Autizmas – tai įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis netolygia raida nuo ankstyvosios vaikystės, vyraujančiais socialinio bendravimo ir kalbos sutrikimais, elgesio bei interesų ypatumais. Aspergerio sindromas laikomas lengva autizmo pasireiškimo forma, kai nėra bendro kalbos ar pažinimo sulėtėjimo arba atsilikimo, tačiau yra ryškus socialinio bendravimo sutrikimas. Autizmo sutrikimų spektras labai platus – nuo atitolusių, savo uždarame pasaulyje gyvenančių asmenų iki ypatingų gebėjimų ir talentingų asmenų, tokių kaip 2002 m. Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje Vernonas Smitas, kuriam diagnozuotas Aspergerio sindromas, bei žurnalo „The Times“ pripažinta vienu įtakingiausių pasaulio asmenų Kolorado universiteto profesorė Temple Grandin, kuriai diagnozuotas autizmas. I.Niutonas, A.Einšteinas ir V.A.Mocartas taip pat turėjo autizmo bruožų.
Europos autizmo asociacijos duomenimis, autizmo spektro sutrikimai nustatomi vienam iš 167 vaikų, JAV Ligų kontrolės ir profilaktikos centro duomenimis – vienam iš 110 vaikų.
Tikslūs autistų skaičiai Lietuvoje nežinomi
Išsamių duomenų apie tai, koks šio sutrikimo atvejų paplitimas tarp Lietuvos vaikų, nėra. Tačiau Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis, vaikų, kurie dėl įvairiapusių raidos sutrikimų (šiems priskiriamas vaikystės autizmas bei Aspergerio sindromas) grupės diagnozių lankėsi pas gydytoją, skaičius nuo 2003 m. išaugo beveik trigubai ir 2010 m. sudarė 10,1/10 tūkst. vaikų.
Dėl vaikystės autizmo diagnozės kreipėsi 3 vaikai iš 10 tūkst. (berniukų 3,5 karto daugiau nei mergaičių), Aspergerio sindromo – vienas iš 10 tūkst. (berniukų net 6,2 karto daugiau).
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Profilaktinės medicinos katedros docentės dr. Liudvikos Starkienės, vienintelis autizmo paplitimo tyrimas buvo atliktas Vilniaus universiteto Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centre prieš daugiau nei dešimtmetį. Jis parodė, jog vaikystės autizmo sutrikimą turėjo 12 vaikų iš 10 tūkst., o Aspergerio sindromą – net 59 vaikai iš 10 tūkst. Tyrimas taip pat atskleidė, kad autizmo sutrikimas buvo nepakankamai išaiškinamas ir diagnozuojamas – beveik 80 proc. vaikystės autizmo atvejų ir net 97 proc. Aspergerio sindromo atvejų diagnozė pirmą kartą buvo nustatyta tik tyrimo metu. „Siekiant įvertinti, kaip pasikeitė situacija per dešimtmetį, būtina atlikti naują autizmo spektro sutrikimų paplitimo tyrimą, o idealiu atveju – sukurti autizmo spektro sutrikimų registrą,“ – teigė dr. L.Starkienė.
Pirmuosius autizmo požymius tėvai gali pastebėti jau 1 metų amžiuje – vaikas nečiauška, neatsako šypsena į šypseną, menkai reaguoja į vardą, kartais atrodo, kad vaikas neprigirdi, akių kontaktas keistas arba jo nėra, savotiškas domėjimasis žaislais, jų dalimis (pvz. mašinos rato sukimas, žaislų rikiavimas į eilę ar dėliojimas tam tikra tvarka), padidėjęs ar sumažėjęs jautrumas aplinkos dirgikliams (garsui, šviesai). Antraisiais metais išryškėja noro dalytis bendra veikla ir dėmesiu su kitais stoka, atsilieka kalbos raida, būdingi smarkūs įniršio priepuoliai, pasireiškia prisirišimas prie ritualų (pvz. visuomet turi eiti į parduotuvę tuo pačiu keliu ir t.t.), išrankumas maistui ir nenoras išbandyti naujų patiekalų (pvz. mėgsta tik kopūstų sriubą), pastebimi keisti, stereotipiniai judesiai (plasnojimas, lingavimas).
