Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 16d. 09:00

Skandalai „Eurovizijoje“ – ne retenybė: įsimintiniausi protestai, kontroversiškos pergalės ir gestai

Dana International, „Hatari“, Madonna
„Scanpix“ nuotr. / 15min montažas / Dana International, „Hatari“, Madonna

Kaip žinoma, „Eurovizijos“ dainų konkursas buvo sukurtas kaip vienas iš būdų po karo nusiaubtų Europos šalių gyventojų suvienijimui. Tačiau tai nereiškia, kad renginio dalyvės visuomet elgėsi draugiškai. Per visą konkurso istoriją jį buvo sudrebinęs ne vienas skandalas – ar tai būtų susiję su blogai suskaičiuotais balsais, įžeidžiančiomis replikomis besivaržančioms šalims, ar politiniais protestais.

Prisiminkime didžiausius „Euroviziją“ – linksmai nusiteikusių, plačiomis šypsenomis pasipuošusių, vienybės jausmo užpildytų europiečių ir ne tik pamėgtą konkursą sudrebinusius skandalus.

Pakeisti balsavimo rezultatai (1963)

1963-aisiais „Eurovizijos“ nugalėtojo paskelbimas tapo labai kontroversiškas. Ir dėl to kalti, kaip rašo Tv.bt.com, neaiškiai balsus perskaitę norvegai.

BBC kanalo ir tų metų „Eurovizijos“, vykusios Jungtinėje Karalystėje, vedėja Katie Boyle nesuprato, kaip savo balsus išdalijo kolegos iš Oslo, tad po įvykusių nesklandumų ji paprašė jų perskambinti vėliau.

Dėl pirmos vietos labai aršiai lenktyniavo Danijos ir Švedijos atstovai – juos skyrė vos keli balsai. Tačiau Katie Boyle vėl susisiekus su Norvegija ir paprašius pakartoti anksčiau neaiškiai ištartus balsavimo rezultatus, jie, pasirodo, juos pakeitė ir pergalę padovanojo danams.

Vėliau paaiškėjo, kad pagal pirminius Norvegijos balsus nugalėtojais būtų tapę šveicarai.

Keturi nugalėtojai (1969)

Prieš „Eurovizijos“ organizatoriams pristatant dabartinę, gan painią balsavimo sistemą, šalys savo favoritams konkurse galėdavo skirti tik po penkis balsus.

Toks balsavimas turėjo nemažai trūkumų ir tuo įsitikinti teko 1969-aisiais, kai net keturių šalių – Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Ispanijos ir Prancūzijos atstovai tapo nugalėtojais surinkę po 18 taškų.

Šou pabaigoje dar kartą pasirodė visos keturios šalys, kiekvienai jų teko galimybė bent trumpam palaikyti ir nugalėtojui skirtą apdovanojimą. Dėl šio nesusipratimo kitąmet, 1970 metais, tos pačios šalys protestuodamos nusprendė nedalyvauti konkurse.

VIDEO: Eurovision Milestones: 1969

Dana International triumfas (1998)

1998-aisiais Izraelis į „Euroviziją“ išsiuntė atlikėją pseudonimu Dana International. Ji tapo pirmąja dainų konkurso translyte dalyve.

Nepaisant gimtojoje šalyje vykusių protestų gatvėse ir grasinimų mirtimi, taip pat ginčų dėl repeticijos, turėjusios vykti penktadienį – žydams šventą dieną, Dana nepasidavė, susikoncentravo į konkursą ir visus ją kritikavusius užčiaupė vienu stipriu gestu – pergale, kurią jai iškovoti padėjo daina „Diva“.

VIDEO: Eurovision Song Contest 1998: Dana International sings "Diva"

Galima sakyti, kad ji patiesė kelią Austrijos atlikėjai Conchitai Wurst – taip pat translytei dainininkei, „Eurovizijoje“ nugalėjusiai 2014 metais.

„Ping Pong“ gestas (2000)

„Eurovizija“ – nuotaikingas ir lengvas dainų konkursas, tačiau retkarčiais šią jo itin malonią atmosferą sudrumsčia tarp dalyvaujančių šalių vyraujanti politinė įtampa. 2000-aisiais nesutarė Sirija ir Izraelis, tad pastarosios šalies atstovams grupei „Ping Pong“ konkursas tapo puikia galimybe naujiems tiltams nutiesti – per repeticiją kūrinio pabaigoje jie mojavo abiejų šalių vėliavėlėmis.

Toks poelgis nepatiko Izraelio lyderiams – jiems atrodė, kad taip pasielgę atlikėjai išdavė savo tautą ir paprašė organizatorių uždrausti jų pačių pasirodymą.

Ar „Ping Pong“ pasirodė didžiojo finalo scenoje? Taip, ir nepaisydami kritikos vėl mojavo tomis pačiomis vėliavėlėmis, o kūrinio pabaigoje dar sušuko „Taika“. Tiesa, grupės nariams teko patiems padengti „Eurovizijos“ išlaidas.

