Čia, pasirodo, kaltas saksofonas, tiksliau – nemenkas jo svoris, kurį reikia išlaikyti per repeticijas. Aistra groti ilgainiui tik stiprėja. Gal ją kursto nauji jausmai, apie kuriuos paklausta ilgam nutyla? Šiaip ar taip, artėjančio Valentino proga kalbamės – aišku, apie ką – apie vyrus ir moteris!
Vos pažvelgus į ją aišku: ji laiminga. Rami, giedros nuotaikos ir gyvena, žinoma, gerai. „Negali sakyti, kad gyveni gerai, nes išsyk pasijunti kaltas. Kai jūsų paklaus: „Kaip gyveni?“, pamėginkite atsakyti: „Žiauriai išgražėjau.“ Tai išgirdusiam žmogui daugiau klausimų nekils“, – juokauja Reda, taip vadinama, ko gero, visų aplinkinių.
Ar dabar labai skiriatės nuo tos Redos, kokia buvote žalioje jaunystėje?
Visiems jau nusibodau pasakojimais apie guminius čebatus – aš juk iš kaimo. Draugai iš manęs juokiasi: sako, žmonės didžiuojasi bajoriška kilme, mėlynu krauju, o tu radai kuo – savo kaimo istorijomis. Buvau kukli ir nedrąsi, kaip kiekviena iš mūsų, gyvenusių sovietiniais metais. Tada nebuvo tokio požiūrio į žmogų, kaip į vartotoją, koks suklestėjo dabar. Bet vis vien juk svajojai būti graži. Ir kai kokiame rajono autobuse gerokai įkaušęs pilietis tave pastumdavo: „Pasitrauk, ilganose, man išlipti reikia!“, tiesiog grįždavai namo, per porą savaičių išgyvendavai šitą traumą ir nuspręsdavai, kad jei jau nebūsi graži, tai – protinga.
O kada pradėjote gerai jaustis? Sulaukusi komplimentų?
Man regis, tuomet, kai įgijau patirties. Tai – tikrai brangiausias dalykas, kuris formuoja mąstymą. Kai turi jos, ir geros, ir blogos, ji tave užaugina ir ištobulina. Štai tada ir jautiesi gerai. Bet santykis su savimi – labai individualus dalykas. Vienas gerai jaučiasi turėdamas daug pinigų, kitas – daug moterų, trečias – daug draugų... O ketvirtas, pavyzdžiui, turėdamas dvasios ramybę.
Čia jūsų variantas?
Man svarbi mano būsena. Štai net negalėjau pradėti kalbėtis su jumis žinodama, kad mašiną pastačiau neleistinoje vietoje. Tai blaškė dėmesį, todėl nuėjau ir perstačiau. Nors aš jokiu būdu ne perfekcionistė. Dargi netvarkinga! Ir labai emocinga! Tik štai švaros man būtinai reikia. O netvarka – mano gyvenimo būsena. Keturios vienu metu skaitomos išmėtytos knygos… Daiktai, neradę savo vietų… Ištekėjau labai jauna, iš pradžių gyvenome bendrabutyje, paskui vieno kambario bute, tad neišvengiamai teko kuoptis ir kuoptis, kad sprando pati nenusisuktum, o kai gali gyventi didelėje erdvėje, jau turi daugiau laisvės, improvizacijos. Esu maištinga natūra, bet visuomenei priimtinoms normoms vis dėlto paklūstu! Pavyzdžiui, neprovokuoju konfliktinių situacijų.
Ir skandalų?
Jeigu jie prie tavęs nelimpa, turbūt esi protingas žmogus – ne „žvaigždė“, kuriai jų reikėtų bet kokia kaina.
Ar jums visuomet reikėdavo stipraus vyriško peties pasiguosti? Savarankiškos ir vienišos moterys dabar sako, kad pačios viską gali…
Ir aš taip galėčiau pasakyti. Bet tas petys taip reikalingas…
Plačiau skaitykite naujausiame žurnale „Laima“
