Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Čekų mokslininkas Peteris Chobotas: „Šamanai norėjo, kad likčiau džiunglėse“

Peteris Chobotas
Marijaus Bagdonavičiaus nuotr. / Peteris Chobotas
Šaltinis: „Žmonės“
6
Skaitysiu vėliau
A A

Jis galėtų gyventi žydroje Kalifornijos pakrantėje, tačiau prieš dvidešimt metų pasirinko gyvenimą Andų džiunglėse. Čekų mokslininkas, biologijos mokslų daktaras Peteris Chobotas (47) uždirba daugybę pinigų, tačiau beveik visus juos išleidžia mėgindamas išsaugoti džiungles ir jose gyvenančių šamanų kultūrą. Mokslininko, terapeuto patarimų atidžiai klauso pasaulinės garsenybės, bet jis pats tikina, kad jo vieta – šalia Amazonės gyventojų, iš kartos į kartą perduodančių tūkstantmečius skaičiuojančias žmogaus būties paslaptis.

Daugiau 15min Vardai naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Apie Peterį Chobotą pirmą kartą išgirdau iš režisieriaus, renginių organizatoriaus ir vedėjo Marijaus Bagdonavičiaus. Grįžęs iš Peru, Marijus užsidegęs pasakojo apie dvasingumo pamokas, kurias buvo gavęs Andų džiunglėse, ir vietos šamanų pasitikėjimą užkariavusį Čekijos mokslininką, kurio kova už džiunglių išsaugojimą, gilios žinios apie vietos vaistinius augalus ir stipriausias energines vietas jam paliko didelį įspūdį. Atsigavęs po kelionės, Marijus nusprendė Peterį pakviesti į Lietuvą ir Nidoje surengti seminarą.

Tris dienas Lietuvoje praleidęs čekų mokslininkas paskutinį vakarą prieš išskrendant į Jungtines Valstijas, į Kalifornijos universitetą, kuriame atlieka mokslinį tiriamąjį darbą, kalbėjosi su „Žmonėmis“. Tai vienintelis interviu, kurį Peteris davė Lietuvoje.

„Mane nuoširdžiai nustebino jo populiarumas, – atėjęs į mūsų susitikimą, sakė mokslininko kelionę į Lietuvą organizavęs ir jo gydomųjų žolelių galią Lietuvoje propaguojantis Marijus. – Žinia, kad jis atvyko į Lietuvą, pasklido labai greitai. Kitą dieną aplinkui jį jau sukiojosi minia ko nors norinčių: patarimo, pokalbio, gydymo ar iš džiunglių atvežtų vaistažolių.“

Lietuvoje Marijus ir Peteris sutarė, kad Marijus nuo šiol yra organizacijos „Free Planet“ atstovas Baltijos šalyse. Blaivybę propaguojantis režisierius ir renginių organizatorius sako negalintis minėti pavardžių tų, kurie dalyvavo seminare ir mokymuose Nidoje. „Jūs nustebtumėte...“ – tik prasitaria ir pasakoja, kad Nida Peterį sužavėjusi. Jis sakė, jog tai – ypač stipri energijos susikaupimo vieta. „Jums pasisekė, kad tokią vietą turite“, – ištarė ir man, kai vėlų vakarą susėdome kalbėtis Vilniuje, tiesiai priešais Užupio angelą.

Asmeninio albumo nuotr./Marijus Bagdonavičius ir Peteris Chobotas
Asmeninio albumo nuotr./Marijus Bagdonavičius ir Peteris Chobotas

Marijus rodė nuotraukas iš žygio po Andų džiungles. Jose atrodote gerokai vyresnis...

Aš – jaunai atrodantis senukas (juokiasi). Man 47-eri, gimiau anuometinėje Čekoslovakijoje, Prahoje baigiau biologijos mokslus, po studijų atsidūriau Pietų Amerikoje. Su bičiuliu psichiatru nusprendėme pasidomėti šamanų gydymo metodais. Tai, ką pamačiau džiunglėse, pasirodė labai labai įdomu – šamanai sugeba išplėsti žmogaus sąmonės ribas.

Kalifornijos universitete gilinatės į žmogaus smegenų galimybes. Sakoma, jog tai – ateities mokslas, betgi jūs, palikęs modernią įrangą, lyg ir žengiate atgal: į džiungles, pas šamanus...

