Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Aleksandras Vasiljevas parodoje atskleis 7-ojo dešimtmečio mados įdomybes „nuo mini iki maksi“

Aleksandro Vasiljevo parodos fragmentas
Asmeninio arch. nuotr. / Aleksandro Vasiljevo parodos fragmentas
Šaltinis: 15min
0
A A

Lapkričio 17 dieną, ketvirtadienį, Taikomosios dailės muziejuje atidaroma mados paroda „Nuo mini iki maksi. Septintojo dešimtmečio mada“ iš Aleksandro Vasiljevo Paryžiaus kolekcijos. Parodoje eksponuojama per septyniasdešimt 7-ojo dešimtmečio suknelių, kostiumėlių, per 200 aksesuarų, 62 išdidintos fotografijos.

Daugiau 15min Vardai naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Aleksandras Vasiljevas – plačiai pasaulyje žinomas mados istorikas, teatro dailininkas, kolekcininkas, dvidešimt septynių knygų, parodų projektų, kelių dokumentinių filmų apie mados kryptis ir pokyčius autorius, lektorius, rengiantis seminarus ir skaitantis paskaitas daugelyje pasaulio aukštųjų mokyklų, – gimė 1958 m. Maskvoje. Būdamas dvidešimt ketverių, emigravo į Paryžių.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Mados istorikas ir kolekcionierius Aleksandras Vasiljevas
Aleksandras Vasiljevas

Parodų lankytojai jau turėjo progos Vilniuje pamatyti nevieną įspūdingą šio kolekcininko parodą: „Karalienės Viktorijos laikų mada“, „Art deco stilius (1918-1939)“. Taikomosios dailės muziejuje vis dar eksponuojama paroda „Du mados šimtmečiai“, kurioje žymusis menininkas rodo itin retus 1820–1940 m. moterų kostiumus ir daugybę moterims bei vyrams skirtų aksesuarų, parodą papildo fotografijas, grafikos ir tapybos darbai.

Šį rudenį Aleksandras Vasiljevas vėl intriguoja ir pristato išskirtinę parodą „Nuo mini iki maksi. Septintojo dešimtmečio mada“. Paroda Vilniuje perkelta iš Rygos Dekoratyvinio meno ir dizaino muziejaus ir veiks visus metus.

Asmeninio arch. nuotr./Aleksandro Vasiljevo parodos fragmentas
Asmeninio arch. nuotr./Aleksandro Vasiljevo parodos fragmentas

„Visa paroda skiriama permainingai septinto dešimtmečio madai, – pasakoja kolekcininkas. – Joje rodomi reti aukštosios mados (haute couture) drabužiai, pasiūti iš geriausių medžiagų geriausių siuvėjų. Aukštoji mada – tai kokybė, prabanga, daugybė valandų rankų darbo, pasiaukojimas ir meilė madai, tai siuvimas konkrečiam klientui, kelis kartus jam primatuojant siuvinį, tai kaskart (dukart per metus) vis naujas mados namų prisistatymas visuomenei su savo dailininkų sukurta kelių dešimčių modelių kolekcija.“

Paryžiaus haute couture priklauso žymiausi madų salonai, „duodantys toną“ tarptautinei madai, ir unikalūs modeliai, sukurti Chanel, Dior, Balmain, Yves Saint Laurent, Balenciaga, Nina Ricci, Cardin, Courrèges, Laroche, Cassini, Valentino namuose, atstovavusiuose, beje, ne tik Paryžiaus, bet ir italų bei anglų madai.

Trumpo sijonėlio šuolis į mados pasaulį

Asmeninio arch. nuotr./Aleksandro Vasiljevo parodos fragmentas
Aleksandro Vasiljevo parodos fragmentas

Septintas dešimtmetis įdomus pirmiausia moterų aprangos silueto nepastovumu. Prasidėjo jis 1961 metais, anglų modeliuotojai Mary Quant sugalvojus mini sijonėlį, įsiterpusį po poros metų į vienoje parodų demonstruojamą André Courrèges kolekciją (Mary ir André laikomi mini mados pradininkais). Jaunimas, svaigstantis nuo bitlų („The Beatles“) dainų, džiaugsmingai sutiko pirmuosius trumpų drabužių modelius. Kitaip juos vertino vyresnio amžiaus ponios – jos liko ištikimos ilgiems „haute couture“ vakariniams drabužiams.

Įšokęs į mados pasaulį trumpas sijonėlis sutapo su žmogaus skrydžiu į kosmosą. Šis įvykis paakino mados dizainerius pamąstyti apie kosminę madą. Visus pralenkę, šia kryptimi jau dirbo Pierre Cardinas ir Paco Rabanne.

Nuo septinto dešimtmečio pradžios mados rinkoje, tarsi nujausdami artėjančius jaunimo sąjūdžius, vikriai sukosi aukštosios mados priešingybės – prêt-à-porter, t. y. gatavų drabužių – parduotuvių tinklo kūrėjai. Jų pastangos atitiko kur kas platesnio pirkėjų rato lūkesčius ir finansines galimybes.

Hipių „perversmas“

Antrą 7-ojo dešimtmečio pusę žymi Europą sukrėtę hipiai, dėl daug ko varę į neviltį vyresniąją, tėvų, kartą ir pridarę ekonominių nuostolių visai aukštosios mados meno sričiai. Hipių apdaras buvo ėmę madoje viršų džinsai (juk ir pats žodis hipis, kilęs iš amerikietiško hipster, reiškia klubus aptempiančias kelnes).

Asmeninio arch. nuotr./Aleksandro Vasiljevo parodos fragmentas
Aleksandro Vasiljevo parodos fragmentas

Tai per hipių gyvenimo būdo nuostatas, per jų laisvės supratimą prasidėjo mados demokratizavimas. Staiga nebemadingos tapo skrybėlaitės, maži rankinukai, daili avalynė – visa tai hipius tiesiog varžė. Jų triukšminguose vakarėliuose vilnijo palaidi plaukai, vos ne pažeme vilkosi krepšiai, šlepsėjo sandalai.

Nenorėdami taikytis prie jaunosios kartos skonio, atsisakę adaptuoti jai savo modelius, madų dizaineriai galutinai pakirto modelių namų prestižą. Aukštoji mada išgyveno kūrybinę krizę, jos spaudžiami palūžo puikūs mados namai Blenciaga, daugelis kitų guodėsi prarandą klientūrą.

Gerai dar, kad nebuvo išmesti kaip nereikalingi ar keliantys gatvės priešiškumą jau įsigyti ir gal tik kartą kitą vilkėti apdarai. Liko istorijai unikalūs kino žvaigždžių Lesli Karon ir Loren Bakal asmeninio garderobo drabužiai, įvairiomis progomis Prancūzijoje sukurtos prima balerinos Majos Pliseckajos suknelės. Parodos vitrinos šviečia drabužių ir aksesuarų tviskesiu. Jose ne tik medžiagų prabanga, bet ir talento žiežirbos.

Ketvirtadienį Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) atidaryta paroda „Nuo mini iki maksi. 7-ojo dešimtmečio mada“ iš Aleksandro Vasiljevo Paryžiaus kolekcijos veiks iki 2012 metų lapkričio 4 dienos.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką