Nežinau, ką daryti. Yra vaikelis, dėl kurio nenoriu skirtis. Ir ką daryti, jei vyras tenkina savo tėvų užgaidas, kad mūsų sūnelis būtų dažnai jo tėvų namuose arba, kai gyvenom kartu, per daug dažnai jie atvažiuodavo ir drumsdavo ramybę. Vienam jam vaiko duoti nenoriu, nes jie nuteikinėja sūnų prieš mane, t.y. sako, kad tavo motina „durna“. Į jų namus važiuoti aš nenoriu, vardan savo bei vaiko sveikatos ir ramybės. Tuomet vyras kerštauja, neduoda pinigų, žemina mane. Patarkite, blaškausi dėl nenormalių santykių su vyru, dėl jo nepagarbos. Prie kitų žmonių jis puikiai moka apsimesti auka. Pagarbiai, Loreta.
Sveika, Loreta. Išties apmaudu, kad, kaip pati sakote, neturėjote galimybės labiau pažinti savo vyro, pagyventi kartu iki vestuvių. Atrodo, lyg staiga būtų baigęsis sapnas, ir nubustumėte šiurpą keliančioje tikrovėje, nuo kurios pabėgote po 3 mėnesių... Iš to, kaip aprašote savo vyro elgesį, susidaro įspūdis, kad jis nepaiso kitų žmonių jausmų ir poreikių, elgiasi neatsakingai, naudoja emocinį šantažą, nesirūpina šeimos narių emocine gerove, nuteikinėja vaiką prieš mamą, manipuliuoja pinigais, tuo skriausdamas ne tik jus, bet ir savo vaiką, girtuokliauja.
Atrodo, jis yra labai priklausomas nuo savo tėvų ir elgiasi kaip paauglys, o ne suaugęs žmogus. Tokio elgesio lengvai ir greitai „neperauklėsi“, jei apskritai tai įmanoma. O įmanoma nebent tuo atveju, kai pats žmogus nori keistis, stengiasi pasikeisti. Šiaip ar taip, aptarinėti jūsų vyrą ir jo elgesį dabar beprasmiška. Galime aptarti tai, ką pasakojate apie save. Rašote, kad nenorite skirtis dėl vaikelio. Labai abejoju, ar vaikui yra geriau augti šeimoje, kurioje nuolat vyksta karas, įžeidinėjama ir skaudinama.
Konfliktai pavojingi vaiko sveikatai
Manau, kad pasilikti tokioje santuokoje yra pavojinga ir kenksminga tiek jūsų, tiek vaikelio psichinei sveikatai. Jūs nuolat jaučiatės nesaugi, įsitempusi, nerami, patiriate psichologinį smurtą. Jūsų vaikelis taip pat negali augti ramus ir saugus tokioje atmosferoje, jam taip pat persiduoda nuolatinė įtampa, kova tarp jūsų ir vyro bei jo tėvų. Nuolatinis vaiko painiojimas į konfliktus labai jį skaudina, nes vaikas myli ir jam yra brangūs abu tėvai. Visgi vaikui daug svarbiau ne tai, su vienu ar abiem tėvais jis auga, o tai, kad tėvai jam padėtų augti sveikam.
Neabejoju, Loreta, kad suprantate, jog sprendimą, kaip toliau gyventi, turite priimti pati. Galbūt verta nustoti blaškytis ir kentėti nuo minčių apie tai, kaip neteisingai su jumis elgiasi jūsų vyras ir jo tėvai, o veikiau galvoti apie savo vaiką ir save.
Turite klausimų Ramunei? Klauskite santykiai@15min.lt