Šamanizmas – ne religija, tai – mokslas. Na, gerai, alternatyvus, bet – mokslas. Prieš tūkstantmečius sukurtos technologijos yra tokios progresyvios, tokios modernios, kad mums iš jų reikia mokytis. Šamanai nuolat tobulina, atnaujina savo metodus, eksperimentuoja su energija, taigi jų mokslas nestovi vietoje, vystosi, kinta. Tai mane labiausiai ir pakerėjo.

Gyvenu ir dirbu džiunglėse jau beveik dvidešimt metų. Beje, tas mano draugas psichiatras, su kuriuo pirmąsyk atvykome, irgi liko. Jis, kaip ir aš, įsisavino šamanų technikas, įkūrė savo centrą, gydo žmones.

Kiek centrų turite jūs?

Vieną. Mes keliaujame per džiungles, įkuriame nedideles stovyklas, jose priimame žmones iš viso pasaulio. Peru situacija – sudėtinga, būna, kai kurias teritorijas privalome palikti, jei nenorime nemalonumų su vietos valdžia. Randame naują teritoriją, statome naują stovyklą. Kartais mums pasiseka naujoje zonoje atrasti energiškai stipresnę vietą. Didžiausia bėda Peru, o ir viso pasaulio žmonėms, kad džiunglės nyksta. Jos be gailesčio kertamos, naikinama visa Amazonės ekosistema.

Jūs kovojate su džiunglių naikintojais. Tam reikalui netgi įkūrėte keletą organizacijų, tarp jų – ir „Free Planet“...

Esu ekologas, privalau saugoti Amazonę ir nykstančią šamanų kultūrą. Sugalvojome abipusės pagalbos projektą, jis pasiteisino: į Europą vežame vaistažoles, jas parduodame, už gautus pinigus nuperkame džiunglių plotus – juose miškų kirtėjai jau nebegali šeimininkauti. Šamanai ilgai nepasitikėjo jokiais atvykėliais, niekam neperduodavo savo žinių, man pavyko išsikovoti jų pasitikėjimą, įsigilinti į jų mokslą. Šamanai džiunglėse atradę įdomių augalų, jau kurį laiką ypač sėkmingai gydome diabetą – 70 procentų žmonių, vartojusių šamanų vaistažoles, išgijo. Tai – didžiulis atradimas, kuriuo itin naudojasi japonai. Japonija – viena iš šalių, kuriose parduodame daugiausia vaistažolių.

Neabejoju, farmacininkai nėra jūsų draugai...  

Man ne kartą sakė: ilgai negyvensi. Bet aš gyvenu! Šamanai nuramino: jei stengsiuosi dėl džiunglių ir sergančių žmonių, niekas manęs negalės sustabdyti, dangus saugos. Tai ir vyksta.  

Sakote, dangus jus saugo. Atrodytų, Dievas ir šamanai – visiškai nesuderinami dalykai...

Dažnai galvoju: jei kas ir žino, kas yra Dievas, tai tik šamanai. Pietų Amerikoje pažįstu aukšto rango šventikų, kurie puikiai sutaria su šamanais. Katalikų kunigai Romoje irgi gerbia šamanų kultūrą bei naudoja sąmonės ribas plečiančias šamanų priemones. Žinoma, garsiai apie tai Romoje jie nekalba, tačiau pas mus, Peru, kur nėra Vatikano valdžios, šventikai neslepia savo ryšių su šamanais. Niekam į galvą neateitų sakyti, jog šamanai – toli nuo Dievo. Ar žinote, kaip jie vadina Kristų? Baltuoju kondoru.

Papasakokite, koks buvo pirmasis jūsų sutiktas šamanas?

Sutikau jį Peru ir Brazilijos pasienyje, prie upės. Patekau į vieną indėnų gentį, kurioje tuomet vyko rimti nesutarimai tarp indėnų ir ginkluotų partizanų. „Jie tave užmuš“, – perspėjo mane vietiniai, kai pasakiau, jog žadu brautis per džiungles pas indėnus. Aš gi jaučiau, kad šitaip tikrai nebus. Ir tikrai – prie upės manęs laukė mokytojas. „Žinojau, kad ateisi, pasilik, aš tave mokysiu“, – persakė jis savo regėjimą, kuris aplankė keletą mėnesių prieš man atvykstant. 

Kalbama, kad Andų džiunglėse pilna šamanų apsimetėlių. Kaip žinoti, kur tiksliai reikia nueiti, kad pažintum tikrąjį šamanų mokslą?

Senosiose gentyse gyvena tikri šamanai, o jie niekada nieko neapgaudinėja. Šamanai pereina sunkų mokymų kelią – tai, ką patiria fizinis kūnas, įmanoma perteikti, tačiau kuo gyvena dvasia –papasakoti neįmanoma. Aš pats visiškai vienas metus gyvenau džiunglėse. Valgiau tik žalią maistą – du bananus per dieną, lapus, šaknis, ką rasdavau aplinkui. Per tą laiką šamanai aplankė šešis kartus – vienatvėje vystomi su kalba nesusiję smegenų centrai, taip pat – intuicija. Tiesą sakant, nesitikėjau, kad išlaikysiu išbandymus, bet pavyko, nes tapo aišku, kad tai – mano kelias.

Nejau iki tol, kol neatsidūrėte pas šamanus, nepajutote savo ypatingų galių?

Vėliau šamanai pasakojo mane priėmę tik todėl, kad turėjau nuo vaikystės išvystytą intuiciją. Septynerių patyriau klinikinę mirtį, prisimenu, kaip išėjau iš savo kūno, peržengiau kito pasaulio ribą ir pamačiau tai, apie ką visi pasakoja, – tunelį, akinančią šviesą. Dar vaikas pasakojau šituos savo išgyvenimus, niekas man įtakos negalėjo daryti, tuometinėje Čekoslovakijoje apie tokius dalykus nebuvo kalbama. Kai pasveikau, patyriau keistą jausmą: pradėjau matyti šviesos bangas aplink žmonių galvas, vėliau sužinojau, kad tai – biolaukas, aura. Stengiausi vyti nuo savęs šituos patyrimus, tik šamanai mane įtikino savo galiomis naudotis. Kai susitikome, jie papasakojo visą mano gyvenimą, žinojo netgi smulkmenas. „Jei būtum paprastas žmogus, seniai būtume tave nudėję“, – dar pasakė.

Marijaus Bagdonavičiaus nuotr./Peteris Chobotas
Marijaus Bagdonavičiaus nuotr./Peteris Chobotas

Likti Anduose buvo jų mintis ar jūsų?

Šamanai taip norėjo. O jiems patarė apus – šviesos būtybės iš aukštesniųjų pasaulių, Andų kalnų dvasios.

Neabejoju, jūs ir pats girdėjote, kad visi šamanų ritualai yra ne kas kita, kaip nuo džiunglėse randamų narkotikų apkvaitusių žmonių regėjimai...

Aš nesikalbu su taip manančiais, stengiuosi nebendrauti su neišsilavinusiais, pasaulį siaurai suvokiančiais žmonėmis. Šių dienų mokslininkai turi daugiau nei užtektinai įrodymų, kad siela gali palikti kūną. Šamanų technikos nesiremia vien augalais, jie daug dirba su žmogaus sąmone. Be to, šamanų naudojami augalai nesukelia priklausomybių, atvirkščiai, priklausomybės jais gydomos. Kalifornijos universitete su kolegomis jau daug metų darome eksperimentus, kaip žmones veikia šamanų technikos.

Per septynerius metus fiksavome daugybę įrodymų, kad sąmonė gali palikti kūną. Paaiškinti tai remiantis senąja paradigma – neįmanoma. Taip pat esama įrodymų, kad mūsų sąmonė gali daryti įtaką kitam žmogui netgi per didelį atstumą. Vieno kūno energija turi įtakos kito kūno biologiniams pokyčiams. Būtent tai ir daro šamanai. Mūsų eksperimentai įrodė, kad esame ne tik biologinis kūnas, taigi XIX amžiaus tiesos nebeturi jokios prasmės. Reikia tik žinoti, kad sąmonė yra labai galinga, todėl turime būti atsargūs.

Esate aprašęs savosios sąmonės potyrius kitose erdvėse. Kiek metų tai praktikuojate?

Dešimt. Aš turėjau gerą mokytoją. Kiekvienas iš mūsų gali išmokti triukų su savo sąmone, tačiau norint ją kontroliuoti reikia rimtai mokytis. Nekontroliuojama sąmonė gali prišaukti rimtų bėdų.

