Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 gruodžio 21d. 18:09

Agnė Kulitaitė. Labiausiai žmones nuvylusios dovanos: nuo stringų 8-metei iki šampūno plikam vyrui

Agnė Kulitaitė Ypatingos
Asmeninio albumo nuotr. / Agnė Kulitaitė

Gerai prisimenu tas Kalėdas, kai po eglute padėjau savo pačios nupirktas dovanas: tėčiui knygą, nes jis labai mėgo skaityti, o mamai – veido kremą. Kažkodėl vaikus labai gąsdina mintis, kad jų tėvai greitai pasens, todėl ir mano nupirktas kremas buvo nuo raukšlių. Gal ir būtų tos Kalėdos išsitrynusios iš atminties, kad ir kaip savimi didžiavausi, jeigu ne vienas nutikimas.

Taigi tą šventinę dieną, kaip ir įprastai, skaniai pavalgiusi mūsų šeima nusprendė, kad laikas dalintis dovanas. Aš gavau dar prieš savaitę tėvų spintoje aptiktą LEGO žaidimą, o mama nuo tėčio labai gražią dėžutę.

Laimingai šypsodamasi mama apžiūrėjo dėžutę iš visų pusių, atsargiai atidarė, bet vos žvilgtelėjusi į vidų staiga vėl uždarė ir suspaudusi lūpas padėjo į šoną. Paprašiau parodyti, kas viduje, bet mama tik šnirpštelėjo nosim.

Tėčio veidas persimainė, baisiausiai išraudo. „Tai ar tu viską matei?“ – išsigandęs paklausė mamos. „Viską mačiau“, – net nepasukdama galvos atsakė mama.

Supratau, kad reikalai rimti. Nieko nelaukusi paėmiau gražiąją dėžutę ir atidariau. O ten per patį vidurį gulėjo rudas suraitytas plastikinis šūdas. Taip, gerai perskaitėt – gražioj dėžutėj gulėjo šūdas. Vis dar raudonas tėtis greitai čiupo jį ir pasakė: „Kad rastum auksą, turi šūdą pakelti.“

Ir iš tiesų – po kakučiu slėpėsi auksinis papuošalas. Taigi vėl laimingos mamos papuošalų dėžutė pasipildė auksine grandinėle, o aš ilgam laikui įgijau draugų gąsdinimo žaislą. Rudas šūdas tikrai visur praversdavo.

Paėmiau gražiąją dėžutę ir atidariau. O ten per patį vidurį gulėjo rudas suraitytas plastikinis šūdas

Kiek vėliau neįprastų dovanų per Kalėdas pradėjau gauti ir aš, bet ne tiek namuose, kiek svečiuose. Pavyzdžiui, kaukolę taupyklę, kurią iškart įkišau giliai į spintą, kad nematyčiau, nes pabudusi kurią naktį galėjau mirtinai išsigąsti. Stirnų ragų pakabą, kuri jau nemažai metų guli toje pačioje spintoje apkrauta nereikalingais daiktais, nes nežinau, kur ją dėti, o išmesti truputį gėda, nes juk dovana. Vaikišką megztinį, kai jau buvau sulaukusi 20 metų. Skarelę su dėvėtų drabužių parduotuvės kvapeliu, XXL dydžio naktinius.

Besmegenių statulėlių, muilo, rankšluosčių ir daugybę visaip apipaišytų puodelių, iš kurių, kaip paaiškėjo, nelabai skanu gerti, bet jie gan greitai dūžta, taigi turi savų pliusų. Negaliu sakyti, kad visos dovanos mane labai nuvylė. Tačiau sutikite – dovana iš tiesų atskleidžia mūsų požiūrį į žmogų, kuriam dovanojame.

Matyt, yra ne viena priežastis, kodėl mes nepataikome (nesistengiame) išrinkti tinkamų dovanų. Be abejo, galima pasiteisinti, kad pritrūko pinigų, nebuvo laiko vaikščioti po parduotuves ar buityje „naudingą“ dovaną nupirkti patarė draugė. Tačiau juk norint pradžiuginti kitą, nebūtina turėti krūvos pinigų, pakaktų iškepti jo mėgstamiausią pyragą ar sausainių. Esmė, kad net tarp pačių artimiausių žmonių mes turim daugiau ir mažiau mylimus.

Pavyzdžiui, ar pastebėjote, kaip renkate dovanas tiems, su kuriais jums gera būti, ir tiems, kurių nelabai mėgstate, bet vis tiek turite atlikti pareigą? Juk dažniausiai pasitaiko taip, kad mylimieji gauna geriausias dovanas, o visi kiti – kas paskutinę minutę po ranka pakliuvo. Ir netgi tais atvejais, kai mums atrodo, kad mylim visus vienodai ir rinkdami dovanas galvojame apie konkretų žmogų, jo pomėgius, skonį, iš tiesų taip nėra.

Norim to ar nenorim, suvokiam tai ar nesuvokiam, tačiau mes viską vertinam pagal savo skonį ir požiūrį. Renkame dovaną kitam, bet galvojame apie save. „Oi, koks fainas daikčiukas! Man labai patinka. Turi patikti ir jam.“ „Ji mėgsta žalią spalvą, bet tokia graži geltona, nupirksiu šitą.“ „Aš tikrai norėčiau tai gauti dovanų.“ „Padovanosiu šitą, jeigu ką, turiu čekį, grąžins.“ „Jis pats sau to nepirktų, tai aš nupirksiu.“ „Manau, tai jam pravers namuose. Man irgi reikėtų.“ „Dar turi likti pinigų kūčiukams, tai nupirksiu šitą.“

Nustebčiau, jeigu jūsų galvoje nors kartą nenuskambėjo panašūs žodžiai. O kas skambėjo kitų galvose, galite nuspėti pamatę jums skirtą dovaną.

Prisiminus savo gautas dovanas, pasidarė smalsu, kokių neįprastų, linksmų ar nusivylimą sukėlusių dovanų žmonės yra gavę per Kalėdas, taigi feisbuke paprašiau pasidalinti patirtimis ir sulaukiau daugybės atsakymų. Štai netikėčiausi iš jų:

„Gavau dovanų darbo knygą-kalendorių, nors tuo metu neturėjau darbo.“

„Jau dabar neprisimenu, Kalėdų ar gimtadienio proga buvęs vaikinas pavadino žvaigždę mano vardu, gavau du rėmelius su sertifikatais.“

„Nuo savo uošvės Kalėdom esu gavęs dovanų kortas su nuogomis moterimis.“

Nuo savo uošvės Kalėdom esu gavęs dovanų kortas su nuogomis moterimis

„Pamenu, mokykloj dar keitėmės kalėdinėmis dovanomis. Stengiausi, surinkau gražų kvepiančių žvakių, arbatų rinkinuką ir Svaro parašytą asmeninį tam žmogui surimuotą tekstą. Atgal gavau nosinių pakelį ir gumos.“

„Gavau iš draugo mėginukų rinkinį, kurį jis gavo SPA viešbutyje, kai ten lankėsi.“

„Per Kalėdas nuo močiutės sesės esu gavusi dovanų kūno kojinę. Sakė, pirko skuduryne.“

„Iš draugės esu gavusi Kalėdoms tokią statulėlę-piramidę, kurioje išgraviruota Mergelė (ji iš manęs gavo išsvajotą prabangų lūpdažį). Paskui sužinojau, kad tvarkė mirusio dėdės butą, jo zodiakas buvo Mergelė, kaip ir mano. Tai įvairių Mergelės ženklo nesąmonių dar gaudavau įvairiomis progomis.“

„Kai man buvo 11 metų, Kalėdų proga gavau sulčiaspaudę. Dabar gal ir neblogai atrodytų tokia dovana, bet tada man buvo tokia isterija ir liūdesys! O mano brolis iš tos pačios tetos per tas pačias Kalėdas gavo svarstykles.“

„Iš buvusio vaikino esu gavusi taupyklę, ant kurios nupiešta apkūni moteris ir užrašas: „Saving up for personal trainer“, nors aš stambi tikrai nesu, o sportuot išvis nemėgstu.“

„Mano gimtadienis gruodžio 30 d., tai dažnai visi, net artimiausieji pamiršta per tą Kalėdų/Naujųjų metų bumą. Tai gavau iš močiutės staltiesę 25 metų proga... su pridžiūvusiais maisto likučiais, kuri greičiausiai 2 min iki atsirasdama dovanų maišelyje tiesiog buvo ant virtuvės stalo.“

„Nuo draugės, kurią pažinojau ne vienerius metus, gavau vonios druskų rinkinį. Aš neturiu vonios. Ir ji tai žinojo.“

„Viena iš mano atžalų gavo dovanų nuo artimo žmogus lėlę iš sendaikčių ir dar be akių, tokią truputį iš siaubo filmo. Mečiau lauk.“

„Gavau dovanų ryškiai rožinius stringus. Man buvo gal 8 metai.“

Gavau dovanų ryškiai rožinius stringus. Man buvo gal 8 metai

„Mano mama padovanojo krikšto tėčiui plaukų šampūną. Šiaip nieko. Bet jis plikas.“

„Nuo vaikino esu gavus kvepalų mėginuką (sakė, jei patiks, nupirks daugiau) ir saldainių, o aš diabetikė (ir taip, jis žinojo, kad aš sergu).“

„Kartą Kalėdų proga iš tetos gavau permatomoje pakuotėje prausimosi reikmenis. Vėliau išpakavusi viduje radau ir mažą paslėptą vokelį, kuriame buvo atvirukas su linkėjimais jai pačiai ir dar įdėta pinigų... Taip ir būna, kai perdovanoji gautas dovanas normaliai jų nė neapžiūrėjęs.“

Dar truputis laiko – ir jau Kalėdos. Ko mes norėsim, būtent tai jos ir atneš. O kai ieškosite po eglute jums skirtos dovanos ir nekantraudami plėšite spalvingą popierių, nepamirškite vieno posakio. Perfrazavus jis skamba taip: Kalėdų dovanoms į dantis nežiūrima.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką