„Niekas nepaklausė, gal aš susirgau, o gal numiriau. O iš tiesų tą dieną mes buvome globėjų kursuose (šeima ruošiasi globoti berniuką iš vaikų namų – aut. past.), kurių negalima praleisti, – tikino aštuonerius metus su Džordana draugaujanti moteris. – Tikrai tikėjausi, kad knyga bus šiltesnė, prasmingesnė. Viskas pateikta be galo paviršutiniškai, dauguma faktų neatitinka tikrovės, knygos autorė rašo kaimo žargonu, nevengia keiksmažodžių, kurių Džordana nevartoja.“
I.Budrienė pasibaisėjusi, kad daug dėmesio knygoje skirta jai ir ji parodoma labai negatyviai.
„Įdomiausia, kad pusė knygos – apie mane. Esu pristatoma kaip turtinga prisiplakėlė, iš tos vargšės Džordanos norinti ištraukti kuo daugiau naudos. Šlovės, naudodamasi draugės vardu, aš nesiekiu, – tikino turtinga moteris. – Aš tiek visko galėčiau papasakoti... Jei aš parašyčiau knygą apie Džordaną, visi būtų šokiruoti.“