„Kai žaidžiama su žmogaus gyvybe – tai čia jau ne žaidimas, o nusikaltimas“, – įsitikinęs A.Brazauskas.
Apie tai, kad rengiamas jo nužudymas, Prezidentas sužinojo iš buvusio Kauno apskrities savanorių rinktinės vado Juro Abromavičiaus. Žmogaus, daug žinojusio ne tik apie 93–aisiais į Pakaunės miškus pasitraukusius vyrus ar tilto per Bražuolės upelį sprogdinimą, bet ir juos globojančius politikus. J.Abromavičiaus informacija dokumentų ir diskelių pavidalu keliavo į įvairias teisėsaugos instancijas. Nukeliavo ji tąkart į pas A. Brazauską, teigiama pranešime spaudai.
„Mes nebūtume šaudę į Brazauską. O įvykdyti perversmo neišėjo dėl to, kad tarp savanorių ir politikų buvo pernelyg daug kvailių“, – įsitikinęs buvęs savanoris R. Kazėnas.
J.Abromavičius buvo įvardintas priešu bei išdaviku. Todėl ir nužudytas, galingą sprogmenį pakišus po jo automobiliu. Tuo, jog buvusį savanorį, pranešusį Prezidentui apie rengtą pasikėsinimą į jį, nužudė „teroristinės organizacijos požymių turinti grupė asmenų“, neabejoja ir L.Graužinienė. Seimo narė, kuri vadovavo parlamentinei komisijai, tyrusiai J.Abromavičiaus nužudymo aplinkybes.
„Ateis laikas, kai žmonėms, organizavusiems savanorio žmogžudystę, turės prabilti sąžinė“, – teigia L. Graužinienė.
Ekspremjerė K.Prunskienė taip pat buvo sulaukusi tiesioginių grasinimų ir perspėjimų saugotis. Ir ne tik rūpintis savimi, bet ir sūnumi. Politikė prisiminė, kaip buvo priversta kuriam laikui paslėpti artimą žmogų.
Karas, kuriame nebuvo vietos gailesčiui. Tik kas tas beprotiškus planus rezgęs užsakovas ir sumanytojas? Kas jis – vienus siuntęs Anapilin, kitus – vertęs slapstytis ir nuolat dairytis per petį? „Abipus sienos“ tyrimas – trečiadienį 19.40, tik per LNK.
