„Vaikas gulėjo ant stalo, registratūros darbuotoja ir klinikos vedėja laikė jį jėga už kojų ir rankų bei užkimšta burna, o gydytoja ramiausiai klausė vaiko plaučius“, – „15min“ pasakojo 2 metų sūnaus mama Gintarė. Pasak jos, taip baltų chalatų išsigandusį vaiką ramino viena Santariškių šeimos medicinos centro pediatrių.
Pasiūlė kreiptis į nervų gydytoją
Gintarės sūnus verkti pradėjo gydytojai išsitraukus stetoskopą. Vaiko nenuramino jokie įkalbinėjimai, todėl gydytoja paprašė motinos palaukti už durų. Paaiškino, kad ji „ožiukus greitai pagydo“.
Gintarei nekantriai lūkuriuojant už durų sūnaus verksmas neilgai trukus liovėsi. Tačiau duris atidariusi motina išvydo, kad ožiukai iš vaiko buvo vejami prievarta.
„Man įėjus į kabinetą egzekucija liovėsi ir laikydama glėby toliau verkiantį, drebantį ir išbalusį vaiką, dar išklausiau pastabas, kad vaikui reikia eiti pas nervų gydytoją, jeigu mama ir toliau leis vaikui kelti tokias isterijas“, – piktinosi Gintarė.
Reikalauja paaiškinimo
Daugiau pas tą gydytoją moteris teigia nesilankiusi – vaiką gydyti baigė privačiai dirbantis medikas. Tačiau Gintarė vis dar tikisi, kad vaiką iki tol gydžiusi Santariškių šeimos medicinos centro pediatrė sulauks atpildo – mama parašė skundą centro vadovui.
Santariškių šeimos medicinos centras „15min“ informavo, kad šiam incidentui ištirti yra sudaryta audito komisija. Ji per mėnesį turėtų išnagrinėti pasipiktinusios mamos skundą ir į jį atsakyti.
Svarbiausia – bendradarbiauti
„Labai dažnai tiesiog būna, kad žadama, jog vaikui neskaudės, tačiau jam skauda ir kitąkart dėl to vaikui eiti pas gydytoją yra dar baisiau“, – „15min“ sakė psichologė Justė Gervytė.
Jos teigimu, svarbiausia, kad tiek gydytojai, tiek tėvai bendradarbiautų su vaiku – paaiškintų, paklaustų nuomonės, padėtų nugalėti baimes.
„Nereikia kalbėti taip, lyg vaikas kažko nesuprastų ar jo nebūtų kabinete, palanki turėtų būti ir kūno kalba – galbūt reikėtų atsisėsti, kad akys būtų vaiko lygyje, atsisukti į jį, kalbėti ne vien su tėvais, klausti vaiko nuomonės, leisti jam pasirinkti. Tada jis jaučiasi saugesnis, nes kontroliuoja situaciją“, – kaip turėtų elgtis su vaiku bendraujantis medikas patarė psichologė.
Be to, J.Gervytės teigimu, labai svarbu neapgaudinėti vaikų, kad apsilankymai pas gydytoją vaikui nevirstų stresu.
„Ir pas mane, psichologę, dažnai taip atveda vaikus, pavyzdžiui, pasakę, kad jie važiuoja į parduotuvę. Tas vaikas, aišku, sėdi, bet jis nenori praverti tada burnos nei psichologui, nei, įsivaizduoju, ir odontologui“, – pasakojo specialistė.
Pasak jos, prievarta atvestas vaikas dažnai verkia, jaučiasi apgautas ir nesaugus, įskaudintas. Todėl geriausia su vaiku susitarti draugiškai – papasakoti, kad kai kurie dalykai yra neišvengiami, kaip kad, pavyzdžiui, tėvų ėjimas į darbą.
„Taip pat neišvengiami yra ir apsilankymai pas gydytoją. Reikia kalbėtis su vaiku, klausti, kaip jam galima padėti, kaip galima tą baimę nugalėti“, – patarė J.Gervytė.
Tėvai dažnai panikuoja
Psichologės teigimu, vizitui pas gydytoją turi būti pasiruošę ir vaiko tėvai. Svarbiausia, kad jie nepanikuotų ir taip neišgąsdintų savo atžalos dar labiau.
„Vaikams labai dažnai baisu tada, kai baisu tėvams. Jie pradeda verkti tada, kai pradeda verkti mama. Vaikai puikiai viską jaučia. Tad kiek tėvai gali jaustis tvirti, tiek vaikai gali jaustis saugūs. Čia auksinė taisyklė“, – sakė J.Gervytė.
Tėvai turėtų paklausti vaikų, ar jie norėtų, kad apžiūroje dalyvautų ir tėvai. Kai kurie vaikai esą nori, kad tėvai lauktų už durų, tačiau jiems taip pat svarbus palaikymas ir galimybė bet kada pamatyti tėvus.
Psichologės teigimu, bendradarbiavimas su vaiku yra svarbu, tačiau kartais prireikia bendrauti ir griežčiau, pavyzdžiui, kaip situacija kritinė ir vaikui žūtbūt reikalinga mediko apžiūra.
„Jeigu kalbame apie ėjimą pas odontologą, vizitas gali būti atidėtas savaitei ir per tą laiką galima padirbėti su vaiku, kad jis nebijotų ar net norėtų eiti kitą kartą. Bet kai pagalbą reikia suteikti skubiai, tada jau laiko pokalbiams ir įtikinėjimams nebelieka“, – sakė J.Gervytė.