VIDEO: Eurovision 2000 01 Israel *PingPong* *Sameyakh* 16:9

2019 metais konkursas vyko Izraelyje, kur taip pat buvo pažeistos taisyklės, draudžiančios bet kokius politinius pareiškimus – islandų atstovai „Hatari“ mojavo Palestinos vėliavomis.

„Tai tiesiogiai prieštarauja taisyklėms... Diskutuosime apie šio veiksmo pasekmes“, – paviešintame pranešime skelbė EBU (Europos transliuotojų sąjunga).

Vėliau paaiškėjo, kad islandų transliuotojui RUV už tai teko sumokėti 5000 eurų baudą, rašo Eurovisionworld.com.

Šiek tiek anksčiau nei „Hatari“ Palestinos vėliavą savo pasirodyme panaudojo per didžiąją pertrauką koncertavusi Madonna, nors ji, pasak renginio organizatorių, buvo supažindinta su konkurso taisyklėmis ir požiūriu į politinius pareiškimus.

Nesutiko pakeisti dainos žodžių (2009)

2009 metais Gruzijos atstovai grupė „Stephane and 3G“ savo kūrinyje „We Don’t Wanna Put In“ apdainavo tuometinius nesutarimus su Rusija. Pasirodo, daina buvo pašiepianti Vladimirą Putiną, todėl EBU paprašė atlikėjų pakeisti dainos žodžius, kad ir taip negera situacija dar labiau nepablogėtų.

Jei neprisimenate šios grupės pasirodymo „Eurovizijos“ finale, nesistebėkite – atlikėjai atsisakė keisti pasirodymą ir vietoje to nusprendė pasitraukti iš tų metų konkurso.

VIDEO: WE DON'T WANNA PUT IN - Stephane & 3G - OFFICIAL VIDEO

Tos pačios lyties asmenų bučiniai (2013)

Ne paslaptis, kad pasirodymai dainų konkurse atstovams tampa platforma atkreipti dėmesį į pačių šalių politikas. 2013-aisiais didžiąja scena tam pasinaudojo suomių atstovė Krista Siegrids.

Pasirodymo metu atlikėja su šokėjais vilkėjo vestuvinius drabužius, o dainą užbaigė pabučiuodama vieną iš savo šokėjų moterų, taip protestuodama prieš tos pačios lyties asmenų santuokų draudimą Suomijoje.

VIDEO: Krista Siegfrids - Marry Me (Finland) - LIVE - 2013 Grand Final

15min primena, kad 2015-aisiais pasirodymą tų pačių lyčių asmenų bučiniais užbaigė ir Lietuvai tada atstovavę Vaidas Baumila, Monika Linkytė ir jiems pritariantys dainininkai.

Jungtinėje Karalystėje „Euroviziją“ komentavęs Grahamas Nortonas po lietuvių pasirodymo sakė: „Jei dvi besibučiuojančios merginos jus žeidžia, jums reikia užaugti.“

VIDEO: Monika Linkytė and Vaidas Baumila - This Time (Lithuania) - LIVE at Eurovision 2015 Grand Final

Draudimas Rusijai dalyvauti (2017)

Rusijai 2017-aisiais atstovauti turėjusi Julija Samoilova „Eurovizijos“ dainų konkurse nesudalyvavo, mat į Ukrainą, kur tais metais vyko renginys, jai atvykti uždraudė pati... Ukraina.

Priežastis – dainininkė Julija Samoilova pažeidė Ukrainos įstatymus 2015-aisiais surengdama pasirodymą Rusijos aneksuotame Kryme.

Šių dviejų šalių santykiai po tokio akibrokšto, žinoma, nepagerėjo. Be to, Rusija atsisakė priimti EBU pasiūlytą kompromisą Julijai pasirodyti nuotoliniu būdu, o jos pasirodymą transliuoti tiesiogiai iš Rusijos, pavadindami jį „keistu“.

Tais metais Rusija nusprendė konkurse nebedalyvauti, o Juliją Samoilovą į „Euroviziją“ išsiųsti kitąmet. Atlikėjai su nauja daina į finalą patekti nepavyko.

VIDEO: Julia Samoylova - I Won’t Break - Russia - LIVE - Second Semi-Final - Eurovision 2018

Atšaukta „Eurovizija“ (2020)

Beprecedenčiu įvykiu laikomas ir šių metų „Eurovizijos“ atšaukimas. Pasaulyje paskelbus koronaviruso pandemiją, siekiant nuo užsikrėtimo virusu apsaugoti tiek konkurso dalyvius, tiek jo organizatorius bei žiūrovus, pirmą kartą per „Eurovizijos“ istoriją ją nuspręsta atšaukti.

Tačiau įpratę vieną gegužės šeštadienį praleisti besiklausydami tarptautinės muzikos be jos neliks. Atšauktam renginiui sugalvota alternatyva – speciali transliacija.

Apie ją daugiau skaitykite ČIA.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

01:06
01:38
01:19

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką