„Visi žmonės bučiuojasi ir tai yra normalu, nepriklausomai nuo to, kokios orientacijos bebūtum. Tai – jausmas. Kodėl Ruslanas negali bučiuoti jam artimų žmonių? Esu labai emocionalus žmogus. Argi pabučiuoti gerai pažįstamą žmogų nuodėmė? Juk nebučiuoju praeivių gatvėje, nesikariu kiekvienam ant kaklo...“ – stebėjosi R.Kirilkinas.
Atvirame Žmonės.lt interviu dainininkas tvirtino, kad pirmiausia jis – žmogus, o tik po to – netradicinės orientacijos atstovas. „Buvo bučinys su Milisandra Radzevičiene, žurnaliste Živile Miklyte, su Skaiva Jasevičiūte. Kadangi esu tarsi stebimas per padidinamąjį stiklą, visi į tai atkreipia dėmesį. Tiesiog tam tikromis akimirkomis užplūsta jausmai, norisi apkabinti ir pabučiuoti gerą bičiulę. Ar aš turėčiau bėgti ir nuo visų slėptis, kad ką nors pabučiuočiau?“ – retoriškai klausė R.Kirilkinas. Jis pripažino kartais tokiais savo poelgiais norintis pasakyti žmonėms, kad homoseksualūs žmonės gali bučiuoti kitos lyties atstovus nesišlykštėdami.
Aš džiaugiuosi, kad esu lietuvis, aš myliu Lietuvą, džiaugiuosi, kad manęs neištrėmė dėl mano gyvenimo būdo, mano homoseksualumo ar dėl to, kad kažkam nepatinku.
R.Kirilkinas teigė nenorintis keisti visuomenėje susiformavusio įvaizdžio, kad jis – laisvai ir jausmingai besielgiantis žmogus. „Yra tam tikrų praeities faktų, kurių negalima nuslėpti. Aš džiaugiuosi, kad esu lietuvis, aš myliu Lietuvą, džiaugiuosi, kad manęs neištrėmė dėl mano gyvenimo būdo, mano homoseksualumo ar dėl to, kad kažkam nepatinku. Man, kaip ir kiekvienam žmogui, svarbiausia – šeima, artimieji, draugai, nedidelis artimų žmonių ratas“, – sakė jis.
Meluoti apie save nenori
Žinomas dainininkas teigė niekuomet nenorėjęs turėti paslapčių nuo jam brangiausių žmonių. „Galima žaisti, meluoti, apgaudinėti žmones ir save, bet tas melas visada išlįs. Aš galėjau meluoti visiems ir pats sau, sakyti, kad aš myliu moteris, kursiu šeimą, kad esu pavyzdingas atlikėjas. Tačiau pasekmės būtų liūdnos – negrįžčiau namo, turėčiau slaptą gyvenimą... Niekada nenorėjau gyventi dvigubo gyvenimo, žinau, kad gyvenu vieną kartą, nors nesu itin religingas žmogus. Kam meluoti ir įtikinėti visuomenę, kad aš esu kitoks nei esu. Žmonės mato ir atsirenka, kas yra tiesa, o kas – melas“, – įsitikinęs Ruslanas.
Šiandien jis vienas iš nedaugelio žmonių Lietuvoje, kurie atvirai kalba apie netradicinę seksualinę orientaciją. Pasak R.Kirilkino, dabar jam būti atviram savotiškai padeda jaunystės klaidos.
„Kai aš išgarsėjau, man buvo 17-a metų, tada buvo grupė „Omega“ ir visa kita, susirgau vadinamąja žvaigždžių liga. Prisifotografavau, buvo nuogybių-baisybių, buvau „ištremtas“, grįžau, vėl išgarsėjau. Tuomet visa tai priėmiau už gryną pinigą. Tačiau dabar mano siekiamybė – parodyti žmogui, sėdinčiam prie televizoriaus ekrano, kad aš esu toks pat žmogus. Su kuo aš miegu – mano reikalas, bet pirmiausia esu paprastas žmogus. Niekada nestačiau barjero tarp savęs ir savo klausytojų. Per savo koncertus retai kada būnu scenoje, aš būnu salėje. Manau, lietuviai gali būti tolerantiški. Galbūt man pasisekė, kad aš nepūčiau iš savo orientacijos jokio burbulo, nėjau į mitingus, nėjau kovoti už homoseksualių žmonių teises, nors galėjau tai daryti ir net jaučiau spaudimą“, – pasakoja atlikėjas.
Pirmiausia žmogus privalo apsispręsti pats
Anot R.Kirilkino, kiekvienas netradicinės orientacijos atstovas kurti tikrą gyvenimą turėtų pradėti nuo savęs – pripažinti faktą sau ir tai atskleisti savo šeimai, artimiesiems. „Reikia pradėti nuo to, o ne užsitempus stringus iki ausų mojuoti vėliavom. Kartais bičiuliams dirbu psichologu ir tai nelengva, nes viską išklausau, priimu, o pačiam išsivalyti sunku. Lietuvoje situacija tokia, kad mokyklose trūksta lytinio švietimo, net nekalbu apie kokias nors kalbas dėl orientacijos. Jauni žmonės yra pasimetę, jie nepatyrę. Paaugliams, jų sprendimams visuomenė daro didžiulį poveikį. Dalis išeina iš šio gyvenimo nepasakę mamai, kaip jie jautėsi nuo pat gimimo, kas buvo jų pirma meilė, su kuo jie pasibučiavo. Dalis žmonių dėl to, kad nori įtikti giminaičiams, apsimeta esantys ne tokie, kokie yra. Nes „mama tokio posto pareigūnė“, o „mano tėvas žinomas žmogus“. Kuo daugiau giliniesi, tuo baisiau“, – kalbėjo jis.
 |
| Viganto Ovadnevo nuotr./Ruslanas Kirilkinas |
Ruslanas sakė nepalaikantis tų tėvų, kurie smerkia savo atžalas. „Tai yra vaikų ir tėvų santykių problema. Kažkas yra blogai, jei tėvai negali susikalbėti su savo vaiku. Aišku, nenoriu visko suversti tik tėvams. Mokyklose labai trūksta lytinio švietimo, jauni žmonės net žudosi dėl to, kad jie yra viešai vadinami išsigimėliais. Jie yra silpni, sugeria visą neigiamą informaciją. Jei mama, tėtis, draugai nežino jų tikrosios tapatybės, kurią jie slepia, o žinomi, protingi dėdės, Seimo nariai, kalba apie juos baisius dalykus, tie jauni žmonės nusivilia, jie nemato pagalbos rankos, šiaudo, už kurio galėtų griebtis“, – apgailestavo dainininkas.
Jis prisipažino ir pats pažįstantis tokių žmonių, kurie jau būdami suaugę gyvena dvigubus gyvenimus. „Iš šalies sunku į tai žiūrėti. Daugelis man sako: „Tau lengviau, tavo praeitis, nuotraukos, tai, kad gyvenai Suomijoj, laimėjai televizijos realybės projektą, turi balsą tau padeda. Jei ne tai, žmonės tave nulinčiuotų.“ Aš nežinau, kaip būtų, jeigu būtų. Tačiau tolerancija prasideda nuo paties savęs, visų pirma kiekvienas turi atsakyti į klausimą sau – kas jis toks yra? Reikia atsirinkti prioritetus. Man gera kvėpuoti, žinoti, kad mano šeima žino, koks esu iš tikrųjų. Gera, kad galiu prie savo šeimos šventinio stalo, nepaisant to, kad dauguma yra heteroseksualai ir atvyksta su antrosiomis pusėmis, laisvai ateiti su savo antra puse ir jaustis gerai. Ir mano žmogus gali jaustis gerai. Nejaugi mano šeima yra kitokia nei kitų?“ – nuostabos neslėpė R.Kirilkinas.
