Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Andrius Butkus: kada nors būsiu kietas verslininkas su jaguaru (papildyta gruodžio 16 d.)

Andrius Butkus
Viganto Ovadnevo nuotrauka / Andrius Butkus
Šaltinis: „Žmonės“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Prieš pusmetį šokėjas Andrius Butkus (29) apsisprendė: iki šiol dirbo dėl savo vardo, dabar vardas tegul dirba jam. Abu su kolege Rasa Židonyte išėjo iš studijos, kurioje plušo samdomais šokių treneriais, ir įkūrė savo – „Elegant Dance“.

Daugiau 15min Vardai naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Kodėl sugalvojai įkurti savo studiją – išaugai vaikiškas kelnytes, tapai savarankiškas, tavo vardas pagaliau pradėjo tau dirbti?

Tiesiog suvokiau: kam dirbti kitam, jei galiu dirbti sau? Studijoje „D–Dance akademija“ pas Vytautą Duknauską darbavausi lygiai metus. Neslėpsiu, visko buvo: nesutarimų, piktų kalbų, šmeižto... Tiek to, jeigu jo išsilavinimas tai leidžia – tegul. Norėjau dirbti kitaip, bet nieko negalėjau padaryti, – kalbėdavausi su vadovu, jis manęs nesuprasdavo, ir greitai pabodo šnekėtis su siena. Kai su Rasa pradėjome dairytis patalpų, staiga paskambino sena pažįstama ir lyg tarp kitko paklausė: „Ar nereikia patalpų, tinkamų šokiams?“ Viskas klojosi lyg sviestu patepta, vos per mėnesį įsirengėme tas patalpas ir pradėjome dirbti.

Ir kaip sekasi?

Gerai! Su Rasa sutarėme: klientų iš buvusios darbovietės neviliosime, nesielgsime taip, kaip kai kurie... Visko sieksime savo jėgomis: kas norės, tas mus susiras. Ir susirado – klientų tikrai netrūksta. Aišku, teigiamos įtakos turi televizija: kai matai žmogų ekrane, atrodo, kad jį pažįsti. Kai ateini šokti pas ekrane matytą trenerį, įsivaizduoji, kad beveik viską apie jį žinai. O jei dar simpatija yra... Televizija duoda naudos – tai faktas.

Tačiau biznieriaus statusas įpareigoja: užuot dirbęs savo malonumui, turi galvoti apie elektrą ir nuomą...

Be abejo. Bet man netrukdo: ne vienoje studijoje esu dirbęs, žinau, kaip tai daroma. Ir į viską žiūriu optimistiškai – o kaip kitaip? Jei būčiau pesimistas, išvis nedaryčiau tokių dalykų, tupėčiau namie ir megzčiau kojines. Reklamai neišlaidavome: išskyrus televizijos projektą „Šok su manimi“, kur minimas mūsų studijos vardas, daugiau niekur nesireklamuojame. O žmonių vis tiek ateina – net būna, kad nebespėjame. Bet negalvoju: oi, mane parodė per televizorių, tai aš jau žvaigždė, galiu užsikelti kainą iki penkių šimtų už pamoką... Nesąmonė.

Jei būčiau pesimistas, išvis nedaryčiau tokių dalykų, tupėčiau namie ir megzčiau kojines.

Jauti, kad kišenėje pinigų sumažėjo? Anksčiau galėjai ramiai švaistytis, o dabar viską, ką uždirbi, reikia kur nors investuoti?

Tai kad kišenė pastorėjo (juokiasi). Anksčiau, dirbdamas svetimam, daugiau kaip pusę jam atiduodavau, nors jis nieko neveikdavo – tik ateidavo paaiškinti, kaip reikia dirbti. O dabar su pinigais atsigavau. Nesakau, kad esu baisiai turtingas, bet duonai ir kavai tikrai užtenka. Dar šoku televizijos projekte ir „Vilniaus balete“ pas Jurijų Smoriginą: parodėme spektaklį „Geiša“, dabar rodome „Fedrą“. Visada buvau ekstremalas: man patinka neužsisėdėti prie vieno žanro. Noriu išbandyti viską, kol dar yra sveikatos. Juk nebesu jaunas – rugpjūtį man bus trisdešimt. Pensija čia pat (šypteli). Dar kokie penkeri šešeri metai ir liksiu tik treneris...

Ir turėsi nuosavą studiją, važinėsi jaguaru...

Tikrai norėčiau būti kietas verslininkas ir važinėti jaguaru (juokiasi). O dabar net direktorius nesu – užleidau tas pareigas Rasai. Kai kūrėme viešąją įstaigą, vylėmės, kad užteks supaprastintos buhalterijos. Nė velnio: popierių tiek, kad Jėzus Marija! Patikėjau juos Rasai, ji baigusi teisę, tai ne aš – plevėsa šokėjas...

Žiūriu, ne tik šokėju, bet ir dainininku ketini tapti? Kaip sekasi tavo, Andriaus Kandelio ir Dainiaus Dimšos „berniukų trio“?

Turėjome porą pasirodymų. Televizijos prodiuseriai pamanė, kad būtų visai faina, jei trys šokėjai uždainuotų dainų projekte. Uždainavom... Buvo linksma.

Kaip manai, koks motyvas paskatino jus burtis į krūvą? Graži išvaizda?

Nežinau, išvaizda – skonio reikalas. Gal įdomu, kai šokėjai dainuoja...

Merginų grupės dažnai kuriamos tam, kad gražiai atrodytų ir „dainuotų papais“. Kuo dainuojate jūs?

Atsiprašau, bet tikrai ne p...lais (juokiasi). Ar visi turime balsus? Neatskleisiu paslapties...

Nesu dainininkas nuo vaikystės, niekada to nesimokiau, bet kai Vilniuje aplinkiniai pradėjo sakyti, kad mano gražus tembras, kad pataikau į tonacijas, ėmiau galvoti – kodėl gi ne?

Tu dainuoji, o vietoj kitų dviejų kažkas bumbsi?

Ne, per įrašus dainuojame visi. O „gyvai“ to daryti dar neteko. Bet gali būti, kad man teks ateinantį televizijos sezoną. Nesu dainininkas nuo vaikystės, niekada to nesimokiau, bet kai Vilniuje aplinkiniai pradėjo sakyti, kad mano gražus tembras, kad pataikau į tonacijas, ėmiau galvoti – kodėl gi ne? Jei tai sako profesionalai, su dainininkais dirbantys ne metus ir ne dvejus, – jiems geriau žinoti.

Jauti, kad tau, kaip plataus profilio žvaigždei, dėmesio dar labiau padaugėjo?

Ką aš žinau... „Maximos“ kasininkės būtinai pasako, kad už mane balsuoja (juokiasi). Kartais vos ne kasdien sutinki paauglių ir jie bado pirštais: „Žiūrėk, Butkus eina...“ O kartais, būna, visą mėnesį niekas neužkabina. Tada griebiuosi už galvos: Jėzau, mane baigia pamiršti!

Tada tereikia prancūziškai pasibučiuoti su savo šokių partnere Ona Kolobovaite naktiniame klube – ir žiniasklaidos dėmesys bent mėnesį garantuotas...

Tai nebuvo joks piaras! Dar nėra taip blogai, kad tokiais poelgiais piarinčiausi (juokiasi). Ir net nedrįsčiau Onai tokio varianto siūlyti – ji ne iš „komercinio“ pasaulio, tokių dalykų net nesuprastų. Džiaugiuosi, kad turiu tokią partnerę kaip ji. Visko tarp mūsų būna, pasipykstame, bet juk tai natūralu: nemažai laiko praleidžiame kartu, pavargstame, susinerviname. Tada susiimame, pabandome į viską pažvelgti pozityviai ir nuleisti garą.

Bučiuodamiesi?

Na, klausyk, o ko reikėjo tikėtis iš dviejų gerokai išgėrusių žmonių?.. Sėdėjome apsikabinę, pasitaikė tokia akimirka ir lyg tyčia šalia pasipainiojo fotografas. Paprastai jų naktiniame klube nebūna – nežinau, iš kur tąkart atsirado. Ir išėjo toks pigus skandalėlis, kurio niekam nereikėjo – nei man, nei Onai...

Supratau, supratau – jūs ne pora. O ar tavęs kas nors laukia namie grįžtančio iš šokių?

Ne... Bet gal ir gerai, kad niekas nelaukia, nes grįžtu labai vėlai ir tik pernakvoti. Net namų vis dar neturiu, gyvenu pas draugus. Visa laimė, bent butą Klaipėdoje pardaviau – ant sprando nebeliko banko paskolos. Esu visiškai laisvas. Tik – be galo užsiėmęs...

„Žmonės“
Komentarai
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką