Stipriu vokalu ir unikaliu šokiu konkurse išskiriančią Godo (Godą Sasnauskaitę) muzikos melomanai ketvirtadienį galėjo išvysti muzikos klubo „Tamsta“ scenoje, kur su savo grupe „Tillae“ ji pristatė debiutinį albumą „Late Night Grocery Shopping“. Jau rytoj Godo stos į eurovizinę kovą LRT didžiojoje studijoje.
Kalbėdama apie šių metų nacionalinę „Eurovizijos“ atranką Godo pripažįsta, kad stiprių konkurentų – apstu, bet jos mėgstamiausia daina konkursą jau paliko: „Už širdies griebianti buvo Luko Norkūno daina, o kitos, kiek klausau, manęs nekabina“.
Dainininkė taip pat išduoda nenustojanti viltis, jog klausytojai, rinkdami atstovą didžiajai „Eurovizijai“, dainas vertins ne skaičiavimais, o širdimi.
Godo džiaugiasi sulaukianti begalės palaikymo žinučių, parodančių, jog jos daina žmonėms yra svarbi. „Jaučiu, kad einu teisingu keliu. Man nuolatos rašo klausytojai, kurie įkvepia savo palaikymu. Gaunu grįžtamąjį ryšį, apie kurį svajojau“.
Alternatyvios muzikos kategorijai šių metų „Eurovizijos“ kontekste priskiriama Goda mano, kad kitoniškumas – jos stiprybė.
„Lietuvos popscenoje vis iškyla sukomplektuoti atlikėjai – jiems parašyta daina, suderinti drabužiai... Bet tame trūksta asmenybės ir įsigilinimo į tai, kas jie patys yra. O asmenybių Lietuvoje juk tikrai yra! Tiesiog stinga drąsos iškelti vidų į paviršių, tikėjimo savimi, bei tikrai stiprių vadybininkų, kurie būtų pasiryžę drauge su atlikėjais nueiti kryžiaus kelius ir leistų jiems būti savimi. Man vis priskiriamą kitoniškumą, manau, reikia manifestuoti. Tikriausiai komentarais „kitokia“ bandoma pasakyti, jog esu drįstanti būti savimi. O buvimą savimi verta skatinti!“
Kalbėdama apie savo eurovizinę dainą, Godo susimąsto: „Fire Fountain“ visų pirma parašiau sau, o vėliau supratau, jog ji skirta dalinimuisi su kitais. Ši daina kalba apie mūsų kultūrai itin būdingą gyvenimo, laiko cikliškumą. Ji – tarsi ritualas. Tam, kad ritualas vyktų, reikia aukuro – būtent tai man ir įkūnija „Fire Fountain“. Prie šio aukuro pasirodymo metu leidžiuosi į mokytojos, drąsinančios klausytojus, vaidmenį. Kviečiu nebijoti eiti per gyvenimo išbandymus: nuo pasimetimo iki tabula rasa – balto lapo, kuriame iš naujo galime kurti save ir mėgautis laisve.“
„Noriu, kad klausytojai lyg mantrą galėtų kartoti „I know I know I know... we are the children of liberty“ (liet. „aš žinau, aš žinau, aš žinau – esame laisvės vaikai“). Mes – laisvos Lietuvos vaikai. Daina siekiu priminti, jog esame gebantys žaisti gyvenimą ir pasitikėti jėga, kuri padeda kurti savo kelią. Raginu išgirsti savo vidinį šnabždesį. Juk būtent šis šnabždesys ir yra vedantis į priekį. Na va, kaip ir Sinickis sakė, kažkokie šamanizmai (juokiasi).“
