Netrukus startuosiantis filmas aktoriui ypatingas dėl to, kad tai jo pirmasis pagrindinis vaidmuo lietuviškame kine nepriklausomoje Lietuvoje. A.Storpirštis sako, kad tarp to, kaip kinas buvo kuriamas anuomet ir dabar, yra didžiulis skirtumas.
„Sovietiniais laikais pilno metro filmą filmuodavome keturis, o kartais – ir šešis mėnesius. Dar koks brokas – ir reikia grįžti, scenas kartojame, taip ir visi aštuoni mėnesiai pralekia. Dabartinėje lietuviškoje aikštelėje viskas kaip Vakaruose: 28 intensyvios, puikiai sudėliotos dienos ir – pabaiga! Visą tą laiką ir praleidau Nidoje“, – filmo kūrimą viename gražiausių Lietuvos kampelių prisimena aktorius.
Vyresnės kartos žiūrovams A. Storpirštis puikiai pažįstamas iš filmų „Kur iškeliauja pasakos“, „Veik pagal aplinkybes“ bei „Sudužusių laivų sala“.
Tarp pagrindinių aktorių – ir Martynas Levickis
Kaip šiuo metu spektakliuose vaidinantis aktorius sugrįžo į kiną? „Viskas prasidėjo paprastai. Iš pradžių filmo „Dėdė, Rokas ir Nida“ režisierius Justinas Krisiūnas davė man paskaityti scenarijų. Skaitau pirmus puslapius ir man rodos, kad geresnio lietuviško teksto kokia 15 metų išvis neskaičiau. Scenarijaus autorius Augustinas Gricius man visada buvo labai simpatiškas, be to, jis dar ir labai gabus žmogus. Kad nebūtų noro nukrypti į pramoginį „Karibų piratų“ stilių, kelias pastabėles pasakiau ir tiek. Ir pradėjome“, – filmo užuomazgas prisimena A. Storpirštis.
Romantinėje nuotykių komedijoje jis vaidina dėdę Gintarą. Ne taip seniai Gintaras buvo vienas geriausių buriuotojų Baltijos šalyse, bet po nelaimingo atsitikimo atsiribojo ne tik nuo jūros ir buriavimo, bet ir nuo paties savęs. Tačiau nusistovėjęs ir ramus Gintaro gyvenimas netrunka apsiversti aukštyn kojom. Gintaro brolis paprašo vasarai priimti sūnėną Roką (vaidina akordeonistas Martynas Levickis) – tėvas tikisi, kad atostogos Nidoje pas seniai matytą dėdę sugrąžins maištaujantį jaunuolį į doros kelią.
Dar keliaudamas į Nidą Rokas sutinka savo gyvenimo meilę, o atvykęs pamilsta dar kartą – jachtas. Dabar didžiausia jo svajonė – dalyvauti regatoje. Išmintis, ramybė, stipri valia ir gilios įžvalgos padeda daug patyrusiam Gintarui prisijaukinti aršų paauglį ir netgi rasti raktą į jo širdį.
„Martynas Levickis – gilus jaunas protingas vaikis. Mudu daug kalbėjomės. Jis muzikantas, todėl daug greičiau, negu jam kas pasakys, pajaus, ką blogai padarė. Juk priėmė šį pasiūlymą ne tam, kad pasirodytų ir gautų garbės, ne dėl vadinamojo viešumo – jo jam ir taip per akis, o dėl rimtesnių dalykų. Už tai jį labai vertinu ir linkiu sėkmės“, – sako A. Storpirštis.
Vienas maloniausių filmavimų
Aktorius sako, kad jau seniai taip smagiai leido laiką. „Per 40 mano aktorystės metų „Dėdės, Roko ir Nidos“ filmavimas buvo vienas iš tų retų atvejų, kai buvo taip malonu: ir medžiaga prie dūšios, ir aplinka – ne speige, ne vagonėlyje, ne prie buržuikos. Tokie maži diskomfortai, kaip kokia viena kita šalta filmavimo naktis, man buvo juokingi“, – šypsosi jis.
„Žinoma, tuos pačius tekstus prieš 20 metų, manau, kalbėčiau kitaip. Nežinau, ar tai būtų geriau, ar blogiau, bet būtų kitaip. Manęs vis klausinėja: jūs toks tolerantiškas, toks geranoriškas – visada toks buvote? Jokiais būdais! Visoks buvau, bet dabar ypač stipriai jaučiau, kad esame visi kartu, stengiamės vienas dėl kito, o tai tikrai bus jaučiama ir filme. Man smagu, kai matau tuos, kurie kiną „žaidžia“ pirmą kartą. Gera stebėti ir senius mohikanus – visi nuostabiai dera ir papildo vieni kitus. Pritariu britų režisieriui Peteriui Brookui, kuris teigia, kad nėra pasaulyje aktoriaus, kuriam pavyktų suvaidinti blogai. Visi stengiasi“, – įspūdžiais iš filmavimo aikštelės dalijasi aktorius A.Storpirštis.
Į nuostabią, šiltą ir šviesią vasarą Lietuvos pajūryje nukelsiantis filmas „Dėdė, Rokas ir Nida“ Lietuvos kino teatruose bus pradėtas rodyti dar nespėjus išblėsti vasaros įspūdžiams – jau rugsėjo 25-ąją.
Romantinės nuotykių komedijos „Dėdė, Rokas ir Nida“ oficialų anonsą žiūrėkite čia:
