietus“ visi atlikėjai vienodai skamba. Džiugu, kad esame panašūs tik į save.
– Kodėl Laurynas Lapė užsiaugino barzdą? :) (Monika)
Laurynas: niekada neturėjau barzdos ir kadaise po vakarėlio apaugau. Viena draugė pasakė nesiskusti, paskui labai apaugo, sako: „Jau nusiskusk.“ Kaip liko, taip. Čia genetika – mano tėvas visą gyvenimą tokią nešiojo. Per „Euroviziją“ tik maniškę barzdą patrumpino.
– Kas rūpinasi jūsų įvaizdžiu, ypač dabartiniu? (Danielė)
– Jurgis yra meno vadovas, bet apsitarė visa „chebra“. Be „chebros“ nuomonės nieko nebūtų. Yra žmonės, kurie padeda ir formuoja stilių: Augusta Imbrasienė, kuri labai padeda, taip pat Ieva Ševiakovaitė ir Jolanta Rimkutė iš „LT identity“. Dirbsime su jomis ir toliau, nes gerai atrodome.
– Kur niekada niekada nekoncertuotų grupė „InCulto“? (Darius)
– Ar yra tokia vieta? Nėra... jei ant scenos neleistų užlipti, tai nekoncertuotume. Yra buvę labai blogų balių. Esame groję Lenkijoje metalistų festivalyje ir televizijos šou po vandeniu. Reikėtų gal pamėginti groti šokant parašiutu. Esam ir striptizo, gėjų klube groje... Lėktuve nesame.
– Kas jūsų grupės geriausi draugai iš muzikantų? (Linas)
– Visi muzikantai yra kolegos. Muzikantai tarpusavyje nejaučia priešpriešos. Jei aš bosininkas, man visi bosininkai yra broliai, mes vieni iš kitų mokomės, dalijamės informacija. Visi grojantys žmonės bendrauja tarpusavyje ir yra draugai. Kalbant apie grupes: „Skamp“, „Biplan“, BIX, „Bekešo vilkai“, pusė kurių yra mūsų nariai, „Saulės kliošas“, su kuriais mūsų nariai irgi sutampa, „Freaks on Floor“, Leonas Somovas, Jazzu. Kai Lietuva tokia mažytė, visus pažįsti... Mantas Jankavičius – irgi senas pažįstamas. Malonu su jais susitikti renginyje.
– Jūs keliaujate po visokias vietas ir grojate savo trumpus koncertus. Ar galima jus užsakyti linksmoms laidotuvėms, krikštynoms, vestuvėms? Kiek kainuotų valanda arba visas vakarėlis? (Trečias brolis)
– Galime duoti savo kontaktus (juokiasi). Gali parašyte mums „Facebook“. Ot, šmaikštuolis... linksmoms laidotuvėms.
– Klausykit, bachūrai, o kaip jums atrodo, kas Lietuvoje formuoja muzikos politiką: televizorius, radijas ar dar kas nors? (Plikis)
– Kalbant apie didžiąją masę, daugiausia televizija. Tai labai blogai. Tiesiog mažas pasirinkimas – tik trys kanalai, kuriuos visi žiūri. Radijuje pasirinkimas kur kas didesnis, tačiau pasiskirstymas klausytojų platesnis. Mažesnę įtaką turi radijas. Tie, kurie žino, ką mėgsta, patys ieško internete. Po 5 metų televizija neturės ketvirtadalio savo galios, žmonės labiau eis rinktis. Kai į kaimą ateis internetas...
– Klausimas Jurgiui: jei staiga taptumėte Lietuvos premjeru, ką pirmiausia keistumėte? (Petras)
– Rimtai atsakyti ar ne? Jei rimtai, reikėtų „tūsintis“ labai gerai. Jei nerimtai, reikia Didžiulio perversmo Lietuvoje. Aš mokiausi politologiją, todėl man tai labai įdomu. Pas mus per daug korupcijos biurokratiniu lygmeniu ir labai daug nekompetentingų asmenų Seime. Tai yra didelis „pravalas“.
– Jurgi, kokia kalba kalbatės su Erica namuose? (Džonis D.)
– Angliškai su Erica, su vaiku ispaniškai.
– Kokia kalba prabilo pirmasis jūsų vaikas? Ir kaip manote, kokiomis jie abu kalbės? (Džimas K.)
– Jie kalbės lietuviškai, nes kitaip mano močiutė išbrauks mane iš testamento. Ji labai stengėsi man įdiegti lietuvių kalbą, tad jai svarbiausias prioritetas, kad vaikai kalbėtų lietuviškai. Mano mama nori, kad vaikai kalbėtų ispaniškai.
– Klausiu kaip muzikanto, turinčio šeimą. Ar šiais laikais Lietuvoje menininkas gali daryti meną ir nesijaudinti, už ką pirkti maistą savo vaikams? Kaip tai padaryti? (Leo D.)
– Negali. Su dabartiniais mokesčiais niekaip negali. Vagiame vištas iš kaimynų. Jei rimtai, realiai neįmanoma. Daug kam tenka daryti nesąmonių, kurių šiaip nedarytum. Pavyzdžiui, atlikėjas Mantas baldus reklamavo, Jurgis buvo „Čili“ veidas. Bet politikai nepadeda, netgi kiša koją... Muzikantų mokslai brangiausi, mokesčiai didžiausi, o perspektyvos liūdniausios. Bet dėl to smagiausiai „tūsinamės“ ir mus šventasis Petras greičiau leis į rojų nei kokį bankininką ar verslininką.
– Ką jums reiškia Užupis? (Matas D.)
– (Džiaugsmo šūksniai.) Du „InCulto“ nariai užupiečiai nuo gimimo. Užupis reiškia mūsų namus. Ten buvo pirmieji koncertai, ten visuomet smagu.
– Ar jūs esate už dvigubą Lietuvos pilietybę? (Angelina J.)
Taip. Susitapatinimas su kažkokia valstybe neturėtų reikšti, kad aš pagal popierius turiu priklausyti vienai šaliai ar kitai. Meilė šaliai nepriklauso nuo to, turi vieną, du ar tris pasus.