Visa tai primena epizodus iš gero Holivudo trilerio. Įsivaizduoju, kad tokie žmonės kaip jūs yra įdomūs žvalgybos, saugumo tarnyboms. Turėjote pasiūlymų?

Jų buvo. Ir iš JAV, ir iš Rusijos tarnybų. Aš atsisakiau. Panašių į mane ir dirbančių tarnyboms esama gana daug, jiems gerai moka, tačiau jie greitai miršta. Kosmoso dėsniai neleidžia piktnaudžiauti tokiomis jėgomis.

Šamanų mėginimai gydyti vėžį Europoje nebuvo sėkmingi, jie nenori vykti į Europą, mūsų pasaulis jiems atrodo labai purvinas, jo energija – užteršta.

Jūs tvirtinate, kad galite išgydyti vėžį. Tai – tiesa?

Šamanai gali. Tam jie naudoja energiją, jiems vieniems žinomas technikas ir džiunglių žoles. Augalų ir energijos kombinacija daro stebuklus. Džiunglėse esama augalų, kurie naikina vėžio daleles ląstelėje, kurie aktyvuoja naujas ląsteles, o šamanai moka panaikinti blogąją energiją, dėl kurios atsiranda augliai.

Mėginimai gydyti vėžį Europoje nebuvo sėkmingi, šamanai nenori vykti į Europą, mūsų pasaulis jiems atrodo labai purvinas, jo energija – užteršta. Vienas mano bičiulis prieš dvejus metus buvo atvykęs, po kelionės į Europą jis visus metus vienas praleido kalnuose ir pasakė, kad daugiau į mūsų kraštus kojos nekels.

Kokias ligas gydote jūs?

Aš mėginu šamanų technikas pritaikyti mūsų sąlygomis. Pirmiausia – naikinu sunkiąją energiją, pridedu naujos, teigiamos. Šitaip gydau depresijas, fobijas, psichosomatinius sutrikimus. Tačiau mūsų centruose Amazonėje visos ligos gydomos daug sėkmingiau.

Kiek žmonių pas jus atvažiuoja per metus?

Keletas šimtų.

Visus priimate?

Prieš kelionę visada prašome, kad žmogus atsiųstų savo nuotrauką. Pažiūrėję į ją, šamanai pasako, priims ligonį ar ne. Kai kuriems patariama nešvaistyti laiko ir pinigų.

Tačiau rusų muzikantui Borisui Grebenščikovui arba Holivudo režisieriui Jamesui Cameronui jie niekada neatsako?

Šie žmonės pas šamanus nesigydė, jie plėtė savo pažinimo ribas. Jamesas Cameronas pats buvo įšventintas į šamanus.  

Lietuva – stipri šalis. Didžiausia jūsų silpnybė – alkoholis. Žūsite, jei ir toliau jūsų žmonės tiek gers.

O mes paskui pamatėme Jameso Camerono filmą „Įsikūnijimas“?

Šamanai norėjo, kad toks filmas atsirastų. Jis – apie Amazonę, apie tai, kas pas mus vyksta.

Kas dar iš žinomų žmonių yra pas jus buvęs?

Aš nesidomiu žinomais žmonėmis, man visi vienodi. Per tuos metus džiunglėse buvo daugybė skirtingų žmonių. Kai kurie šamanų idėjas dabar skleidžia per meną.

Tikriausiai jūs viską apie save žinote, galite matyti savo ateitį. Kaip gyventi su šituo žinojimu?

Ateities nėra, yra tik galimybės. Galiu matyti scenas iš savo ateities, laimė, galiu jas keisti. Nebūtų jokios prasmės, jei gyventume pagal kažkieno nubrėžtą liniją.  

Ar galite pasakyti, kas laukia Lietuvos?

Lietuva – stipri šalis. Didžiausia jūsų silpnybė – alkoholis. Žūsite, jei ir toliau jūsų žmonės tiek gers. Pagrindinė jūsų apsaugos mantra yra lietuvių kalba, saugokite ir puoselėkite ją. Vos tik nustosite kalbėti lietuviškai, jus priglobs kaimynas iš dešinės.

„Žmonės“
Komentarai: 6
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką